Lietuvių kalba yra viena seniausių ir unikaliausių kalbų pasaulyje. Ji labiausiai panaši į sanskritą. Žodis „sveikata“ – vienas iš beveik pusės milijono lietuviškų žodžių.

Romaldas ABUGELIS

• 

• 

Esu ekonomistas, todėl žinau, kad sirgti neapsimoka, o išmokti ekonominės analizės metodai padeda „atrakinti“ ir paslaptingas gimtosios kalbos skrynias. Kas gi užkoduota šiame mums visiems aktualiame žodyje? Pasirodo, kad jame slypi kone visa informacija, nuo kurios ir priklauso mūsų sveikata. Tereikia „išlukštenti“ kiekvieną raidę. Taigi, pradėkime nuo pirmosios. S – Saikas…

Saikas. Tai viena iš pamatinių vertybių. Vokiečių rašytojas Georgas Kristofas Lichtenbergas yra pasakęs: „Saikas – sveikatos tėvas“. Ne vieną dešimtį panašių posakių galima aptikti ir lietuviškų patarlių ir priežodžių lobynuose.

Pavyzdžiui, „Be saiko ir medus apkarsta“ ir daug kitų. Štai persivalgymas kenksmingas net ir sveikiems žmonėms, bet ypač jis pavojingas sergantiems kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis, tulžies pūslės akmenlige, lėtinėmis kasos ligomis. Jis išprovokuoja gastrito, refliukso ir kitų lėtinių ligų paūmėjimą, ypač pažeidžia kepenis.

Saikas reikalingas visur ir visada – dirbant ir ilsintis, sportuojant ir kaitinantis saulėje, net miegant. Vanduo. Tai gausiausiai esanti medžiaga žmogaus organizme, sudaranti beveik 70 proc. kūno svorio. Be vandens išgyventume tik keletą dienų.

Vanduo būtinas virškinti, įsisavinti ir pernešti maistines medžiagas, šalinti iš organizmo atliekas ir kitoms svarbiausioms organizmo funkcijoms. Senesni žmonės jo turėtų gerti dažniau. Maudynės vandenyje, įvairios jo procedūros puikiai veikia visą kūną, padeda atpalaiduoti protą, atsikratyti streso. Prausiantis vėsiu vandeniu, pašalinamas nuovargis, stimuliuojama kraujotaka bei vidaus organų veikla.

Mankšta vandenyje ypač rekomenduojama tiems, kas turi problemų nugaros, sąnarių ar raiščių problemų. Ekologiškumas. Gyvenamoji aplinka ženkliai įtakoja mūsų sveikatą. Klimato kaita akivaizdžiai liudija, kad žmogaus veikla turėtų būti kur kas labiau draugiškesnė gamtai, kad būtina rūpintis oro, vandens ir dirvožemio taršos mažinimu, bioįvairovės išsaugojimu, plėtoti atsinaujinančių išteklių naudojimą energijai, rūšiuoti atliekas, plėtoti ekologinį ūkininkavimą ir plačiau naudoti maisto ir kitus ekologiškus produktus.

Ekologiškas gyvenimo būdas pasaulyje sparčiai populiarėja, tačiau ekologiško švietimo vis dar trūksta. Kurti švaresnę, taigi, ir sveikesnę aplinką – kiekvieno iš mūsų rūpestis.

• 

Imunitetas. Imuninė sistema saugo mus nuo mikroorganizmų, nenormalių ląstelių ir chemikalų atakų. Dar ji prižiūri pažeistų audinių atsinaujinimą. Imunitetą silpnina antibiotikai, maisto priedai, augimo hormonai, pesticidai, sunkieji metalai maiste, nesaikingas cukraus ir riebalų vartojimas, rūkymas, alkoholis, taip pat stresas.

Sistemai lemiamą reikšmę turi tinkama mityba, pakankamas vandens vartojimas. Itin svarbios yra omega – 3 ir omega – 6 riebalų rūgštys, vitaminai E, C ir A, taip pat cinkas, selenas, geležis bei antioksidantai. Kitos imuniteto stiprinimo priemonės – pakankamas miegas, vandens procedūros, asmens higiena, saikinga mankšta.

Kvėpavimas. Kvėpavimas – nenutrūkstantis biologinis procesas, kurio metu įsisaviname deguonį ir pašaliname anglies dioksidą. Be oro galime išbūti vos keletą minučių. Visa mūsų organizmo veikla priklauso nuo kvėpavimo, nuo jo aprūpinimo deguonimi.

Taisyklingas kvėpavimas – diafragminis, ištisinis ir ritmiškas. Paprastai tariant – kvėpavimas pilvu. Toks kvėpavimas aprūpina kūną energijos gamybai reikalingu „kuru“, šalina toksinus, stiprina imuninę sistemą, pagerina žarnyno funkciją, mažina stresą ir įtampą, padeda atsipalaiduoti, gali sumažinti kraujo spaudimą, gerina medžiagų apykaitą ir stiprina virškinimą.

Augalai. Neįsivaizduojame savo aplinkos be medžių, krūmų, gėlių, žolių… Augalai – deguonies šaltinis, esminis vandens apytakos elementas. Buvimas gamtoje pagreitina atsigavimą po ligų ir operacijų, prailgina mūsų gyvenimą.

Mitybos ir sveikatos tyrime „Kinijos Studija“, daktaras T. Colin Campbell įrodo, kad augalinė mityba yra pats galingiausias ginklas norint apsisaugoti nuo daugumos ligų. Sveikos mitybos rekomendacijos taip pat prasideda patarimu dažniau valgyti augalinį nei gyvulinės kilmės maistą. Augalai yra svarbiausia žaliava gaminant vaistinius preparatus. Tikėjimas. Mūsų laikais žodis „tikėjimas“ dažnai tapatinamas su žodžiu „konfesija“ arba „religinis judėjimas“.

• 

„Tikėjimas man tėra ir tegali būti tik kiekvieno žmogaus pasitikėjimas savimi ir savo konkrečiomis galiomis”, teigė rašytojas Ričardas Gavelis. Pozityviai ir optimistiškai nusiteikę žmonės pasiekia daugiau. Optimizmas gerina sveikatą, padeda greičiau sveikti. Norime išsaugoti sveikatą – būkime teigiamai nusiteikę ir ramiai žvelkime į ateitį. Niekada nepamirškime, kad mūsų mintys neišvengiamai daro poveikį mūsų organizmui. Žmonės, skleidžiantys teigiamas emocijas, daug atsparesni ligoms, o teigiamas požiūris padeda sveikti.

Atsakomybė. Atsakomybę suprantame kaip pareigą atsakyti už savo elgesį, priimtus sprendimus. Ar prisiimame atsakomybę už savo sveikatą? Seneka yra pasakęs, kad „Žmonės nemiršta – jie patys save nužudo“. Esame atsakingi ne vien už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome.

Mūsų visuomenės sergamumo lygis, didžiulės eilės pas gydytojus, vaistinių gausa rodo, kad daugelis mūsų atsakomybę užkrauname medikams. Bet neįmanoma suversti savo atsakomybės kitam, ji anksčiau ar vėliau sugrįš tam, kam ir priklauso.

Nepamirškime, kad sveikata – atlygis už teisingą gyvenimą. Tad gyvenkime teisingai. Atsakingai. Mieli skaitytojai, sveikata, kaip ir gyvenimas, yra kiekvieno iš mūsų asmeninis turtas.

Todėl tvarkykime jį sąmoningai ir atsakingai, įsiklausykime į medikų rekomendacijas, laikykimės gamtos dėsnių. Pozityviau žiūrėkime į gyvenimą, saikingai naudokimės jo teikiamomis malonėmis, stiprinkime imunitetą ne tik ligoms, bet ir žalingiems įpročiams ir …būkime sveiki.