LRT.LT

Seime ketvirtadienį vyko galutinis balsavimas dėl LRT veiklą tyrusios komisijos išvadų. Kaip sakė posėdžiui pirmininkaujantis Remigijus Žemaitaitis, tokio balsavimo dar nebuvo: balsuojant už kiekvieną projekto straipsnį, pirmam pritarta su Aušrinės Armonaitės pataisomis, o antram – nepritarta. Balsuojant už visą išvadų projektą, Seimas jam nepritarė.

Už projektą balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 57, susilaikė 5. Iš „valstiečių“ prieš balsavo Raimundas Martinėlis, Vytautas Bakas – susilaikė. Anksčiau deklaravęs, kad tokį tyrimą turėtų atlikti atitinkamos institucijos, o ne Seimas, premjeras Saulius Skvernelis balsavo už išvadas. Vieningai išvadas palaikė Lenkų rinkimų akcijos frakcija, iš „socialdarbiečių“ balsavime dalyvavo tik du parlamentarai: 1 – už, 1 susilaikė.

Visi balsavime dalyvavę Liberalų ir socialdemokratų frakcijų nariai balsavo prieš išvadų priėmimą. Iš konservatorių priėmimui prieštaravo 30 parlamentarų iš 31, dalyvavusio balsavime (susilaikė Rimantas Jonas Dagys). Visi balsavimo rezultatai – ČIA.
Išvadomis siūlyta keisti LRT valdymą – įkurti naują organą valdybą, keisti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinant jų kadencijas.

Agnė Širinskienė po balsavimo kėlė klausimą ir, kaip pati įvardijo, pajuokavimą, ar laikinoji komisija dabar neturėtų pratęsti savo veiklos, nes susidaro „tokia įdomi teisinė situacija“.
Pavasario sesijoje Seimas planuoja imtis LRT įstatymo pataisų. Jos jau įregistruotos.

Projekto svarstymas prasidėjo A. Armonaitės pasiūlymu išimti grėsmingiausias rekomendacijas, t. y. visus siūlymus dėl valdysenos pakeitimo, pavyzdžiui, siūlymą, kad sutaptų politinių institucijų ir jų skirtų LRT tarybos narių kadencijos, valdybos steigimą.

„Jau kai ši komisija buvo sukurta ir Seime pradėjo darbą, kai politikai pradėjo aiškintis tuos dalykus, kuriuos turėtų aiškintis tarnybos, atrodė, kad tai bus politinė komisija ir šio išvados ir byloja, kad atveriamas kelias LRT valdymo politizacijai“, – kalbėjo parlamentarė.

Ramūnas Karbauskis į tai atsakė, kad išvados tėra viso labo rekomendacinio pobūdžio. Politizavimo tikslo, pasak jo, tyrimų komisija neturėjo.

.Po svarstymo A. Armonaitės pataisoms pritarta: už balsavo 62, prieš – 35, susilaikė 15 Seimo narių.
Remiantis jos siūlymais, būtų pritarta parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvadai, išskyrus išvados 8.3.3.1.1.; 8.3.3.1.2.; 8.3.3.1.3.; 8.3.3.1.4.; 8.3.3.1.7.; 8.3.3.1.8. ir 8.3.3.2. punktams.

Priėmimo stadijoje balsuojama už kiekvieną nutarimo straipsnį. Tyrimo dėl LRT išvadų nutarime iš viso buvo 2 straipsniai: pirmam nutarimo straipsniui pritarta su A. Armonaitės pasiūlymais, o antram nepritarta. Seimo posėdžiui pirmininkavęs R. Žemaitaitis sakė, kad tokio balsavimo dar nebuvo.

„Net ir balsavimas dėl atskirų straipsnių parodė, kad reikėtų sustoti“, – kalbėjo Algirdas Sysas.

Eugenijus Gentvilas ragino Seimo kolegas už išvadas nebalsuoti net ir jas sušvelninus A. Armonaitės pasiūlymais.

„Yra nebesiskaitoma su jokiais argumentais. Dar prasidėjus tyrimui ar jo nepradėjus, Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad yra nusikalstamų veikų, tokių kaip kilnojamosios televizijos stoties pirkimas. Viešųjų pirkimų tarnyba patikrino ir pasakė – jokių nusižengimų nepadaryta.

STT nenustatė tiesioginės korupcijos veiksnių suteikiant LRT transliuojamos informacijos įkainius ir nuolaidas. Iš karto buvo pasakyta informacija, kad laida „Tūkstantmečio vaikai“ yra vykdoma ir transliuojama pažeidžiant įstatymus. FNTT tyrė – nieko nesustatė“, – vieną po kito pavyzdžius vardijo E. Gentvilas.

Pasak jo, „valstiečiai“ nebesugeba nuslėpti, kad jiems nusispjauti į visuomenės nuomonę dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo.

„Šias išvadas reikia nagrinėti kartu su pateiktomis įstatymo pataisomis. Esmė ta, kad siūlomas depolitizavimas. Vietoje 8 politikų skiriamų narių siūloma skirti 4 – tai aiškus depolitizavimas“, – kalbėjo jis, minėdamas ne išvadose, o įregistruotose LRT įstatymo pataisose numatytas nuostatas.

Valdyba, pasak jo, siūloma tam, kad nebūtų vienasmeniško valdymo. Joje esą dalyvautų profesionalai – nepriklausomi valdybos nariai. „Tai yra pasiteisinę valstybės valdomų įmonių atveju“, – sakė Seimo narys.
Jis pabrėžė, kad valdybos narius skirtų taryba, o kandidatus parinktų verslo konsultavimo įmonė.
„Politikų įtaka aiškiai ir akivaizdžiai mažėja“, – sakė jis.

Vytautas Juozapaitis, pasisakęs dėl vedimo tvarkos, teigė, kad R. Karbauskis negali pristatyti šių išvadų, nes turi privatų interesą – ketvirtadienį publikuotas LRT tyrimas apie jo verslą.
Klausimą siūlė išbraukti iš darbotvarkės

Tvirtinant Seimo posėdžio darbotvarkę, LRT klausimas kelių frakcijų siūlytas išbraukti. Tai padaryti ragino Mantas Adomėnas Mišrios Seimo narių grupės vardu ir Jurgis Razma Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu. J. Razma teigė, kad norint svarstyti šį klausimą visų pirma reikėtų sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo, ar toks parlamentinis žiniasklaidos priemonės tyrimas neprieštarauja Konstitucijai.

Svarstymo stadijoje Seimas dėl šių išvadų balsavo du kartus: pirmą kartą jos atmestos ir pavestos Ramūno Karbauskio vadovaujamam Kultūros komitetui tobulinti. Nors komitetas jas parlamentarams grąžino tokias pačias, tąkart išvadoms pritarta 55 balsavus už, 47 – prieš ir 3 susilaikius.

Susirūpinimą dėl galimų valdymo pakeitimų yra išreiškusi LRT vadovybė, taip pat tokios tarptautinės organizacijos kaip Europos transliuotojų sąjunga ir UNESCO.