Mirė Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs ilgametis parlamentaras Jonas Šimėnas. Jam buvo 69-eri. Tylos minute šią netektį pagerbė trečiadienį į posėdį susirinkę Seimo valdybos nariai. Preliminariai pranešta, kad J. Šimėną planuojama laidoti jo gimtinėje, Anykščių rajone. Jonas Šimėnas gimė 1953 m. liepos 31 d. Anykščių rajono Papilių kaime.

J. Šimėnas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, LR Seimo narys (1990 – 1992, 1996 – 2000, 2008 – 2012). Vilniaus universitete yra įgijęs hidrogeologo ir inžinieriaus geologo specialybę. Kaip nurodoma Anykštėnų biografijų žinyne, 1978–1980 m. J. Šimėnas dirbo Lietuvos geologijos valdybos Vilniaus kompleksinėje geologinėje ekspedicijoje geologu. 1980–1981 m. jis buvo naftos žvalgybos ekspedicijos Gargžduose (Klaipėdos r.) vyresnysis geologas, 1982–1990 m. – Jūrinio geologinio būrio viršininkas.

Jis atliko Baltijos jūros dugno geologinį kartografavimą, sudarė Baltijos jūros dugno geologinę nuotrauką Lietuvos ekonominėje zonoje (1981–1990 m.). 1988–1990 m. J. Šimėnas buvo Lietuvos Sąjūdžio Gargždų skyriaus pirmininkas, Sąjūdžio Seimo narys. 1990–1992 m. jis buvo Lietuvos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas. J. Šimėnas dalyvavo rengiant aplinkos apsaugos, mokesčių už aplinkos teršimą, mokesčių už gamtos išteklius įstatymus. Jis inicijavo saugomų teritorijų tinklo Lietuvoje sukūrimą.

1992–1996 m. J. Šimėnas buvo Seimo krikščionių demokratų frakcijos referentas, Seimo nario Algirdo Saudargo padėjėjas. 1996 m. jis dirbo Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiuoju specialistu.

1996–2000 m. jis buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, išrinktas Utenos vienmandatėje apygardoje. J. Šimėnas buvo Krikščionių demokratų frakcijos narys, Gamtos apsaugos komiteto narys (1996–1999 m.), Aplinkos apsaugos komiteto narys (1999–2000 m.), Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos narys (1999–2000 m.). Jis rengė aplinkosauginių įstatymų projektus, atliekų tvarkymo teisinę bazę (Atliekų tvarkymo ir kitus įstatymus).

2000 m. jis inicijavo ir parengė teisės aktus, reglamentuojančius biokuro gamybą ir naudojimą. 2000–2004 m. J. Šimėnas dirbo bendrovės „Stumbras“ konsultantu Biokuro programos klausimais. Jo veikla buvo susijusi su Šilutės spirito gamyklos rekonstravimu ir pritaikymu gaminti bioetanolį. 2005–2008 m. jis buvo uždarosios akcinės bendrovės „Bionovus“ Mokslinių tyrimų departamento direktoriaus pavaduotojas bei Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Litbioma“ direktorius.

Jis užsiėmė biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo plėtra, energetinių plantacijų populiarinimu. J. Šimėnas buvo 2008–2012 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, išrinktas Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše.

Jis buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, 2008–2012 m. – šio komiteto pirmininkas. J. Šimėnas – Lietuvos geologų sąjungos tarybos narys, buvo šios tarybos pirmininkas (nuo 2001 m.). J. Šimėnas yra paskelbęs keliolika straipsnių aplinkos apsaugos ir gamtinių išteklių racionalaus panaudojimo, biokuro ir bioenergetikos plėtros temomis, skaitė pranešimus šiomis temomis mokslinėse konferencijose.

Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę J. Šimėnas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.).

Generalinė miškų urėdija jį apdovanojo „Auksinio ąžuolo lapo“ medaliu (2010 m.). Už atsinaujinančios energetikos plėtrą Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas jį apdovanojo Lietuvos energetikų garbės ženklu (2012 m.). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės „Šimtmečio anykštėno“ atminimo ženklu (2018 m.).

Lietuvos vadovai reiškia užuojautą

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl Nepriklausomybės akto signataro, ilgamečio parlamentaro Jono Šimėno mirties, rašoma Prezidentūros pranešime. „Netekome tikro nepriklausomos valstybės kūrėjo. Visada prisiminsime Joną Šimėną kaip žmogų, kuris buvo ištikimas savo vertybėms, drąsiai siekė laisvės ir kartu su Sąjūdžiu ardė totalitarinio režimo pančius, o vėliau daug prisidėjo kuriant modernią šalies aplinkosaugos sistemą.

Visiems mums jis išliks nuoširdaus rūpesčio žmogumi ir jo gyvenamąja aplinka pavyzdžiu“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą visiems J. Šimėno artimiesiems, draugams ir bendražygiams.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia užuojautą dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, geologo, aktyvaus visuomenininko Jono Šimėno mirties.

„Netekome vieno iš tų žmonių, kurie prieš 33 metus vedami laisvės idėjos atkūrė, prikėlė ir įtvirtino Lietuvos valstybę. J. Šimėnas, kuris laisvalaikiu buvo prisiekęs žygeivis ir keliautojas, Kovo 11-ąją palygino su kopimu į kalną: „ruošiesi, turi viziją, eini, džiaugiesi, kartais būna sunkumų – viskas taip ir buvo“. Lietuva į kalną sėkmingai įkopė. O dabar, šviesaus atminimo signataro žodžiais, reikia tik eiti vienu keliu ir nesiblaškyti. Nuoširdžiai užjaučiu J. Šimėno šeimą, artimuosius ir bendražygius“, – sako V. Čmilytė-Nielsen, informuojama pranešime žiniasklaidai.