www.siandie.info
Seimas po svarstymo pritarė Valstybės tarnybos įstatymo projektui, kuriuo siekiama sukurti lanksčią, efektyvią ir modernią valstybės tarnybą. Pertvarkos rengėjai siūlo stiprinti vadovų grandį, investuoti į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinti motyvacinę ir atlygio sistemas.

Į Seimo posėdį projektas grįžo patobulintas pagrindinio – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Seimo kanceliarijos Spaudos biurą komitetas informavo apie svarbiausius projekto pokyčius, lyginant su Vyriausybės teiktu projektu.

Valstybės tarnautojams sugrąžintas priedas už stažą. Tai buvo vienas socialiai jautriausių klausimų, kuriuos kėlė profesinės sąjungos. Pasiektas kompromisas, kad priedas už stažą negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos, jis bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Tiems, kam įsigaliojus įstatymui priklausys didesnis nei 20 proc. priedas, turimas dydis fiksuosis ir bus išlaikomas tol, kol žmogus dirbs valstybės tarnyboje, įskaitant ir atvejus, jei keis pareigas ar išeis iš tarnybos, o vėliau atkurs valstybės tarnautojo statusą.

„Pats principas – įnešti lankstumo į valstybės tarnybos sistemą, daugiau socialinio teisingumo jausmo. Kalbant apie stažą – į valstybės tarnybą atėję naujokai nelabai supranta, kodėl žmonės, kurie tiesiog turi stažą, bet nebūtinai turi daugiau gebėjimų, turėtų uždirbti daugiau už juos. Ir atvirkščiai –  žmonės, kurie ilgus metus dirba valstybės tarnyboje, neretai galvoja, kad vis dėl to esminis momentas yra ištikimybė ir tarnystė, kuri atsispindi per stažo priedą.

Mažinant tą procentą ir didinant bazinį atlyginimą ir pririšant jį prie vadovo reikalaujamų kompetencijų, rezultatų, mes didinsime socialinio teisingumo jausmą – darbuotojų pasitenkinimą, kada jie žinos, kad už tam tikrą funkciją ir gerai atliktą darbą jiems yra atlyginama vienodai, pagal įstaigos atlygio politikoje nustatytą tvarką.

Ne pagal kokius nors mistinius teisės aktuose nustatytus skaičius, kuriuos vadiname šakutėmis, bet pagal tai, kiek už tam tikrą pareigybę įstaigoje yra mokamas atlyginimas“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė komiteto išvadas pristatęs Audrius Petrošius.

Valstybės tarnautojams taip pat grąžinamas atostogų reguliavimas – atostogų dienų skaičius nebus prilygintas dirbantiems pagal darbo sutartį ir liks toks, kaip dabar galiojančiame įstatyme.

Pokyčiai, priėmus įstatymus

Politikų, valstybės pareigūnų ir teisėjų darbo užmokesčio skaičiavimas.

Šioms pareigybėms didinamas darbo užmokestis, kad atitiktų valstybės pareigybių hierarchiją, pagal priimamų sprendimų sudėtingumą ir atsakomybės lygį. Merams ir teisėjams darbo užmokestis didės nuo 2023 m. liepos 1 d., Seimo nariams ir Vyriausybės nariams – nuo naujos kadencijos.

Valstybės pareigūnams, kurie dar nėra įpusėję savo kadencijos, darbo užmokestis didės nuo 2024 m. sausio 1 d., o tiems, kurių kadencija jau persirito į antrą pusę, alga galės didėti tik nuo naujos kadencijos pradžios. Toks sprendimas taip pat yra kompromisinis, nes pradiniame variante visiems valstybės pareigūnams didesnis darbo užmokestis buvo siūlomas nuo naujos kadencijos.

Įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams – taip pat nustatoma panaši schema. Jei vadovas yra neįpusėjęs kadencijos, jam bus siūloma pasirašyti susitarimą dėl veiklos rezultatų. Sutikus pasirašyti susitarimą tokiems vadovams bus mokamas didesnis darbo užmokestis. Likusiems vadovams iki kadencijos pabaigos bus taikomas esamas darbo užmokestis.

Kita naujovė – politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams nebebus mokamas priedas už stažą, tačiau pats stažas skaičiuosis toliau. Jei šie asmenys grįš į valstybės tarnybą, gaus priedą už stažą pagal valstybės tarnautojams taikomas taisykles.

Keisis ir pareiginės algos bazinis dydis, tačiau jo reikšmė ateityje bus kur kas mažesnė, nei yra dabar. Projektu siūloma baziniu dydžiu nustatyti 2022 m. VMDU dydį – 1785,4 euro. Šis dydis bus svarbus tik perskaičiuojant dabartinį pareiginės algos koeficientą. Perskaičiuojant bus imama esama pareiginė alga ir dalijama iš bazinio dydžio, taip gaunant naują pareiginės algos koeficientą. Pagrindinis pokytis bus tas, kad vėlesniais metais, skirtingai nei šiuo metu, bus tvirtinamas ne naujas bazinis dydis, tačiau bus deramasi dėl darbo užmokesčio fondo didėjimo.

Tai reiškia, kad nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus susitariama, kiek didinti įstaigų „mokos fondą“, o įstaigos vadovas šias lėšas skirstys pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką. Svarbu pažymėti, kad koeficiento perskaičiavimas nedarys jokios įtakos darbo užmokesčio dydžiui – pareiginė alga dėl perskaičiavimo nesumažės.

Politikams, valstybės pareigūnams ir teisėjams darbo užmokestis indeksuosis tuo pačiu dydžiu, kokiu nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus sutarta didinti įstaigų darbo užmokesčio fondą.

Konkursai į valstybės tarnybą bus decentralizuoti, tačiau siekiant užtikrinti jų skaidrumą, Viešojo valdymo agentūrai bus pavestos funkcijos dalyvauti konkursuose.

Vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statuso pakeitimas į dirbančius pagal darbo sutartis. Nustatoma, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla yra laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turi atlikti ne valstybės tarnautojai. Įstaigos iki 2025 m. turės peržiūrėti valstybės tarnautojų pareigybes ir nurodytas pareigybes arba pakeisti į dirbančius pagal darbo sutartis (ir pasiūlyti tas pareigas dabar tas pareigas einančiam valstybės tarnautojui), arba panaikinti pareigybę. Kad procesas būtų sklandus, Viešojo valdymo agentūra per 5 metus patikrins visas įstaigas ir šiuos įvykdytus procesus.

Valstybės tarnautojai, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas galės tik esamoje pozicijoje iki 65 metų, jiems negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.