Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“ -Seimas nustatė vardų ir pavardžių rašymo lotyniškos abėcėlės rašmenimis tvarką asmens dokumentuose

Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“ -Seimas nustatė vardų ir pavardžių rašymo lotyniškos abėcėlės rašmenimis tvarką asmens dokumentuose

www.siandien.info

Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles.

Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:

– jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

– jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

– jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;

– jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

Šia išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Šiuo metu Gyventojų registre yra užregistruota 447 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių varde ar pavardėje yra naudojami lotyniški rašmenys q, w, x. Tuo tarpu, Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019−2021 metais priimti virš 200 teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su q, x ar w, arba įpareigoja užrašyti asmenvardį nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Pavyzdžiui, 2020 m. teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius. 2021 m. jau patenkinti 45 prašymai, dar 21 byla neišnagrinėta“, − pažymima Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje.

Kaip pažymi naujų nuostatų iniciatoriai, įstatymas padės spręsti mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose.

Už šį įstatymą (projektas Nr. XIIIP-535(2) balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 37, susilaikė 3 parlamentarai. Jei Respublikos Prezidentas pasirašys, priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas įsigalios 2022 m. gegužės 1 d.

Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius po Seimo posėdžio, kuriame buvo priimtas minėtas asmenvardžių rašybos įstatymas sakė, kad valdančioji Seimo dauguma nenorėjo nė iš tolo nei girdėti, nei matyti jiems teikiamų pasiūlymų, patarimų bei perspėjimų, todėl jo vadovaujama visuomeninė organizacija  steigia „Valstybinės lietuvių kalbos išdaviko“ nominaciją. Šiuo vardu visuomenininkai įvardins kiekvieną kas palaikys valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimą.

Pasak M. Karaliaus, per daugelį metų sukaupta medžiaga apie veikimą prieš valstybinę lietuvių kalbą bus išleista atskiru leidiniu, kuris taip ir vadinsis – „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“.

Pasak jo, taip bus pratęsta kalbininko,  habilituoto mokslų daktaro, prof. Vinco Urbučio keliais leidimais išleistame veikale „Lietuvių kalbos išdavystė“ (2006, 2007) užfiksuota valstybinės lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos išdavystės byla.

Kaip rašo www.alkas.lt po Seimo posėdžio „Talka kalbai ir tautai“ oficialiai paskelbė visus 83 už projektą Nr. XIIIP-535(2) balsavusius Seimo narius  „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikais“.

Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai:

Kasparas Adomaitis

Virgilijus Alekna

Vilija Aleknaitė Abramikienė

Laima Liucija Andrikienė

Arvydas Anušauskas

Aušrinė Armonaitė

Dalia Asanavičiūtė

Andrius Bagdonas

Vytautas Bakas

Zigmantas Balčytis

Kristijonas Bartoševičius

Juozas Baublys

Agnė Bilotaitė

Algirdas Butkevičius

Antanas Čepononis

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Morgana Danielė

Evelina Dobrovolska

Justas Džiugelis

Viktoras Fiodorovas

Vytautas Gapšys

Aistė Gedvilienė

Eugenijus Gentvilas

Simonas Gentvilas

Vaida Giraitytė-Juškevičienė

Domas Griškevičius

Jonas Gudauskas

Irena Hase (Haase)

Sergejus Jovaiša

Vytautas Juozapaitis

Ričardas Juška

Vytautas Kernagis

Dainius Kreivys

Paulė Kuzmickienė

Gabrielius Landsbergis

Orinta Leiputė

Silva Lengvinienė

Arminas Lydeka

Mindaugas Lingė

Raimundas Lopata

Mykolas Majauskas

Matas Maldeikis

Kęstutis Masiulis

Bronislovas Matelis

Marius Matijošaitis

Andrius Mazuronis

Rūta Miliūtė

Vytautas Mitalas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Andrius Navickas

Česlavas Olševskis

Monika Ošmianskienė

Ieva Pakarklytė

Gintautas Paluckas

Žygimantas Pavilionis

Beata Petkevič

Audrius Petrošius

Liuda Pociūnienė

Arvydas Pocius

Viktoras Pranckietis

Tomas Vytautas Raskevičius

Edita Rudelienė

Julius Sabatauskas

Lukas Savickas

Jurgita Sejonienė

Algirdas Sysas

Mindaugas Skritulskas

Saulius Skvernelis

Linas Slušnys

Kazys Starkevičius

Algirdas Stončaitis

Zenonas Streikus

Dovilė Šakalienė

Stasys Šedbaras

Ingrida Šimonytė

Rita Tamašunienė

Tomas Tomilinas

Romualdas Vaitkus

Arūnas Valinskas

Jonas Varkalys

Andrius Vyšniauskas

Emanuelis Zingeris

Artūras Žukauskas

Parašykite komentarą

Top