Tarptautinė konferencija, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui Interviu Politika Savaitė Šiandien Žmonės 2022-10-042022-10-08 Išplėstinė paieška www.siandien.info Spalio 7 d., (penktadienį), 10 val. Seime, Konstitucijos salėje (Seimo I r.), vyks tarptautinė konferencija „Komunistinė antibažnytinė politika ir visuomenės pasipriešinimas Rytų ir Vidurio Europoje“, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui. Net šeši Seimo įkurtos Laisvės premijos laureatai yra tiesiogiai susiję su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidyba ir platinimu: 2011 m. laureatas Rusijos disidentas Sergejus Kovaliovas, 2013 m. laureatas kardinolas J. E. Sigitas Tamkevičius, 2016 m. laureatė sesuo Nijolė Sadūnaitė, 2021 m. laureatai vyskupas J. E. Jonas Boruta, seserys Bernadeta Mališkaitė ir Gerarda Šuliauskaitė. Nijolė Sadūnaitė 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje, ištremta gyveno Rytų Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos“ leidybą: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, gabeno leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus. Dėl KGB persekiojimo vienuolė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma. 1987 m. rugpjūčio 23 d. su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo paminėti Ribentropo-Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas. Nuo 1988 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė. Ji yra išleidusi knygų apie KGB metodus ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises Lietuvoje. lkbkronika.lt nuotr Konferencijoje bus siekiama apžvelgti sovietinio totalitarinio režimo represinių struktūrų vykdytą antibažnytinę politiką, Bažnyčios persekiojimą Rytų ir Vidurio Europos regione, išryškinti įvairias visuomenės pasipriešinimo šiai politikai formas, taip pat parodyti Bažnyčios vaidmenį atliekant krikščioniškąją misiją totalitarinio režimo sąlygomis. Pranešimus skaitys: 2021 m. Laisvės premijos laureatė sesuo Bernadeta Mališkaitė SEJ, Vilniaus universiteto istorikas prof. Arūnas Streikus, užsienio svečiai – Estijos Tartu universiteto istorikas prof. Riho Altnurmė (Riho Altnurme), Latvijos universiteto istorikė dr. Solveiga Krūmiņa-Koņkova, Lenkijos nacionalinės atminties instituto istorikas hab. dr. Rafalas Latka (Rafal Latka), Čekijos Totalitarinių režimų tyrimo instituto istorikės dr. Marketa Doležalova ir dr. Stanislava Vodičkova bei Vengrijos Nacionalinės atminties komiteto tyrėja dr. Eva Petras. Konferencija vyks lietuvių ir anglų kalbomis. Konferencijos organizatoriai – Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. „LKB Kronika“ drąsino tikinčiuosius, gynė religijos ir sąžinės laisvę, drausmino linkusius kolaboruoti. Šio leidinio taip ir nesugebėjo susekti KGB. „LKB Kronikos“ leidyba Lietuvoje ir Vakaruose, jos platinimas laisvajame pasaulyje sujungė šiapus ir anapus geležinės uždangos buvusius žmones, kuriems žodžiai „Dievas“ ir „Tėvynė“ buvo šventi. KGB persekiojimai, areštai, lageriai ir tremtys neįstengė užgniaužti gilaus tikėjimo, pareigos jausmo Tėvynei ir jos laisvei. Iš viso buvo išleistas 81 „LKB Kronikos“ numeris. Vakaruose „LKB Kronika“ buvo leidžiama anglų, estų, italų, ispanų ir vokiečių kalbomis. Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share
