www.siandien.info. Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ organizuota Tautos sueiga dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Kražiai, 2025 m. kovo 1 d.

Iš sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“  pirmininko Gintauto Kniukštos pasisakymo:

„Gerbiamieji Lietuvos Respublikos piliečiai, nuoširdžiai sveikinu Tautos sueigos dalyvius, atvykusius į  diskusiją dėl Lietuvos miškų išsaugojimo.

Seimui pritarus Vyriausybės programai, Ministrų Kabinetas privalo per tris mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.

Pagrindinį pranešimą padarys aplinkos viceministras  Ramūnas Krugelis.

Koncertuos legendinis  dainų autorius ir atlikėjas Vytautas Babravičius – Simas.

Tautos sueigą organizuoja:

Sąjūdis “Už Lietuvos miškus“ (asociacija); „Žados jotis“ (viešoji įstaiga).

Tautos sueigos tiesioginė transliacija:

Tveteris www.tveteris.lt (nepriklausomas informacijos šaltinis).

Informaciniai rėmėjai:

Laikraščiai: Bičiulis; Karštas komentaras; ŠIANDIEN; Televizijos kanalas: Komentaras TV. 

Nuoširdžiai dėkoju už visiems, kurie šiandien atvykote į Kražius, dėkoju ir tiems, kurie mus stebi per socialinius tinklus,  tačiau atvykti neturėjo galimybės.

 Savo pasisakymą norėčiau pradėti nuo  žinomo šalies miškininko, buvusio  Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento, Žemės ūkio akademijos  profesoriaus dr. Edmundo Bartkevičiaus laiško:

 „Sveiki, nuoširdžiai dėkoju už kvietimą, tačiau atvykti neturiu galimybės.

O padiskutuoti tikrai bus apie ką. Aplinkos ministerija pateikė Seimui Miškų įstatymo pataisas. Vežimas statomas prieš arklį. Neįvyko  nacionalinis miškų  susitarimas, neparengta miškų strategija, o teikiamos pataisos.

Pataisose numatyta Nacionaliniuose parkuose uždrausti pagrindinio naudojimo kirtimus, praktiškai tai rezervato rėžimas. Kaip sakiau telefonu, Lietuvoje nacionaliniai ir regioniniai parkai sukurti ne gamtinių vertybių saugojimo, o etnografiniu pagrindu. 

Žemaičiai nuo neatmenamų laikų statė medinius namus, augino vaikus, o dabar bus parko įkaitai.

Skamba patraukliai, saugome  miškus, bet galutiniame rezultate šie miškai palikti be priežiūros nebus patrauklūs lankytojams. Ypatingai tai svarbu Žemaitijoje, nes vyrauja eglynai, kuriuos dažnai užpuola kinivarpos.

Turiningų diskusijų. Pagarbiai, prof. dr. Edmundas Bartkevičius

Ir kitas laiškas. Miškininko Gintaro Stankaičio laiškas.

„Laba diena,

Rašau šį laišką, nes Youtube kanale  pamačiau Laisvės gido laidą, kurioje reiškiatės kaip aršus miškų gynėjas. Miškininkas esu jau 44 metus. Pirmuose mano pasodintuose miškuose žmonės jau grybauja, o mano senelio eigulio sodintus pušynus jau kerta. Kiekvienais metais pasodinu nuo 25 iki 30 ha miško (ne tik biržių bet ir laukų). (Įdomu kiek pasodinote Jūs..)“. 

(Na, turiu pasakyti, kad pasodinau tikrai daug medžių, sunku suskaičiuoti visas talkas, o labiausiai įsiminė miškasodžio talka čia,  Kražiuose, prie Medžiokalnio, minint 400-ąsias LDK didžiojo karo vado, visuomenės veikėjo, Žemaičių seniūno Jono Karolio Chodkevičiaus mirties metines.

Gražią  Ąžuolų giraitę pasodinome Prienų rajone,  šviesuolio, mokytojo, dailininko, Romaldo Kuso atminimui. Čia pat prie piliakalnio, kur sodinome giratę, auga ąžuolas legenda, jį žmonės vadina ąžuolu baudėju, o vos už kelių kilometrų – Gojaus miškas, jame – stambiausias Lietuvos ąžuolas. Šviesaus atminimo sąjūdininkas Romas Pakalnis sakydavo, kad tai ir Europos stambiausias ąžuolas.

Čia šalia, galima sakyti, šio Verknės girininkijoje augančio ąžuolo pašonėje, kurio amžius siekia net 400 metų, užaugo kantri muzikos pradininkas Lietuvoje Vytautas Babravičius (Simas).

Gintaras Stankaitis toliau rašo, kad  „Lietuvos miškų įstatymas turbūt griežčiausias Europoje, ypač dabar, kai paliekama bioįvairovė, kertinės buveinės ir griežtas miško kirtimas tik žiemą. Lietuvos ha miško užaugina 7 ktm medienos per metus, mes, miškininkai, paimame iš miško iki 4 ktm t.y. apie puse, kai Švedijoje, Suomijoje paima apie 80 % prieaugio.

2023 m. apie Marcinkonis (Varėnos r.) per 3 sklypus buvo iškirsta Dzūkijos nac. parko teritorijoje plynai 44 ha nebrandaus (60 m.) valstybinio miško.

Tam iškirtimui ir kitiems panašiems projektams buvo panaudota 18 mln. mokesčių mokėtojų pinigų. Nors aš prieš šio projekto pradžią, Dzūkijos nac. parkui siūliau, kad suderinti įstatymą, kuris parko nuožiūra leistų tam tikruose plotuose žmonėms kirsti brandžius medžius plynai (parkuose draudžiama kirsti plynai), o jeigu tas biržes palikti žėlimui, visi tie gamtosauginiai reikalai išsisprendžia savaime ir nereikia taškyti milijonų.

 Kai kombainai kirto šiuos aerodromus, nei su plakatais, nei su filmavimo kameromis Jūsų nei vieno nebuvo. Laiškus rašė ir piktinosi Marcinkonių k. gyventojai. Kodėl? Klausimas kyla kas dalijosi šiuos milijonus?

 Ir kada ateis kažkokia valdžia, kuri sutvarkytų šią gamtosauginę betvarkę? Lauksiu atsakymo“. Pagarbiai,  Gintaras Stankaitis.

Gerbiamam miškininkui pažadėjau, kad jo laišką perskaitysiu Tautos sueigoje, kurioje  dalyvaus ir Aplinkos ministerijos vadovai

Lietuvos miškai yra brangiausias mūsų turtas, priklausantis visiems Lietuvos žmonėms, todėl visi mes, Lietuvos gyventojai, turime teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl Lietuvos miškų likimo ir jų išsaugojimo ateities kartoms.

Buvusi S. Skvernelio   Vyriausybė ciniškai ir arogantiškai nesiskaitė su visuomenės nuomone dėl jos turto miškų naudojimo ir apsaugos, nevykdė savo programos įsipareigojimų mažinti plynųjų miško kirtimų apimtis, saugoti žmonių gyvenamąją aplinką, ekosistemas.

Pažeisdama teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principus bei konstitucinį teisinės valstybės principą, visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, tenkindama stambiosios medienos pramonės savininkų asmeninius interesus savo nutarimu 6 proc. padidino vidutinę metinę miškų kirtimų normą, kuri jau buvo didinta keletą kartų ankstesnių vyriausybių.

Nebuvo atsižvelgta į vietos bendruomenių nuomonę dėl jų gyvenamojoje aplinkoje esančių miškų naudojimo būdo ir apimčių, nesilaikė pažadų iki 30 proc. sumažinti didžiausią žalą miškams darančius plynuosius miško kirtimus,

S. Skvernelio Vyriausybė 2016 -2020 metais atstovavo ne Lietuvos visuomenės interesus, bet tenkino stambiosios medienos pramonės savininkų asmeninius interesus.

Dėl valstybinių miškų naudojimo būdo bei apimčių svarus žodis valstybėje turi tekti vietos savivaldai ir bendruomenėms, kurių gyvenamoje aplinkoje yra konkretūs miškai. Tuo tarpu šimtą metų miškus saugojusios ir puoselėjusios miškų urėdijos regionuose buvo sunaikintos.

Sąjūdis už Lietuvos miškus ir Labanoro klubas ne kartą kreipėsi Prezidentą, Vyriausybę, Seimą,  prašė imtis iniciatyvos atkurti teisingumą, panaikinti antikonstitucinį miškų urėdijų sunaikinimo įstatymą

Konstitucinis Teismas pripažino, kad ši miškų reforma yra neteisėta, visiškai nepasiteisino sprendimas sunaikinti pelningai dirbusias urėdijas, o  2020 metais, pavyzdžiui,  Valstybinių miškų urėdija  dirbo nuostolingai, o dėl smukusių supirkimo kainų dalis geriausios medienos miškuose buvo tiesiog supūdyta.

Lietuvos miškai atlieka labai daug įvairių ekologinių, socialinių ir kitų funkcijų, svarbių visai visuomenei, todėl prašėme I. Šimonytės Vyriausybės artimiausiame Vyriausybės posėdyje nedelsiant atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti vidutinę metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą.

Šis S. Skvernelio Vyriausybės nutarimas buvo priimtas slapta nuo visuomenės, prieštaraujant Aplinkos ministerijai, o šio klausimas Ministrų kabineto posėdyje svarstymas truko tik 25 sekundes.

Ingridos Šimonytės vyriausybės taip pat prašėmė numatyti, kad visiškai nekertamų miškų plotas būtų ne 1 procentas, kaip dabar, o bent 15 proc., įtraukiant ir visus II grupės miškus ir suteikiant visuomenei šiuose plotuose lankytis, naudoti pažintiniais tikslais, miško terapijai ir pan.

Atkurti buvusį draustinių plotą, išbraukiant iš jo iškirstus miškus ir vietoj jų įtraukiant naujus, dar išlikusius, natūralius, brandžius miškus, kad faktinis saugomas miškų plotas nesumažėtų.

Pagal šią metodiką brandūs miškai valstybiniuose miškuose turi būti iškirsti iki 2024 metų, bet, Vyriausybei padidinus kirtimo normą 6 procentais, šis terminas sutrumpėjo iki 2023 metų.

Nustatyti aiškias vandens apsaugos zonas miško žemėje prie visų dydžiu vandens telkinių ir saugoti jose esančius miškus nuo žalingų poveikių. Dabar prie mažesnių nei 50 ha ežerų vandens apsaugos zona lygi vandens apsaugos juostai, o prie didesnių vandens telkinių esančiose platesnėse apsaugos zonose pilnu tempu vykdomi kirtimai.

Šimonytės Vyriausybės  prašėme panaikinti prekybos mediena iš valstybinių miškų tvarkos nuostatas, sudarančias išskirtines sąlygas grupei suinteresuotų asmenų pigiau įsigyti medieną iš valstybinių miškų valstybės ir kitų rinkos dalyvių sąskaita.

Taip pat prašėme kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir reikalauti pradėti tyrimą dėl stambiosios medienos pramonės verslo grupių, su tuo susijusių politikų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio, neteisėtos įtakos, siekiant suinteresuotoms stambiojo medienos verslo grupėms ir susijusiems asmenims išskirtinių sąlygų, palankių sprendimų valstybinių miškų užvaldymo, miškų naudojimo bei prekybos mediena išskirtinėmis sąlygomis iš valstybinių miškų srityse, tuo valstybės biudžetui kiekvienais metais padarant iki 100 mln. Eur žalą..

Miškas mums, žmonėms, reikalingas visur, nes tai yra visų mūsų gyvenamoji aplinka. Todėl su mišku privalome elgtis tausojančiai ir pagarbiai, nesvarbu, kokiai miškų grupei jis būtų priskirtas.

Jau keletą mėnesių dirba G. Palucko vyriausybė. Sąjūdis už Lietuvos miškus šios vyriausybės ne prašo, o reikalauja.

Reikalaujame:    

1. Atšaukti 2018 metais Vyriausybės padidintą miškų kirtimo normą ir 2024 metais Aplinkos ministro patvirtintą metodiką, kuri leistų dar labiau didinti valstybinių miškų kirtimo normą.
2. Stabdyti medienos eksportą į trečiąsias šalis. Neatleistina, kad net kraštovaizdžio draustiniuose plynai kertami miškai didžiąja dalimi išvežami į Kiniją. Tai yra absoliučiai netvarus valstybės požiūris į patį svarbiausią Lietuvos gamtos turtą – miškus, kurie mūsų visuomenei yra reikalingi labiau nei bet kada.
3. Pritaikyti laikinas apsaugos priemones, kad saugomose teritorijose, ypač regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, miškai nebūtų dar labiau iškirsti, kol bus priimtas naujas Miškų įstatymas.
4. Pilna apimtimi įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį, pagal kurią visai ūkinei veiklai miškuose, o ne daliai jų turi būti atliekamas poveikio NATURA 2000 teritorijoms reikšmingumas. Peržiūrėti Aplinkos ministerijos nustatytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar planuojamas kirtimas yra reikšmingas NATURA 2000 teritorijai.  Dabar net plynieji kirtimai vertinami kaip nereikšmingi, kas yra absurdiška. Keli kirtavietėje papildomai paliekami medžiai biologinei įvairovei ir sutrumpintas miškų kirtimo sezonas negali atstoti tos žalos, kuri yra padaroma plynais kirtimais buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose.
5. . Sustabdyti ESO siautėjimą miškuose. Reikšmingai padidinus apsaugos juostų plotį nuo elektros perdavimo linijų, ruošiamasi iškirsti tūkstančius hektarų miško visoje Lietuvoje, neatsižvelgiant į nieką – miško savininkų protestus, saugomas teritorijas, europinės svarbos buveines ir t.t. Tokie kirtimai vykdomi be leidimų, be jokio ramybės laikotarpio paukščių apsaugai. Bent jau ekologiškai jautriausiose teritorijose turėtų būti investuojama į požeminius kabelius, kad nereikėtų imtis tokių drastiškų veiksmų. Primename, kad elektros vartotojų permoka, kurią ESO išsidalino dividendų pavidalu ir kurią dabar turės gražinti, buvo skirta būtent infrastruktūrai plėtoti, todėl pasiteisinimas, kad požeminiams kabeliams nėra pinigų skamba nenuoširdžiai