Pagerbė Nepriklausomybės Akto signatarės V. Jasukaitytės ir buvusio Seimo nario J. A. Antanaičio atminimą

Seimas pirmajame rudens sesijos posėdyje tylos minute pagerbė 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, Nepriklausomybės Akto signatarės, Lietuvos poetės, prozininkės, dramaturgės, visuomenės veikėjos Vidmantės Jasukaitytės atminimą.

„Poetė rašytoja išleido dešimt poezijos rinkinių, septynis romanus, apsakymų, apysakų ir esė knygų. Už kūrybą gavusi ne vieną apdovanojimą 2000 metais buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu“, – sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

V. Jasukaitytė mirė liepos 14 d., praėjus keletui dienų po jos 70-ojo jubiliejaus.

Tylos minute pagerbtas ir 1992–1996 metų kadencijos Seimo narys, valstybininkas, rezistentas, inžinierius Jonas Algirdas Antanaitis.

„Į Seimą J. A. Antanaitis balotiravosi kaip nuosaikus krikščionis demokratas bendrame sąraše su atsikuriančiais socialdemokratais. Juos jungė bendra programa į pilnutinę demokratiją, kuri buvo iškiliausių Lietuvos mąstytojo vizija, paskelbta lietuvių fronto bičiulių vardu 1955 metais, priklausė Socialdemokratų frakcijai“, – kalbėjo Seimo vadovas.

J. A. Antanaitis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos medaliu už nuopelnus.
J. A. Antanaitis mirė rugsėjo 8 d., eidamas 98-uosius metus.

Prezidentė:sklandžiai pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės 

„Politiniame kalendoriuje prasideda naujas ciklas, kuriam neišvengiamą įtaką darys būsimi rinkimai. Kaip visada, tai – politinės atsakomybės išbandymo egzaminas prieš visą Lietuvą. Jį išlaikys tie, kurie gebės konkuruoti realiais darbais, svarbiomis idėjomis ir nešvaistys brangaus laiko rietenoms. Sveikinu visus, pasiruošusius dirbti būtent taip – maksimaliai atsakingai”, – sveikinime Seimo nariams sako prezidentė D. Grybauskaitė.

„Vienas didžiausių laukiančių iššūkių – sklandžiai pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės. Neieškokime dirbtinių palengvinimų ar išimčių, kad jos vėliau nevirstų referendumo teisėtumo problema, o telkimės šviečiamajai kampanijai ir diskusijoms, kviesdami visų pirma pačius žmones dalyvauti priimant sprendimą, reikšmingą visai tautai.

Seimo valios laukia ir sveikatos reformai būtini įstatymai. Kviečiu eiti konstituciniu keliu, pataisant priimtus įstatymus taip, kad jie daugiau nekeltų teisėtumo klausimų ir nežlugdytų pačios reformos.

Vienas aktualiausių rūpesčių žmonėms – augančios kainos. Visi sprendimai, kaip gerinti konkurencinę aplinką, galinčią realiai mažinti kainas, – Vyriausybės ir Seimo rankose. Tik atsakinga politika kuria pasitikėjimą valstybe.

Būtent atsakinga politika, prisiimti ir įvykdyti įsipareigojimai atvėrė mūsų šaliai svarbiausių tarptautinių organizacijų duris, o praėjusios Seimo sesijos metu Lietuva pagaliau tapo ir visateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.

Metų pradžioje įžengę į naują Lietuvos atkurto valstybingumo šimtmetį sulaukėme daug garbingų svečių, o dabar ruošiamės pasitikti Popiežių Pranciškų, Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos atstovą, Vengrijos prezidentą, Vokietijos kanclerę.

Dauguma svečių negailėjo gražių ir, svarbiausia, nuoširdžių žodžių mūsų valstybei ir žmonėms, tiek daug pasiekusiems per tokį istoriškai trumpą laisvės laiką.

Todėl išlikime verti tų šviesių idealų, kuriais tikėjo ir dėl kurių kovojo signatarai, laisvės kovotojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai. Linkiu, kad Parlamentas būtų tikra tautos atstovybė – bekompromisės ištikimybės demokratijos idėjoms pavyzdys.

Kuo atviriau ir drąsiau žvelkime į ateitį, matykime savo šalį globalaus pasaulio kontekste. Užsitęsęs žvalgymasis į vakarykštę dieną nekuria ateities, tik didina suirutę ir kelia politinę įtampą.

Destruktyvus tarpusavio santykių aiškinimasis bei nesutarimai stabdo šalies vystymąsi ir nukreipia dėmesį nuo konkrečių problemų.

Esu pasirengusi bendradarbiauti su kiekvienu, dirbančiu Lietuvos ir jos žmonių labui.

Jums visiems linkiu darbingos, turiningos ir konstruktyvios rudens sesijos|”, – sakoma Prezidentės sveikinime.

Seimo Pirmininkas: sveikinu visus grįžus prie darbų

Apie šią rudens sesiją ir prognozuojamas nuotaikas buvo kalbėta nemažai. Vis dėlto turime aiškiai suprasti, kad Seimas į nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio antrąją sesiją susirinko priimti įstatymų ir dirbti.

O dirbti teks tokiomis sąlygomis, kokias susikursime.

Svarstyti pateikta 596 teisės aktai. Su lydimaisiais – per 800. Laukia sudėtingas ir intensyvus laikotarpis.

Žinoma, viena svarbiausių užduočių, įgyvendinant Vyriausybės programą, bus patvirtinti 2019 m. valstybės bei savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.

Juose ir toliau numatomi socialinės atskirties mažinimo akcentai – didinti vaiko pinigus ir paramą jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti.

Taip pat turėsime paskelbti Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų datas, padaryti namų darbus dėl pilietybės nepraradimo referendumo, apsispręsti dėl Prezidentės vetuotų įstatymų, apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo referendumo, tai yra suteikti galimybę Lietuvos piliečiams spręsti šį diskusijas keliantį klausimą.

Programoje yra ir itin jautrių klausimų, pavyzdžiui, vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose klausimas, Stambulo konvencija. Todėl kviečiu konstruktyviai diskutuoti!

Tęsime aukštųjų mokyklų valdymo bei studijų finansavimo modelio tobulinimą, kad studentai įgytų kokybišką išsilavinimą, o valstybės pinigai būtų naudojami valstybės, tai yra visų mūsų žmonių, poreikiams tenkinti.

Daug dėmesio bus skiriama sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui, vaistų kainų mažinimui.

Darbotvarkėje išliks korupcijos mažinimo ir prevencijos bei politikos skaidrumo užtikrinimo klausimai. Svarbu įstatymu aiškiai apibrėžti lobizmo sąlygas, kad piliečiai pasitikėtų XII Seimu ir ateities Seimais.

Lapkričio 14-ąją būsime nuėję pusę kelio. Artėjant mediumui galime įsivertinti – ką nuveikėme ir ką dar galime nuveikti. Kokie buvome, esame ir kokie galime būti.

Būkime orūs, išlikime žmogiški prieš save ir prieš tautą. Valstybės parlamentas – ne vieta lieti pyktį. Kiekvienas paklauskime savęs, dėl ko dirbame. Linkiu pasikartoti – dėl Lietuvos ir jos žmonių.

Galvokime apie savo misiją, priesaiką ir Lietuvos ateitį, kuri artimiausiu metu turėtų būti siejama su Popiežiaus Pranciškaus vizitu. Tai amžiaus įvykis. Jo kontekste susitelkime romiam ir kryptingam darbui.

siandien.info