Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Tėvynės Sąjunga įvardija save kaip Sąjūdžio misijos tęsėja, giriasi prisidėjusi prie urėdijų sunaikinimo ir kreipiasi į šalies vadovus

Tėvynės Sąjunga įvardija save kaip Sąjūdžio misijos tęsėja, giriasi prisidėjusi prie urėdijų sunaikinimo ir kreipiasi į šalies vadovus

G.Landsbergio vadovaujama partija paveldėjo Sąjūdžio misiją?

Atviras laiškas valstybės vadovams ir visuomenei ,,Dėl susitarimo vardan tvarios
Lietuvos ateities”
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Visuomenėje kylant iniciatyvoms dėl didesnio sutarimo ir konsensuso paieškų jaučiame pareigą pareikšti, kad Tėvynės Sąjunga kaip Sąjūdžio misijos tęsėja visada pasisakė už tai, kad būtų surastas sutarimas dėl svarbiausiųjų darbų Lietuvai. Nuo 1992-ųjų susitarimo dėl Konstitucijos, kuri padėjo pamatus tvariai Lietuvos raidai bei sparčiai transatlantinei integracijai, iki susitarimų dėl gynybos finansavimo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai visada buvo valstybės pusėje.

Svarbiausi sprendimai valstybėje yra tvaresni, jei
priimami ieškant susitarimo. Mokesčių reforma, pensijų pertvarka – gyventojai nori žinoti,
kad ne krizės metu svarbiausi sprendimai valstybėje nebus lengvai keičiami. Tačiau tam
reikalinga valdžia, kuri supranta tenkančią atsakomybę, mato savo partinį gyvavimo
laikotarpį ilgiau negu vieną rinkimų sezoną. Deja, tokia valdžia Lietuvą valdo retai.
Netrukus prasidėsianti Seimo rudens sesija suteikia progą sugrįžti prie svarbiausių Lietuvos
žmonėms problemų sprendimo. Tačiau valdančiosios daugumos bei Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės elgesys paskutinėje Seimo sesijoje šiandien mums nesuteikiadaug optimizmo dėl geranoriško ir konstruktyvaus dabartinės valdžios ir Vyriausybės
pasiryžimo spręsti visuomenei aktualias problemas.

Priešingai, iki šiol matėme sistemines
pastangas varžyti opozicijos demokratines teises bei spręsti ne žmonių, bet valdančiosios
daugumos lyderių asmenines problemas, naudojantis valstybės ir valdžios resursais. Tokių
veiksmų mes netoleruosime ir su jais nesitaikstysime.

Prasidedančios Seimo sesijos proga kreipiamės į valstybės vadovus ir visuomenę, kviesdami
atsisakyti autoritarinių iniciatyvų, nepamatuotų ir žalingų Lietuvai pseudo-reformų bei
sugrįžti prie konstruktyvaus Lietuvos žmonių problemų sprendimo kelio.

Esame pasirengę geranoriškai ir konstruktyviai dirbti bei prisidėti rengiant ir paremti
reikalingas Lietuvai reformas, kaip kad šioje Seimo kadencijoje prisidėjome prie urėdijų
reformos bei nacionalinio susitarimo dėl gynybos.
Demokratiją gniaužiančios bei iškraipančios valdžios iniciatyvos bei problemos:

Mums didelį nerimą kelia dabartinės valdžios veiksmai, kuriais ar dėl esminių demokratijos
taisyklių nesupratimo, ar sąmoningai yra imamasi tokių iniciatyvų, kuriomis tos pačios
demokratijos taisyklės yra grubiai laužomos. Tokiai valdžios įgyvendinamai ,,demokratijos
erozijai” principingai priešinsimės ir tam telksime pilietinę visuomenę. Tokio susipriešinimo
būtų galima išvengti, jeigu valdžia artimiausiu metu sugebėtų parodyti, jog ji supranta
demokratijos taisyklių esmę ir įgyvendintų keletą konkrečių sprendimų.

Todėl reikalaujame stabdyti žemiau išvardintas žalingas demokratijai ir visuomenei iniciatyvas bei siūlome sprendimus, skirtus demokratiniam pasitikėjimui institucijomis bei konstruktyviam santykiui atkurti:

1. Sistemiškai ir konstruktyviai spręsti visuomenės ir opozicijos nepasitikėjimo dėl šališkumo
ir neobjektyvumo sulaukusios Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros
Matjošaitytės klausimą dėl tolesnio darbo, artėjant net trims svarbiems rinkimams. Taip pat
kviečiame geranoriškai spręsti dėl „Agrokoncerno” advokato ir neturtinių teisių valdytojo
žmonos, VRK narės, Jonės Valčiukienės, kuri VTEK pripažinta pažeidusi viešuosius ir
privačiuosius interesus, tolesnio darbo VRK. Tai leistų visuomenei ir opozicijai atgauti
pasitikėjimą viena svarbiausių demokratinėje valstybėje rinkimų organizavimo bei priežiūros
institucijų.

Senelio patarimai anūkui – Vytautas Ir Gabrielius Landsbergiai. Jau net neslepia, kad prisidėjo prie chaotiškos urėdijų reformos ir į gatvę be darbo išvarė šimtus Lietuvos  žmonių.

2. Atsisakyti ir sustabdyti į autoritarizmą vedančias įstatymų leidybos iniciatyvas bei
abejones keliančias valstybės įmonių iniciatyvas. Šiuo metu Seime valdančiųjų yra
užregistruotos ir pateiktos antikonstitucinės iniciatyvos, kurios ne tik uždraustų būsimuose
Seimo rinkimuose kandidatuoti vienos iš opozicinių partijų lyderiui G. Paluckui, tačiau taip
pat, pažeidžiant lygiateisiškumo principus, perskirstytų esamą politinių partijų finansavimą,
kuris remiasi gautu visuomenės pasitikėjimu rinkimuose, vietoje to apdovanojant
valdančiosios daugumos partijas bei jų rėmėjus opozicijos finansavimo sąskaita.

Dideles abejones dėl galimo valdžios spaudimo bei persekiojimo kelia ir prieš kitą opozicinės partijos pirmininką – E. Gentvilą – valstybės įmonės pateiktas daugiamilijoninis teisminis ieškinys.
Šių iniciatyvų visuma rodo pavojingas tendencijas, kurias matėme V. Janukovičiaus laikų
Ukrainoje bei ankstyvoje A. Lukašenkos režimo įsitvirtinimo Baltarusijoje laikotarpiu.

3. Visuomenei bei ekspertams kyla pagrįstų abejonių dėl Premjero Sauliaus Skvernelio jau
dabar naudojamo administracinio resurso savo paslėptai ir nepaskelbtai asmeninei Prezidento
rinkimų kampanijai vykdyti. Demokratiniams procesams ir visuomenės pasitikėjimui rinkimų
kampanijos skaidrumu nebūtų gerai, jeigu kandidatas į Prezidentus tuo pat metu būtų ir
Premjeras. Todėl Premjeras turėtų ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą, pavyzdžiui,
išeidamas ilgalaikių atostogų ir kandidatuodamas kaip eilinis Seimo narys. Raginame
Premjerą Saulių Skvernelį iki spalio mėnesio apie savo sprendimą dėl kandidatavimo
Prezidento rinkimuose paskelbti viešai.

4. Kelia didelį nerimą, kad po to, kai metų pradžioje VSD viešai paskelbė apie Kremliaus
hibridinio karo planus per mūsų prezidentinius rinkimus, iki šiol nematome jokių valdžios
pastangų užkirsti tam kelią. Įvertinant didėjančius pavojus, kuriuos nacionaliniam saugumui
ir visuomenės atsparumui kelia vis plačiau ir efektyviau naudojamos hibridinių karų
priemonės, raginame skubiai iki 2019 sausio 1 d. parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos
nuo hibridinių grėsmių strategiją. Strategija turi apibrėžti vieningus ir kompleksinius būdus,
priemones ir institucijas, reikalingus siekiant stiprinti Lietuvos valdžios ir visuomenės
gebėjimus apsiginti nuo kibernetinių, propagandinių, dezinformacinių, neskaidraus politinių
kampanijų finansavimo ir kitų priemonių, kuriomis Lietuvai nedraugiškos valstybės bando
įtakoti Lietuvos politinius procesus.

5. Raginame atsisakyti neapgalvotų populistinių bei antikonstitucinių iniciatyvų, kurios kelia
grėsmę šalies demokratiniams ir konstituciniams pamatams. Tokiomis iniciatyvomis ir
grėsmėmis matome siūlomus sprendimus dėl referendumo kartelės sumažinimo bei siūlomo
referendumo dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo.
Neparengtos ir Lietuvos žmonėms kenksmingos reformos, kurias siūlome kartu
koreguoti:

1. Svarbiausiu rudens politinio sezono įvykiu bus 2019 m. šalies biudžeto svarstymas ir
priėmimas. Šis biudžetas bus svarbus dar ir tuo, kad tai bus pirmasis biudžetas po vasarą
patvirtintos mokestinės reformos. Tai reikš, kad 2019 m. dėl abejotino būtinumo reformos
šalies biudžetas praras net 300 mln. eurų lėšų, kurios galėtų būti panaudojamos viešųjų
paslaugų kokybės gerinimui, tarp jų ir mokytojų, medikų, policininkų, tarnautojų ir kitų
viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimui. Reikšdami nepritarimą minėtai reformai,
siūlome tartis tiek ir dėl mokestinių reformų stabdymo arba jų įgyvendinimo nukėlimo
galimybės, tiek ir dėl to, kaip šį biudžetą paversti socialiai orientuotu ir leidžiančiu sparčiai
gerinti viešųjų paslaugų kokybę, ypač regionuose.

2. Kviečiame atvirai pripažinti, kad perėjimui prie mokytojų etatinio apmokėjimo sistemos
nebuvo tinkamai pasirengta, todėl daugelis mokytojų ir mokyklų vadovų iki šiol yra palikti
nežinioje. Atsispyrus nuo drąsaus klaidos pripažinimo galima imtis korekcijų, kurios leistų
tobulinti etatinio apmokėjimo sistemą. Pirmasis tikslas tokioje pertvarkoje turėtų būti aiškus
užsibrėžimas, kad nei vienam mokytojui algos negali mažėti. Jeigu tai reikalauja papildomų
biudžeto asignavimų, kviečiame sėsti ir kartu ieškoti reikiamų lėšų net ir dabartiniame šalies
biudžete. Ilgalaikėje perspektyvoje turi būti nubrėžtas aiškus planas, kaip, kiek ir kada didės
mokytojų algos. Mūsų siūlymas yra politikams aiškiai sutarti, kad kaip Vakarų valstybėse,
taip ir Lietuvoje mokytojų algos turi būti 30proc. didesnės nei šalies vidutinis darbo užmokestis.

Tik toks reikšmingas mokytojų algų pakėlimas gali išspręsti mokytojo profesijos prestižo
klausimą ir pritraukti naujus pedagogus į švietimo sistemą. Už tokio plano įgyvendinimą
atsakomybę prisiimti turi prisiimti Švietimo ir mokslo ministerija, o ne vien mokyklų
direktoriai ar savivaldybės. Taip pat pabrėžiame, kad reikšmingai mokytojų algų vien darbo
užmokesčio apskaitos taisyklių pakeitimas, kuris yra atliktas šiuo metu, nepakeis. Tam reikia
didinti švietimo sistemos finansavimą, o tai reiškia, kad turime ieškoti ir tartis dėl galimybių
didinti šalies biudžetą.

3. Sutikdami su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
pakeitimams, matome nerimą keliantį valdančiosios daugumos ir ministro Aurelijaus
Verygos entuziazmą visgi imtis masinio rajoninių ligoninių naikinimo ir reorganizavimo.
Nepritariame tokiems veiksmams, nes manome, kad regionuose turi išlikti kokybiškos ir
prieinamos medicinos paslaugos, o bet kokia svarbių viešojo sektoriaus įstaigų pertvarka turi
būti grįsta skaidrumu ir demokratijos principais, vykti tariantis su įstaigų darbuotojais ir
pacientus atstovaujančiomis organizacijomis. Todėl siūlome atsisakyti iki šiol padarytų
sprendimų, kuriais siekiama rajoninių ligoninių uždarymo arba reorganizavimo.

Patį sveikatos įstaigų tinklo pertvarkos procesą siūlome pergalvoti ir pradėti iš naujo. Jis turėtų
vykti objektyviai įvertinant kiekvienos gydymo įstaigos pajėgumus teikti reikiamas paslaugas
gyventojams, priežastis, kodėl ligoninei sekasi prasčiau, pacientų poreikius, derantis su
gydymo įstaigų atstovais dėl geriausių kelių, kaip jas pertvarkyti. Taip pat pabrėžiame, kad
daugeliu atveju rajoninės ligoninės turi prastesnius rodiklius ne dėl savo kaltės, o dėl
sisteminių problemų, kai jos negaudamos tinkamo finansavimo negali pritraukti gerų medikų,
o tai skatina tolimesnį sistemos byrėjimą. Taigi pertvarkos turi įtraukti aiškius valdžios
įsipareigojimus, kaip bus keliamos medikų algos tiek rajonuose, tiek visoje Lietuvoje.

Ministerijos planai ir ligoninių sąrašai neturi būti slepiami, o reformos įgyvendinimo
atskaitos laikotarpis neturėtų būti apibūdinamas vienintele fraze: „po savivaldos rinkimų“.
Kviečiame valstybės vadovus ir visuomenę nedelsiant stabdyti demokratiją griaunančias
iniciatyvas bei spręsti Lietuvos žmonėms neigiamas pasekmes sukėlusių reformų problemas.Noriu pakartoti, kad esame pasirengę kalbėtis ir tartis bei konstruktyviai prisidėti bei paremti
suderintas nacionalinio saugumo stiprinimo iniciatyvas, taip pat kviečiame valdžią prisidėti
prie socialinę ir ekonominę atskirtį bei nelygybę galinčių sumažinti iniciatyvų, siekti gerokai
ambicingesnių aukštojo mokslo pertvarkų bei mokytojų profesijos prestižo bei atlyginimų
didinimo.
Gabrielius Landsbergis
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas

Parašykite komentarą

Top