www.siandien.info

Trijose NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimo sesijose aptarti pasauliniai iššūkiai, susiję su pasikeitusia geopolitine realybe, Aljanso gynybos stiprinimo bei išlaidų gynybai didinimo klausimai, taip pat Ukrainos gynybos, ilgalaikės paramos ir Ukrainos narystės NATO perspektyvos.

NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) Pirmininkė, senatorė Žoel Garijo-Mailam (Joëlle Garriaud-Maylam) pabrėžė, kad NATO PA, jau 70 metų atstovaujanti NATO valstybių parlamentams, griežtai smerkia neišprovokuotą Rusijos karą prieš Ukrainą ir ragina padaryti viską, kad karo nusikaltėliai atsakytų už „karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocido veiksmus“.

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Bendruomenių Rūmų Pirmininko pavaduotoja Rosi Vinterton (Rosie Winterton) akcentavo dabartinius pasaulio iššūkius ir su tuo susijusią globalių organizacių, tokių kaip NATO, svarbą. Ji kalbėjo apie nacionalinių parlamentų atsakomybę ir pareigą aiškinti savo piliečiams, kaip veikia NATO, kaip aukšto lygio susitikimuose  priimti sprendimai paveikia piliečių kasdienį gyvenimą.   

Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininko pirmoji pavaduotoja Valery Rabo (Valérie Rabault) teigė, kad būtina suteikti aiškias saugumo garantijas Ukrainai: „Mūsų valstybių ir vyriausybių vadovai spręs, kaip tai bus konkrečiai įgyvendinta <…> aš pakviečiau užsienio reikalų komitetų pirmininkus, kad jie išsakytų savo palaikymą Ukrainai, kad ji prisijungtų prie NATO ir iš karto gautų tvirtas garantijas. Ši žinutė yra labai svarbi tiek mums, tiek ypač Rusijai.“  

NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo (Jens Stoltenberg) kalbą perskaitė generalinio sekretoriaus pavaduotoja, ambasadorė Baiba Braže (Baiba Braže). J. Stoltenbergas, dar kartą pabrėžęs, kad Ukraina bus remiama tiek, kiek reikės, atkreipė dėmesį, jog nuo karo pradžios NATO valstybės Ukrainai skyrė 150 mlrd. eurų paramos, iš jų – 65 mlrd. eurų karinės. Jis taip pat akcentavo, kad Ukraina po karo turi likti laisva ir nepriklausoma valstybė. Tam, pasak pareigūno, rengiama strateginė daugiametė paramos programa. Kalbėdamas apie Ukrainos narystę NATO, J. Stoltenbergas pakartojo ne kartą išsakytą mintį, kad dėl Ukrainos narystės spręs pati Ukraina ir Aljansas, ne Rusija.

NATO nebeturi prabangos laipsniškai stiprinti savo saugumo pajėgas

Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje NATO nebeturi prabangos neskubant, laipsniškai stiprinti savo saugumo pajėgas: „Tai ypač svarbu Baltijos šalims – dėl mūsų išskirtinės geografinės padėties: labai militarizuotos Kaliningrado srities ir Baltarusijos, kuri de facto tapo Rusijos dalimi ir sustiprino Rusijos gebėjimą per labai trumpą laiką dislokuoti savo karines pajėgas prie pat mūsų valstybių sienų. Nekalbant apie neseniai priimtą sprendimą Rusijos branduolinius pajėgumus perkelti į Baltarusijos teritoriją. Neturėtume pamiršti ir Baltijos šalių sausumos jungties su likusia NATO dalimi – vadinamojo Suvalkų koridoriaus.

Madride mes priėmėme svarbų sprendimą padidinti priešakinių pajėgų batalionų skaičių iki brigadų bent jau ten, kur jų reikia. <…> Lietuvoje mums reikia bent jau brigados dydžio sąjungininkų  pajėgų, kurios atgrasytų ir gintų kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą ir neleistų net galvoti apie galimybę išbandyti Aljansą“, – pažymėjo Lietuvos Vyriausybės vadovė.

Kalbėdama apie Ukrainos narystės perspektyvą Aljanse, I. Šimonytė teigė, kad NATO jau daug kartų yra pareiškusi, jog Ukraina taps NATO nare, bet „pažadai be papildomų žingsnių gali prisidėti prie pilkų ar pusiau pilkų zonų atsiradimo. Negalime leisti, kad užburtas pilkųjų zonų nestabilumo ratas visam laikui persekiotų Europą.“

Vokietijos Bundestago Pirmininkė Barbel Bas (Bärbel Bas) informavo, kad šiuo metu Vokietija iš naujo vertina geopolitinę realybę, daug dėmesio skiria savo šalies ekoniminio atsparumo ir gynybinių pajėgumų stuprinimui. Ji, be kita ko, nurodė konkretų Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos ir kitų sąjunginkų apginamumą bei nuoseklią paramą Ukrainai. Politikė pranešė, kad kitą savaitę dalyvaus derybose Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, lankys NATO pajėgas Rukloje. „Tai yra mano pareigų dalis, nes Vokietijos kariuomenė yra „parlametinė kariuomenė“ – Vokietijos kariuomenei dislokuoti reikia Bundestago narių pritarimo“, – akcentavo B. Bas.

Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkė Elžbieta Vitek (Elżbieta Witek), kalbėdama apie ilgalaikės paramos Ukrainai planą pabrėžė, kad būtina galvoti apie karinį, politinį diplomatinį, ekoniminį ir socialinį šalies atkūrimą. Ji atkreipė dėmesį, kad ypač svarbu nepasiduoti iliuzijoms, jog sutikus su Rusijos pretenzijomis dėl užkariautų teritorijų, būtų galima pasiekti taiką. Tokios idėjos, pasak politikės, yra labai pavojingos, nes gali skatinti Rusiją tolimesnei invazijai.

E. Vitek teigė, kad Ukrainos ateitis yra NATO, bet, anot jos, suprantama, jog kol kas ne visos sąjunginkės šiuo metu yra pasirengusios tokiam sprendimui: „Nepaisant to, neturime pasiduoti ir rasti kompromisą. Lenkijos požiūriu, šiame kontekste labai svarbu stiprinti politinį NATO ir Ukrainos dialogą, todėl planai atkuri NATO ir Ukrainos Tarybą būtų reikalingas žingsnis šia kryptimi.“

Vienintelė veiksminga saugumo garantija Ukrainai – šalies narystė NATO

Daugiausia dėmesio sulaukęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančukas sakė turįs pagrindo optimizmui, kurį suteikia 464 didvyriškos karo dienos ir laisvojo pasaulio parama – „Tankų koalicija“, šiuo metu kuriama „Skraidančioji koalicija“, prie kurios jungiasi vis daugiau šalių: „Tikiu, kad sulauksime sprendimo dėl F-16 ir kitų lėktuvų perdavimo Ukrainai ir, kai F-16 pasirodys mūsų danguje, tai bus lūžis visam Europos ir pasaulio saugumui.“

R. Stefančukas taip pat pažymėjo, kad reikia dar vieno svarbaus sprendimo. „NATO yra aljansas, skirtas užtikrinti savo valstybių narių laisvę ir saugumą. NATO yra demokratijos, asmens laisvės, teisinės valstybės ir taikaus ginčų sprendimo vertybėmis grindžiamas aljansas. Šios vertybės yra ir mūsų vertybės, todėl Ukraina siekia tapti visateise Aljanso nare. 82 proc. mano tautiečių pritaria Ukrainos narystei Aljanse. Ir šis procentas tik auga. Taip, karas tęsiasi, ir dar reikia daug pastangų, kad būtų laimėta ir atkurta teisinga taika. Tačiau naujos saugumo architektūros kūrimas negali būti atidėtas. Atėjo laikas priimti lemtingus sprendimus.

Esu įsitikinęs, kad artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Vilniuje turėtų suteikti Aljansui naują strateginę ateities viziją, naują saugumo architektūros ir saugumo garantijų viziją. Ukrainai vienintelė veiksminga saugumo garantija gali būti tik mūsų šalies NATO narystė“, – pabrėžė Ukrainos parlamento vadovas.

Seimo kanceliarijos nuotraukos

NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimo diskusijos baigėsi. Kaip susitikimo pradžioje paaiškino susitikimo iniciatorė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, bendro baigiamojo dokumento priėmimas nebuvo numatytas. Lietuva, kaip renginio šeimininkė, kolegoms pristatė savo parengtas IŠVADAS.

Parengė Seimo

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėja Jolanta Anskaitienė