www.siandien.info

Seimo opozicijos atstovai, reaguodami į šiandien Vyriausybės pristatytą finansų paketą verslui ir 2023 metų biudžeto projektą, teigia, kad valdantieji teikia trumparegišką išlaidų paketą, nenurodydami jo tvarių finansavimo šaltinių, o tai automatiškai užprogramuoja būsimų Vyriausybių skolinimąsi ateityje.

Penktadienį Vyriausybė pristatė deficitinį 2023 m. biudžeto projektą. Planuojama, kad biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). 

„Kažkas pasakys, kad čia ne bėda, kad galima didinti deficitą iki 6, 7 proc., tačiau taip nėra. Ne tik dėl moralinių dalykų, nes skola yra kažkieno sumokėti mokesčiai. Seimo nariai, Vyriausybė, prezidentas, mes daliname svetimus pinigus. (…) Ar gali valstybė skolintis beatodairiškai? Mūsų nuomone tuo piktnaudžiauti negalima“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė, pristatydama kitų metų valstybės biudžetą.

Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos 2023 m. sieks 15,62 mlrd eurų, o išlaidos 18,60 mlrd. eurų.

I. Šimonytė pažymėjo, kad skolos aptarnavimo kaštai auga, todėl skolintis reikia itin atsakingai. Pavyzdžiui, ketvirtadienį Estija 10 metų 1 mlrd. eurų pasiskolino už 4 proc. nors dar COVID-19 pandemijos metu valstybės galėjo skolintis beveik už nulines palūkanas.

Pristatydama šalies biudžetą I. Šimonytė pažymėjo, kad jis sudarytas remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbta ekonomine prognoze.

„Tačiau neapibrėžtumas yra labai didelis, todėl gali būti, nesakau, kad taip bus, kad ekonomikos scenarijus atrodys prasčiau, nei atrodo dabar. Tada reikės daryti tą patį, ką darėme praėjusiais ir ankstesniais metais (koreguoti biudžetą – LRT)“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Lietuvoje planuojamas biudžeto deficitas bus panašus į kitų ES šalių skelbiamus. Pavyzdžiui, Ispanija kitąmet planuoja 3,9 proc. deficitą, Čekija 4 proc., Estija 3,9 proc., Italija 4,5 proc.

Vyriausybė penktadienį posėdyje pritarė 2023 metų valstybės biudžeto projektui, kitą savaitę jis bus teikiamas Seimui. Parlamentas biudžeto projektą svarstys du kartus, o galutinį sprendimą dėl kitų metų biudžeto privalės priimti iki gruodžio 17 d.

Augs pensijos, minimalus atlyginimas

Numatoma, kad 2023 metais minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama iki 840 eurų popieriuje (110 eurų daugiau nei dabar popieriuje arba 83,55 eurais daugiau nei dabar į rankas), o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) sieks 625 eurus (85 eurais daugiau nei dabar).

Skaičiuojama, kad MMA didinimas palies apie 140 tūkst. dirbančiųjų. MMA didinimas valstybei papildomai kainuos 37,6 mln. eurų

Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais turėtų didėti 65 eurais, iki 575 eurų, o be būtinojo stažo pensija didės 60 eurų iki 542 eurų.

Vienišo asmens išmoka padidės nuo 32 iki 35 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad pensijoms didinti kitąmet iš viso numatyti beveik 600 mln. eurų.

Elektros ir dujų kainų kompensavimui – beveik 1 mlrd. eurų

Biudžete numatyta, kad elektros kaina kitų metų pirmajam pusmečiui visuomeniniame tiekime galėtų didėti iki 28 centų už kWh nuo dabartinių 24 centų už kWh.

„VERT kitiems metams skaičiuojama kaina yra didesnė nei 60 centų už kWh. Tai reiškia, kad elektros kaina bus daugiau nei 60 centų, bet vartotojai mokės ne daugiau nei 28 centus, todėl skirtumą teks padengti viešaisiais pinigais“, – sako I. Šimonytė.

Tuo metu dujų kaina nuo sausio 1 d. ateinantiems 6 mėnesiams turėtų didėti apie 40 proc.

Elektros ir dujų kainų kompensavimui kitąmet numatyta skirti apie 812 mln. eurų.

„Ieškojome pačio švelniausio kainų didėjimo, kokį tik pavyko rasti“, – pridūrė ministrė pirmininkė.

Viešbučiai galės lengviau atsikvėpti

Premjerė I. Šimonytė teigia, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 9 proc. lengvata viešbučiams taps neterminuota, tuo metu metu maitinimo įmonės ji bus taikoma iki metų vidurio.

„Apsisprendėme nuimti terminą PVM lengvatos viešbučiams, kadangi terminas buvo nustatytas praėjusios Vyriausybės, šitos lengvatos laikinumui yra gana nedaug, nes viešbučiai ta veikla, kuri negali išskirti savo klientų pagal tai, ar jie užsienio verslo subjektai, ar galutiniai vartotojai“, – teigė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, dėl to, neturėdami teisės į nulinį PVM tarifą viešbučiai „turi šiokį tokį konkurencinį nelogiškumą“.

„Mes apsisprendėme, jog pasiūlysime terminą panaikinti ir daugiau prie šito klausimo nebegrįžti“, – teigė premjerė.

Tuo metu maitinimo įmonėms lengvata liks iki metų vidurio, siekiant palengvinti perėjimo laikotarpį, nurodė ministrė pirmininkė.

„Vyriausybė siūlys pratęsti lengvatą pusei metų, kad maitinimo sektorius nepatirtų kažkokio papildomo didesnio pokyčio sausio mėnesį, kai turėsime ir aukštesnes elektros kainas, ir kitas problemas“, – sakė I. Šimonytė,

„Noriu pabrėžti, kad šita lengvata buvo nustatyta kaip laikina, pati ją inicijavau kaip laikiną ir toliau tos nuomonės laikausi“, – pridūrė ji.

Anksčiau Vyriausybė teigė neketinanti pratęsti lengvatos restoranams, nepaisant verslo nuogąstavimų, kad to nepadarius dalis įmonių bus priverstos nutraukti veiklą.

Vyriausybė iš viso yra numačiusi 2,5 mlrd. eurų pagalbos verslui paketą. Plačiau apie tai galite skaityti čia.

„Sodros“ ir PSDF biudžetai pertekliniai

„Sodros“ biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų. Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos ir išlaidos pirmą kartą perkops 6 mlrd. eurų ir sieks atitinkamai – 6,652 mlrd. eurų ir 6,416 mlrd. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2023 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. (259,721 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiems metams.

LRT.lt primena, kad bendrą valdžios sektoriaus biudžetą (viešuosius finansus) sudaro 4 biudžetai. Tai Valstybės biudžetas, Valstybino socialinio draudimo fondas („Sodros“ biudžetas), Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) ir savivaldybių biudžetai (iš tiesų tai 60 atskirų, savarankiškų, kuriuos tvirtina savivaldybių tarybos).

Didžiausios išlaidos – socialinei apsaugai

Kaip ir kiekvienais metais, didžiausią išlaidų dalį biudžete sudarys socialinė apsauga – 9,07 mlrd. eurų ir sveikatos apsauga – 3,44 mlrd. eurų.

Tuo metu daugiausiai lėšų į biudžetą tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 5,5 mlrd. eurų, ES ir kitos finansinės paramos – 3,1 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 2,4 mlrd. eurų.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus, Vyriausybė teikia biudžeto projektą, neįvertinusi to, kad visoje Europoje ir toliau lėtės ekonomikos augimas, o kai kurios šalys patirs ir ekonomikos nuosmukį.

„Suplanuotas per didelis biudžeto planinių pajamų augimas. Nors valdantieji sako, kad fiskalinis deficitas bus 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, bet faktiškai, jis bus didesnis, viršijantis 5 proc., kadangi Vyriausybės ekonomikos augimo prognozės yra per daug optimistinės“, – teigia A. Butkevičius.

Parlamentaras pažymi, kad tokiu atveju pirmiausia augs valstybės skola, bus didesnės skolinimosi palūkanos, didės valstybės skolos aptarnavimo kaštai planuojant ateinančių ir vėlesnių metų asignavimus. Ir tai reiškia, anot A. Butkevičiaus, kad bus mažesnės finansinės galimybės didinti tokias socialines išmokas, kaip darbo užmokestis, pensijos ir kt.

„Valdančiųjų retorika pasikeitė iš esmės. Anksčiau teigę, kad verslui dėl išaugusių energetikos kainų Europos valstybės pagalbos priemonių netaiko, dabar valdantieji sako, kad padėti yra būtina. Po vasaros užmigusiai Vyriausybei ir visiškai nepasiruošusiai rudeniui buvo sakoma, kad negalima laukti kitų metų, pagalbos priemonės būtinos dar šiemet – nuo spalio mėnesio. Absoliučiai neaišku, kodėl beveik du mėnesius reikėjo kankinti verslo bendruomenę, jeigu šiandien Vyriausybė jau skelbia energijos kaštų kompensavimą nuo šio mėnesio, ką mes ir siūlėme, – teigia Seimo narys L. Savickas.

Parlamentaras pažymi, kad valdantieji taip pat kartoja praeitos Vyriausybės inicijuotas ir pasiteisinusias pagalbos priemones verslui, tokias kaip „mokesčių atostogos“, kurios buvo taikytos pandemijos pradžioje.

Seimo nario Lino Kukuraičio teigimu, nors Vyriausybė teigia, kad žmonių pajamų didinimas yra šio biudžeto prioritetas, tačiau iš pateikto projekto matyti akivaizdus prieštaravimas.

„Tiek minimali mėnesinė alga didinama mažiau negu numato objektyvi, visų pusių sutarta formulė, tiek ir socialinės išmokos auga lėčiau negu infliacija. Jeigu dar kalbant apie pensijas stengiamasi su infliacija žengti koja kojon, tai kitos socialinės išmokos, taip pat ir vaiko pinigai, auga lėčiau negu infliacija. Reiškia, kad pažeidžiamiausiems tai yra pajamų mažinimo biudžetas“, – sako L. Kukuraitis.