Kestutis Didžiulis

Pasak „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio , partijos pozicija dėl urėdijų reformos nesikeičia, partiečiai nepritariai šiai miškų pertvarkai. „Manome, kad tai yra labai bloga iniciatyva, turėsianti daugiau neigiamų pasekmių nei teigiamų. Kažkuria prasme, urėdijų konsolidacija man primena liūdnai pagarsėjusį LEO projektą“, – teigia R. Žemaitaitis.

Tuo tarpu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis Seimo VTEK ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai adresuotame kreipimesi teigė, kad R. Žemaitaitis savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie tai, jog jo tėvai verčiasi kavinių verslu ir statybinių medžiagų prekyba (taip pat ir medienos).

R. Karbauskis prašė įvertinti, ar R. Žemaitaitis nenusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimams, kai Seime dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Alkoholio įstatymo bei Miškų įstatymo pataisų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) atsisakė nagrinėti Seimo nario Ramūno Karbauskio pranešimą ir pripažino, kad R. Žemaitaitis nenusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimams.

„Galų gale šis VTEK sprendimas parodė, kad bandymas daryti spaudimą nepavyko. Tokie valstiečių veiksmai ir kai kurių politikų pažadai palaikyti vieną ar kitą valstiečių pseudo reformą mainais už jiems reikalingus sprendimus man yra nepriimtini. Vertinu tai kaip prekybą arba mainus, galima sakyti, kaip politinį turgų, kuriame prekiaujama sprendimais ir daromas poveikis. Tokia praktika yra neteisinga rinkėjų atžvilgiu“, – sako R. Žemaitaitis.

Atsisakydama nagrinėti šį pranešimą VTEK pripažino, kad R. Žemaitaitis tinkamai deklaravo savo interesus ir nepažeidė nei įstatymo nei kodekso. VTEK sprendime rašoma: „Atkreiptinas dėmesys, kad R. Žemaitaitis 2012 m. ir šiemet teiktose privačių interesų deklaracijose yra nurodęs turintis UAB „Dervira“, „UAB Dervira ir partneriai“ bei UAB „Statyk pats“ akcijų“.

Anot tvarkiečių frakcijos seniūno, nors dar vienas išpuolis prieš partiją subliūško, bet puolimas prieš „Tvarkos ir teisingumo“ Seimo narius tuo nesibaigs.

Anot Ingos Ruginienės, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkės, LR Seimo valdančioji dauguma vietoje konstruktyvių derybų su miškų urėdijų darbuotojų atstovais inicijuoja apsurdiškus veiksmus, siūlydama sudaryti komisiją, kuri vykdytų besipriešinančių reformai paieškas, liaudiškai kalbant pradėtų „raganų medžioklę“.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija deda daug pastangų, kad Miškų įstatymo pataisų ruošimas ir pasirengimas valstybinių miškų valdymo reformai vyktų skaidriai ir demokratiškai, kad, įvykdžius reformą, didžiausią naudą pajustų valstybė ir jos piliečiai, o ne keletas medienos perdirbimo verslu suinteresuotų asmenų.

Iš esmės viską keičianti valstybinių miškų valdymo reforma turėjo būti rengiama konstruktyviai, informuojant ir konsultuojantis su darbuotojų atstovais. Tokios procedūros numatytos LMPF šakos kolektyvinėje sutartyje su Generaline miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos.

Deja, Aplinkos ministerija nevykdė Darbo kodekso ir šakos kolektyvinės sutarties reikalavimų, susijusių su informavimo ir procedūromis bei pažeidė kolektyvinius darbuotojų interesus bei teises. Iškilus kolektyviniam ginčui, LMPF iniciavo taikinimo komisijos sudarymą. Ji sudaryta nebuvo ir faktiškai buvo išnaudotos visos kolektyvinio ginčo taikinimo galimybės.

Priešindamasi neskaidriai rengiamos miškų valdymo reformos eigai, LMPF surengė keletą viešų protesto akcijų, tarp jų ir birželio 29 dienos mitingus prie LR Seimo bei prie LR Prezidentūros, o birželio 30 d. visų Lietuvos miškų urėdijų darbuotojų 2 val. įspėjamąjį streiką. Deja, Seimo valdančioji dauguma toliau forsuoja Miškų įstatymo pataisų priėmimą, pratęsdama pavasario sesiją.

LR Vyriausybė, Aplinkos ministerija, LR Seimo valdančioji dauguma nuo metų pradžios kurti eilinių miškininkų nuogastavimams dėl reformos eigos, jų nerimui dėl darbo vietų praradimo. Per pusę metų neišgirsta 3150 darbuotojų, kurie asmeniškai pasirašydami kreipėsi į minėtas aukščiausios valdžios institucijas, dėl reformos vykdymo eigos ir jų ateities.

Eilinių miškininkų nuogastavimus ir susirūpinimą išgirdo tik LR Prezidentė. LR Vyriausybės pasirinktą būdą vykdyti miškų urėdijų reformą ji pavadino nekorektišku žmonių atžvilgiu. „ Urėdijų ir tiksliau miškų reformos reikia, bet taip, kaip ji yra pradėta, kaip ji yra vykdoma yra klaida: nekalbama su žmonėmis, kišamas vienas variantas, nors kompromisų gali būti įvairių. Pradėti nuo to, kad gąsdinama, kad bus atleidžiami žmonės, kad tik vienintelis variantas yra svarbus – tai yra nekorektiška žmonių atžvilgiu…,“ „ Aš manau, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė turėtų suprasti, kad laikas keisti būdą, kaip reformos daromos. Reikia pradėti girdėti ir kalbėtis su žmonėmis“, – sakė šalies LR Prezidentė.