Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“ -Seimas nustatė vardų ir pavardžių rašymo lotyniškos abėcėlės rašmenimis tvarką asmens dokumentuose Interviu Kultūra Politika Redaktorius rekomenduoja Savaitė Šiandien Švietimas Valdžia Žmonės 2022-01-182022-01-19 www.siandien.info Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles. Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: – jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; – jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; – jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; – jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis. Šia išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Šiuo metu Gyventojų registre yra užregistruota 447 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių varde ar pavardėje yra naudojami lotyniški rašmenys q, w, x. Tuo tarpu, Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019−2021 metais priimti virš 200 teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su q, x ar w, arba įpareigoja užrašyti asmenvardį nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Pavyzdžiui, 2020 m. teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius. 2021 m. jau patenkinti 45 prašymai, dar 21 byla neišnagrinėta“, − pažymima Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje. Kaip pažymi naujų nuostatų iniciatoriai, įstatymas padės spręsti mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose. Už šį įstatymą (projektas Nr. XIIIP-535(2) balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 37, susilaikė 3 parlamentarai. Jei Respublikos Prezidentas pasirašys, priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas įsigalios 2022 m. gegužės 1 d. Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“ Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius po Seimo posėdžio, kuriame buvo priimtas minėtas asmenvardžių rašybos įstatymas sakė, kad valdančioji Seimo dauguma nenorėjo nė iš tolo nei girdėti, nei matyti jiems teikiamų pasiūlymų, patarimų bei perspėjimų, todėl jo vadovaujama visuomeninė organizacija steigia „Valstybinės lietuvių kalbos išdaviko“ nominaciją. Šiuo vardu visuomenininkai įvardins kiekvieną kas palaikys valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimą. Pasak M. Karaliaus, per daugelį metų sukaupta medžiaga apie veikimą prieš valstybinę lietuvių kalbą bus išleista atskiru leidiniu, kuris taip ir vadinsis – „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“. Pasak jo, taip bus pratęsta kalbininko, habilituoto mokslų daktaro, prof. Vinco Urbučio keliais leidimais išleistame veikale „Lietuvių kalbos išdavystė“ (2006, 2007) užfiksuota valstybinės lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos išdavystės byla. Kaip rašo www.alkas.lt po Seimo posėdžio „Talka kalbai ir tautai“ oficialiai paskelbė visus 83 už projektą Nr. XIIIP-535(2) balsavusius Seimo narius „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikais“. Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai: Kasparas Adomaitis Virgilijus Alekna Vilija Aleknaitė Abramikienė Laima Liucija Andrikienė Arvydas Anušauskas Aušrinė Armonaitė Dalia Asanavičiūtė Andrius Bagdonas Vytautas Bakas Zigmantas Balčytis Kristijonas Bartoševičius Juozas Baublys Agnė Bilotaitė Algirdas Butkevičius Antanas Čepononis Viktorija Čmilytė-Nielsen Morgana Danielė Evelina Dobrovolska Justas Džiugelis Viktoras Fiodorovas Vytautas Gapšys Aistė Gedvilienė Eugenijus Gentvilas Simonas Gentvilas Vaida Giraitytė-Juškevičienė Domas Griškevičius Jonas Gudauskas Irena Hase (Haase) Sergejus Jovaiša Vytautas Juozapaitis Ričardas Juška Vytautas Kernagis Dainius Kreivys Paulė Kuzmickienė Gabrielius Landsbergis Orinta Leiputė Silva Lengvinienė Arminas Lydeka Mindaugas Lingė Raimundas Lopata Mykolas Majauskas Matas Maldeikis Kęstutis Masiulis Bronislovas Matelis Marius Matijošaitis Andrius Mazuronis Rūta Miliūtė Vytautas Mitalas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Andrius Navickas Česlavas Olševskis Monika Ošmianskienė Ieva Pakarklytė Gintautas Paluckas Žygimantas Pavilionis Beata Petkevič Audrius Petrošius Liuda Pociūnienė Arvydas Pocius Viktoras Pranckietis Tomas Vytautas Raskevičius Edita Rudelienė Julius Sabatauskas Lukas Savickas Jurgita Sejonienė Algirdas Sysas Mindaugas Skritulskas Saulius Skvernelis Linas Slušnys Kazys Starkevičius Algirdas Stončaitis Zenonas Streikus Dovilė Šakalienė Stasys Šedbaras Ingrida Šimonytė Rita Tamašunienė Tomas Tomilinas Romualdas Vaitkus Arūnas Valinskas Jonas Varkalys Andrius Vyšniauskas Emanuelis Zingeris Artūras Žukauskas Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share