Reikalaujama keisti protu nesuvokiamus sprendimus 

www.siandien.info

Šiąnakt žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko politika nepatenkinti ūkininkai prie ministerijos pastatė improvizuotą paminklą jo vykdomai politikai.

Ūkininkai ryte išplatino ir pranešimą spaudai:

„Lietuvos žemdirbių organizacinis štabas prie LR Žemės ūkio ministerijos surengė akciją „Žemės ūkio renatūralizacijos projektas“. Šalia ministerijos pastatytas žaliasis kryžius, simbolizuojantis sudėtingą žemdirbių kovą prieš biurokratiją, politikų abejingumą ir sektorių alinančią žemės ūkio politiką. Atvežta ir sunkiai suvokiamų sprendimų simboliu tapusių akmenų ir kelmų krūva. Neįtikėtina, kai investicijoms į nusidėvėjusią melioraciją lėšų niekaip neatrandanti valdžia kelmų ir akmenų vertimui į melioracijos sistemas surado net 9,5 mln. EUR.

Mes, Žemdirbių organizacinis štabas, atidžiai stebime žemės ūkio politikos formavimo procesus. Matome, kad be klausimų, kurių ŽŪM jau neišsprendžia metų metus, gilusis stalčius nuolat pildosi naujais. Prie tokių darbo principų ūkininkai yra įpratę. Tačiau tai, kaip sprendžiami šie strateginiai klausimai abejingas negali likti nei vienas ūkininkas:

1. Žalioji transformacija. Tai didžiausias pastarųjų laikų pokytis žemės ūkyje ir maisto pramonėje. Laiko pasiruošti buvo nemažai, tačiau per 2 metus nesukurta nei viena sėkminga perėjimo prie žaliojo kurso priemonė. Žemdirbių pasiūlytos priemonės buvo sužlugdytos, o ŽŪM kurtos patyrė fiasko. Prisiimti virš reglamentiniai įsipareigojimai pranoksta finansavimą ir galimybes juos įgyvendinti.

2. Reikalingiausiu metu į ekonomiką nesugebėta įlieti 78 mln. EUR paramos, dar apie 50 mln. EUR paramos įlieta reikšmingai vėluojant. Net ir pasirašę sprendimus dėl paramos žemdirbiai negali pradėti projektų įgyvendinimo, ne retai jų atsisako. Taip nutinka, nes ŽŪM pavaldi NMA kartu su pačia ŽŪM projektus vertina ilgus mėnesius, ūkininkus užverčia nelogiškais klausimais.

3.ŽŪM kuria Lietuvos interesų neatstovaujančią diplomatiją ES. Nepalaiko Lietuvai palankių iniciatyvų, o to pasekmė- nesulaukiame palaikymo mums aktualioms iniciatyvoms.

4. Nesuvaldytas pievų atkūrimo klausimas. 2022 metais Lietuva rizikuoja prarasti 200 tūkst. ha dirbamos žemės. Rizikuojama prarasti virš 250 mln. EUR Lietuviško kilmės produkcijos gamybos.