Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Prof. P. Stirbys. Ar Vilniaus oro uostui M. K. Čiurlionio vardas tiktų labiausiai?

Prof. P. Stirbys. Ar Vilniaus oro uostui M. K. Čiurlionio vardas tiktų labiausiai?

Prof. Petras STIRBYS, Niujorko mokslų akademijos narys, www.siandien.info

Viešoje erdvėje pasigirsta bandymų rasti Vilniaus oro uostui prasmingą pavadinimą, pasinaudojant palankiu objekto statinių rekonstrukcijos momentu, po ko galėtų nuskambėti ir jo naujas vardas. Nors dar nebuvo atlikta visuomenės nuomonių apklausa, bet, anot U. Korsakovaitės (Radijo laida „10-12“, LRT.lt; 2023.12.09), jau kristalizuojasi nuomonė, jog M. K. Čiurlionio vardas bene tiktų labiausiai.

 Pozityvu tai, kad vis tik į visuomenės nuomonę bus atsižvelgta – pažadėta, kad nuomonių zondažas bus atliktas, objektyvaus ir demokratiško problemos sprendimo bus paisoma.

Pasyvus įvykių raidos stebėjimas, manytina, neprisidės prie Vilniaus oro uosto optimalaus įvardijimo, tam pasitarnautų aktyvesnės neabejingųjų pastangos. Naujų pavadinimų įvairovės pasiūla su atitinkama argumentacija palengvintų prasmingiausio pavadinimo atrankos procesą. Naujo vardo aktualiją planuoja svarstyti LR Vyriausybė, tam yra sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, o tai teikia solidumo, valstybinio dėmesio buvimą. Taigi, reikalas rimtas, jautrus, vertas pamąstymų.

Pirmieji paieškos bandymai linkę koncentruotis į  asmenybę, prilygstančią genijaus lygiui. Tad pagal šį kriterijų, iniciatorių nuomone, artimiausias, kaip jau užsiminta, būtų mūsų iškiliojo kompozitoriaus  M. K. Čiurlionio vardas. Nuginčyti sunku, gal ir neįmanoma, tačiau tai negali būti priežastimi, trukdančia kitų alternatyvų žvalgybai.

Abejonių kelia meninio, muzikinio pasaulio korifėjaus vardo indoktrinavimas į labai jau nuo meno nutolusį aviacijos pasaulį, nesant tarp jų akivaizdaus ryšio ar bent kokio bendrumo, tad jaučiamas disonansas. O muzikos pasauliui svarbi harmonija, dermė – jei to nėra, galimai sumenkinamas pats menininkas, jo aura.

Tiesa, vyriausybės patarėja kultūros klausimais G. Žaidytė apeliuoja į analogijas, atseit, pasaulinio garso kompozitorių F. Šopeno ir F. Listo vardai puikuojasi atitinkamų sostinių oro uostų pavadinimuose. Betgi, ar būtina sekti tais pavyzdžiais, rizikuojant, kad mėgdžiojimas nubrauktų mūsų originalumą pasirinkime?

Nuojauta sako, kad nominuojamos asmenybės vardo profesiniai ypatumai turėtų kažkiek susišaukti su objekto funkciniu – šiuo atveju aviaciniu –  profiliu, vienakryptė veikla sustiprintų sinergizmą ir visuminį įspūdį. Tad tų vektorių artumo M.K. Čiurlionio asmenyje kaip tik ir pasigendama.

Iniciatorių nuomone, artimiausias – mūsų iškiliojo kompozitoriaus  M. K. Čiurlionio vardas.

 Jei vengtume mūsų aviacijos istorinių, pasaulinio garso asmenybių (turimi galvoje Antanas Gustaitis,  Feliksas Vaitkus, Darius ir Girėnas bei daugelis kitų), kurie jau ir taip Lietuvoje yra deramai įamžinti įvairiausiomis formomis, tuomet tektų ieškoti neįprastų, o gal paprastų pavadinimų, deramų Vilniaus oro uostui.

Gana svarbi, gal net sunkinanti aplinkybė yra ta, kad  daugelis mūsų žymių aviatorių labiau sietini su Kaunu, nei su Vilniumi. Taigi, šiuo požiūriu mūsų pasirinkimo atitikties laukas šiek tiek irgi susiaurėja. Pagaliau nebūtina, gal net neprivalu  apsisunkinti susisiejant su nominatyvu – konkrečiu vardu/pavarde, tegul ir istorinės svarbos.

Tikrovėje matome, jog objekto, vietovės ar gatvės verbalinis įamžinimas žaižaruoja įvairovėmis, pasirinkimo laukas yra vos ne beribis. Aišku, mūsų trokštamas noras yra surasti reprezentatyvų, rezonuojantį pavadinimą, leidžiantį jei ne puikuotis ar didžiuotis, tai bent jau jausti vidinę satisfakciją rastu netikėtu, gal net labai vykusiu sprendimu.   

Būtume blogai suprasti, jei oro uosto gilesniam įprasminimui siūlytume inkorporuoti, pavyzdžiui, Lukiškių aikštę arba tuos pačius Kirtimus, kaip lokatyvą, kuriame yra įsikūrusi lėktuvų skrydžių oazė. Tai būtų daugiau nei juokinga. Reikalingi kur kas svaresni akcentai – svarbesnių vilnietiškų momentų įtrauktis arba visą Lietuvą reflektuojantis daugiau ar mažiau ryškus atitikmuo.

Surizikuokime pasiūlyti pora variantų, potencialiai tinkančių Vilniaus oro uosto veidui, jo  tituliniam krikštui. Nesibijokime kritikos, per kurią, ir galbūt tik per ją, pavyks surasti dėmesio vertą radinį; kaip sakoma, neieškosi – nerasi. Jei ir būtų atmesti ne itin vykę į kritikos lauką išmesti variantai, betgi triūsas nenueitų perniek, juk suaktyvėjusi diskusija įgalintų surasti originalų, mūsų sostinę garsinantį pavadinimą ir kuris nekartotų kitų šalių sprendinių.

Dairantis visuomenės daugumai priimtino pavadinimo, žvilgterkime į Lietuvos ir Vilniaus žemėlapį, kuris galėtų palengvinti užduoties sprendimą. Pasinaudokime svarbiu faktu, jog Vilnius randasi netoli Europos geografinio centro.

Nuo 2004 metų, po kelių šio centro koordinačių patikslinimų,  jis laikomas esąs vos per 1 km nutolęs nuo Vilniaus savivaldybės šiaurinės ribos (Vikipedija). Per daug nenusižengiant tiesai, tereikia sureikšminti šį faktą, ir norint, Vilnių galima sutapatinti su Europos geografiniu centru. Logiška būtų šį europinės svarbos centrą, o tiksliau, jo pavadinimą, inkorporuoti į Vilniaus oro uosto būsimą pavadinimą.

Viešoje erdvėje pasigirsta bandymų rasti Vilniaus oro uostui prasmingą pavadinimą. Redakcijos archyvo nuotrauka.

Tad nominuojamas naujadarinis vardas galėtų būti, kad ir toks: Europos geografinio centro Vilniaus aerouostas (sutrump. EGCVA). Angliška versija skambėtų panašiai, o santrumpa identiškai: European Geographical Centre, Vilnius Airport (sutrump. EGCVA). Jei pavadinimas prigytų ir būtų pripažintas, tuomet aerouosto prieigose neišvengiamai atsirastų atitinkama reklaminė atributika su Europos geografinio centro akcentu, su naktinėmis jo iliuminacijomis.

Galima pasinaudoti ir kitu – šį kartą nuotykinio pobūdžio akcentu, kuriuo jau keletą metų naudojasi Vilniaus turizmo institucijos, mikliai pasinaudojusios egzotiškai nuskambėjusiu G taško svarbos… išaukštinimu. Apie tai rašoma medijose.

Tokio taško „pritempimas“ prie oficialaus Vilniaus oro uosto pavadinimo neabejotinai prisidėtų prie jau ir taip nuvilnijusio Vilniaus… erotiškumo garso. Taigi, tegul ir ne visai rimtai, pamėginkime susintetinti pikantiškąją Vilniaus oro uosto pavadinimo versiją: Europos G-taško Vilniaus aerouostas (sutrump. EGTVA).

Angliškai galėtų neonu sušvisti: European G-Spot‘s Vilnius Airport (sutrump. EGSVA). Suprantama, pastarasis Vilniaus oro uosto įvardijimas nereiškia nieko daugiau nei paišdykavimą, skirtą daugiau temos aktualizavimui, teksto pagyvinimui, skaitytojo pakrizenimui.

Tai bandymas svarbiam objektui sukurti pavadinimą, kartu vengiant jį susieti su Lietuvai nusipelniusios asmenybės vardu/pavarde. Šiuo trumpu rašiniu norėta paskatinti kūrybiškus skaitytojus pagalvoti, tuo prisidedant prie  kitokių, kur kas išradingesnių Vilniaus oro uosto alternatyvių pavadinimų pasiūlos. Tokiu būdu, būtų palengvinamas specialios tarpinstitucinės komisijos, o taip pat LR Vyriausybės, kurie priims galutinį sprendimą, darbas.

Parašykite komentarą

Top