Jūs esate
Pagrindinis > Politika > A. Butkevičius. Būkime atviri : po Prezidentės veto darbo santykių reforma išsikvėpė

A. Butkevičius. Būkime atviri : po Prezidentės veto darbo santykių reforma išsikvėpė

Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus kalba Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos plenariniame atidarymo posėdyje. Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr.
Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus kalba Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos plenariniame atidarymo posėdyje. Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr.

Pradedame paskutinę šios kadencijos Seimo sesiją. Vyriausybė labai atsakingai parengė ir peržiūrėjo teikiamų įstatymų projektų paketą. Ministerijoms buvo rekomenduota neteikti tų projektų, kurių akivaizdžiai nespės parengti ir kurie nesprendžia sisteminių problemų. Taip pat buvo rekomenduota apjungti panašias nuostatas reglamentuojančių įstatymų pataisas.

Taigi siūlome svarstyti Seime jau registruotus ar grąžintus patobulinti teisės aktų projektus ir naujus, Seime dar neregistruotus, bet turinčius esminės įtakos valstybės politikai, ekonomikai, finansams ir socialinei raidai.

Įstatymų leidybos prioritetai – įstatymai, susiję su ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžetais bei Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetais, taip pat įstatymai, įgyvendinantys Vyriausybės programos nuostatas ir 2016-ųjų metų prioritetus. Ir trečioji grupė – įstatymai, įgyvendinantys arba perkeliantys Europos Sąjungos teisės aktus, dėl kurių pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūra.

Seimo Sesijai teikiamų naujų įstatymų projektų pristatymą pradėsiu nuo teisės aktų, skatinančių stabilų ekonomikos augimą. Iš pradžių noriu priminti šią tendenciją patvirtinančius statistikos duomenis.

Kaip rodo naujausia IBM  ataskaita apie tarptautinių investicijų plėtros tendencijas („Global Location trends 2016“), Lietuva užima 10 vietą pasaulyje pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų ir pagal šį rodiklį pralenkė Baltijos kaimynes.

Pernai buvome 18-oje to paties reitingo vietoje. Ataskaitos rengėjai teigia, kad planuojamos darbo vietos leidžia labai tiksliai įvertinti užsienio kapitalo investicijas. Be to, investuotojai mūsų šalyje planuoja steigti žinioms imlesnes ir aukštesnę vertę kuriančias darbo vietas.

Šis rodiklis taip pat pakelia Lietuvą į tokių šalių dešimtuką. Tik dvi šalys patenka į abu dešimtukus – Lietuva ir Airija. Tai geras ženklas mūsų šaliai, nes aukštesnės kvalifikacijos ir gerai apmokamos darbo vietos garantuoja ekonomikos stabilumą ateities technologijų amžiuje.

Praėjusį pusmetį sulaukėme didžiausios plyno lauko investicijos. Danijos bendrovė Marijampolės laisvojoje ekonomikos zonoje planuoja statyti langų ir durų gamyklą. Beveik 130 mln. eurų investicija sukurs daugiau kaip 1400 darbo vietų.

Svarbus ir kitas ekonominis faktorius. Realus darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas įvertinus kainų pokyčius, šiais metais viršijo prieškrizinį lygį ir yra didžiausias per visą nepriklausomybės laiką – 771,9 euro. Ekonomistai pripažįsta, kad atlyginimų augimą paskatino ir nuoseklus minimaliosios mėnesinės algos kėlimas. Per šią kadenciją ją didinome penkis kartus.

Štai naujausi Statistikos departamento duomenys. Vidutinis darbo užmokestis per šių metų antrąjį ketvirtį išaugo 8,1 procento, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Privačiame sektoriuje atlyginimai išaugo net 9,4 procento, o viešajame sektoriuje – beveik 6 procentais.

Seimui teiksime įstatymų projektus, kurie turės įtakos tolesniam atlyginimų didėjimui, sudarys palankesnes sąlygas verslui, ypač regionuose.

Dabartinės darbo apmokėjimo sistemos trūkumai paskatino parengti „Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, sudarantį teisinį pagrindą pakelti atlyginimus mažas algas gaunantiems kvalifikuotiems darbuotojams, pavyzdžiui, kultūros ir meno, sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, socialiniams darbuotojams, ugniagesiams gelbėtojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Iš viso – beveik 100 tūkstančiui žmonių.

Gerokai padidinus minimaliąją mėnesinę algą, jų atlyginimas beveik susilygino su nekvalifikuotą darbą dirbančiųjų algomis. Šis įstatymas padės ištaisyti ir kitus netolygumus, kaip antai – susidariusias didelius darbo užmokesčio skirtumus tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų.

Kurdami palankesnę aplinką investicijų įvairovei, siūlome įteisinti alternatyvų skolinimąsi – sutelktinį finansavimą, kad verslas galėtų investuoti, pasidalydamas riziką ir taip apsaugodamas skolinančiųjų interesus.

Naujos redakcijos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas suteiks daugiau finansinių galių smulkiajam ir vidutiniam verslui – didžiausiam darbdaviui ir svarbiam regionų ekonomikos varikliui. Dėl naujos įmonių finansinių duomenų apskaitos tvarkos padaugės šios kategorijos įmonių, kurios galės dalyvauti programose ir konkursuose, finansuojamuose Europos Sąjungos paramos lėšomis.

Vyriausybėje kiekvieną mėnesį įvertiname, kaip rengiami ir įgyvendinami 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansinės paramos investicijų projektai. Naujausiais (birželio 30 d.) Europos Komisijos duomenimis, Lietuva yra antra (po Estijos) tarp naujų ir penkta tarp visų Europos Sąjungos šalių pagal pripažintas deklaruotinomis, t.y. tikslingai investuotas paramos lėšas. Lietuva jau investavo 4 procentus lėšų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 1,6 procento.

Kad išjudintume sustingusią valstybinės žemės nuomos rinką regionuose ir paskatintume savivaldybes sudaryti palankesnes ir objektyvesnes žemės nuomos sąlygas investuotojams, parengėme Žemės ūkio įstatymo pataisas. Dabar valstybinės žemės nuomos aukcionų dalyviai gana dažnai piktnaudžiauja procedūromis – labai padidina pradinę žemės nuomos kainą, o vėliau nepasirašo nuomos sutarties arba, įgiję teisę naudotis sklypu, jokios veiklos nevykdo.

Įstatymo pakeitimai leistų savivaldybei pasirinkti iš trijų skirtingų žemės nuomos būdų, atsižvelgiant į tai, kokios naudos tikimasi gauti. Šio įstatymo projektas numato ir greitesnę nuomos procedūrą.

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisos taip pat sutrumpins būtinas biurokratines procedūras, kurios suteikia galimybę greičiau gauti mokesčių lengvatų. Tikimės, kad sudarytos palankesnės sąlygos sudomins investuotojus ir suaktyvins laisvųjų ekonominių zonų veiklą. Verslas mokesčių lengvatų galės gauti iškart po to, kai savivaldybė įmonei išnuomos sklypą. Dabar gi lengvatos įsigalioja tik po tam tikro laiko, sudarius sutartį su laisvąją ekonominę zoną valdančia bendrove.

Kurdami palankesnę aplinką investicijų įvairovei, siūlome įteisinti alternatyvų skolinimąsi – sutelktinį finansavimą, kad verslas galėtų investuoti, pasidalydamas riziką ir taip apsaugodamas skolinančiųjų interesus.

Parengtas Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas leis fiziniams ir juridiniams asmenims per sutelktinio finansavimo platformas viešai skolintis profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą. Verslą pradedantys arba jį plėtojantys asmenys galės greičiau ir palankesnėmis sąlygomis gauti reikalingų lėšų bei pasitikrinti verslo idėjos gyvybingumą. Tai ypač aktualu vykdant naujus perspektyvius projektus.

Lietuva dar nepradėjo taikyti Europos Sąjungos direktyvos trečiųjų šalių piliečiams – aukštos kvalifikacijos specialistams nustatyti bendrą schemą atitinkančias palankesnes imigracijos taisykles. Šios tvarkos reikia tam, kad vadovus, specialistus, aukštąjį išsilavinimą turinčius stažuotojus būtų galima laikinai perkelti iš trečiosiose valstybėse įsisteigusių bendrovių į Lietuvoje įsteigtus jų filialus.

Yra parengtos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos, kurios sudarys palankesnes sąlygas bendrovių personalo politikai ir prisidės prie mūsų šalies ekonominės plėtros ir konkurencingumo didinimo.

Seimui svarstyti pateiktas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo projektas, apibrėžiantis naują šių įmonių vadovų skyrimo tvarką ir pareigų ėjimo terminą. Numatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonių vadovu asmuo būtų skiriamas konkurso būdu ketverių metų kadencijai. Jeigu jo darbas pasibaigus kadencijai įvertinamas gerai ir labai gerai, tokio vadovo kadencija yra pratęsiama dar ketveriems metais.

Vienas svarbiausių mūsų Vyriausybės darbų – sudėtingo ir didžiulio energetikos sektoriaus modernizavimas, kuris yra gyvybiškai būtinas, nepaisant sėkmingai įgyvendinamų strateginių projektų.

Panašius bendruosius principus siūlome įtvirtinti ir skiriant viešojo sektoriaus įstaigų vadovus. Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatome priėmimą į pareigas konkurso būdu ketverių metų kadencijai, kasmetį įstaigos vadovų veiklos vertinimą ir galimybę dirbti dar vieną kadenciją.

Pasibaigus dviem kadencijoms, buvusiems vadovams neatimama teisė vėl dalyvauti konkurse toms pačioms pareigoms eiti. Ši nuostata sulaukė nevienareikšmiško įvertinimo. Noriu priminti, kad iki šiol valstybės ir savivaldybės įmonių bei biudžetinių įstaigų vadovų darbo trukmė apskritai buvo neribojama – tik priklausė nuo valdžioje esančios partijos valios.

Mes siūlome įvesti maksimalų dviejų kadencijų terminą ir neatimti iš žmogaus pilietinės teisės vėl pretenduoti į tas pačias pareigas. Atrankos skaidrumą ir pagrįstumą turi garantuoti atrankos komisija, kurios posėdžio eiga fiksuojama – daromas skaitmeninis garso arba vaizdo įrašas.

Vienas svarbiausių mūsų Vyriausybės darbų – sudėtingo ir didžiulio energetikos sektoriaus modernizavimas, kuris yra gyvybiškai būtinas, nepaisant sėkmingai įgyvendinamų strateginių projektų. Iki šiol jokia Vyriausybė nedrįso imtis tokios reformos, nes reikėjo ardyti atskirose srityse įsitvirtinusias monopolijas.

Mūsų pradėtų permainų strateginis tikslas – pertvarkyti ūkį, kuriam reikia didelių žaliavos sąnaudų, ir pradėti taikyti pažangias, energiją taupančias technologijas, vietoj importuojamo kuro plačiau naudoti konkurencingus vietinius ir atsinaujinančius išteklius.

Tai – energetinio saugumo, konkurencingumo ir taupumo pagrindas ateities energetikai. Tokios pertvarkos svarbą įvertino Europos Komisija. Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas bus finansuojamas pagal vadinamąjį Junkerio planą. Jam Europos investicijų bankas skirs iki 190 mln. eurų paskolą 17-ai metų.

Laikydamiesi energinio modernizavimo strategijos inicijuojame naują ilgalaikį projektą – vėjo elektrinių plėtrą jūroje. Siekiant pritraukti patikimus investuotojus į vėjo energetikos projektus Baltijos jūroje, valstybės lėšomis bus atlikti būtini geologiniai, hidrologiniai, poveikio aplinkai tyrimai, kurie padės įvertinti tokių projektų perspektyvas ir galimybes.

Kitaip tariant, laisvosios ekonominės zonos veiklos modelio pagrindu bus kuriama laisvoji ekonominė zona jūroje vėjo jėgainėms statyti. Seimui jau pateiktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas, kuris sudarys teisinį pagrindą šiam ambicingam uždaviniui įgyvendinti.

Pasikeitusi geopolitinė ir saugumo situacija verčia mus aiškiau apibrėžti nacionalinio saugumo interesus ir užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir ūkio sektoriai) būtų apsaugoti nuo rizikos veiksnių, ir numatyti mechanizmus, leisiančius išvengti galimų grėsmių. Vyriausybė teikia naujos redakcijos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektą, kuriame sugriežtinamas valstybei svarbių strateginių įmonių valdymas.

Kuriama labai atidi ir kruopšti investuotojų, nusitaikiusių į tokias įmones, patikros tvarka. Siūloma, kad valstybei priklausytų ne mažiau kaip du trečdaliai visų akcijų. Vyriausybės sudaryta speciali priežiūros komisija turės didelius įgaliojimus ne tik tikrinti investuotojų patikimumą, bet ir stabdyti strateginių įmonių valdymo organų sprendimus, jeigu jie neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Taip pat parengtas naujos redakcijos Nacionalinio saugumo strategijos projektas. Jame atnaujintos nacionalinio saugumo prielaidos ir interesai, suaktualintas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių sąrašas. Čia taip pat atnaujinti ir patikslinti nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai bei uždaviniai, atitinkantys pokyčius viešojo, energetinio, ekonominio, informacinio ir kibernetinio saugumo, dvišalio bendradarbiavimo bei kitose srityse.

Seimas turės apsispręsti ir dėl atnaujintos, dešimties metų laikotarpį apimančios krašto apsaugos sistemos plėtros programos. Dabar galiojanti programa neatitinka nei pasikeitusios saugumo aplinkos, nei atnaujintų valstybės ginkluotos gynybos nuostatų.

Programos projekte suformuluoti ilgalaikiai krašto apsaugos sistemos plėtros tikslai ir jų įgyvendinimo prioritetinės kryptys. Šis dokumentas apima jau priimtus svarbius sprendimus – patvirtintą naują valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, įsipareigojimą iki 2020 metų gynybos finansavimui skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, jau grąžintą šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bei kitus sprendimus.

Atsižvelgiant į atnaujintas valstybės ginkluotos gynybos nuostatas, siūloma tobulinti krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos teisinį reglamentavimą. Pavyzdžiui, nustatyti vėlesnį išleidimo į atsargą amžių profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir rezervo kariams. Palyginus su kitomis NATO šalimis, mūsų kariai gali būti išleidžiami į atsargą gana anksti.

O dabar pereinu prie labai svarbių ir tarpusavyje susijusių įstatymų paketų. Tai 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetai, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai bei Prezidentės vetuotas Darbo kodeksas.

Praėjusius metus baigėme su mažiausiu biudžeto deficitu nuo nepriklausomybės atkūrimo – 0,2 procento bendrojo vidaus produkto. Tam turėjo įtakos perimta iniciatyva kovoje su šešėliniu verslu ir veiksmingos mokesčių administravimo priemonės, tarp kurių – etapais diegiama išmanioji mokesčių administravimo sistema. Beje, nuo spalio 1 d. pradeda veikti visų važtaraščių elektroninė apskaitos sistema, kuri fiksuos visus Lietuvoje judančius prekių krovinius.

Dabartinis Lietuvos ekonomikos augimas – 2,2 procento bendrojo vidaus produkto per pirmą šių metų pusmetį – yra spartesnis nei euro zonos. Tačiau 2017 metų biudžetas bus labai įtemptas. Tokią padėtį lemia keletas priežasčių. Lietuvos ekonomika yra atvira, todėl jai ypač didelį poveikį daro mūsų prekybos partnerių ekonominė situacija. Turėkime galvoje ir Jungtinės Karalystės sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos. Visa tai gali turėti įtakos ir Lietuvos ūkio raidai.

Būkime atviri, po Prezidentės veto darbo santykių reforma išsikvėpė. Lietuva lieka stovėti ant žemiausios darbo santykių laiptelių pakopos. Šiame kontekste optimizmo nesuteikia trijų tarptautinių maisto produktų įmonių pasitraukimas iš Lietuvos bei dviejų besijungiančių bankų ketinimas persikelti į mažesnę šalį Estiją.

Antra, 2017 m. Lietuva, planuodama išlaidas, turi laikytis fiskalinės drausmės, kad galėtume valdyti skolą ir perfinansuoti ją su mažiausiomis palūkanų normomis. Investuotojų ir kreditorių pasitikėjimas įgyjamas atsakingais sprendimais.

Su valstybės biudžetu glaudžiai susijęs ir Seimo patvirtintas socialinis modelis. Priminsiu keletą dalykų iš netolimos praeities. Darbo santykių tobulinimo problemą dar 2012 metais svarstė Valstybės pažangos taryba, kurią sudaro Vyriausybės, Seimo, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai. 2013 metais pratęsus Tarybos veiklą, surengtas pažangos forumas Gerovės valstybės tema. Buvo išsamiai išnagrinėta Skandinavijos šalių, vadinamųjų gerovės valstybių, modelio patirtis. Jo sėkmė neturi ypatingos paslapties.

Tai – pagrindinių politinių jėgų sutarimas dėl pagrindinių pertvarkų ir neatšaukiamas jų įgyvendinimas. Tos šalys jau penkiasdešimt metų kuria tokią gerovę, kurios verti ir mūsų žmonės. Bet tam reikėjo reformų, reikėjo pakeisti darbo santykių politiką, kad ji užtikrintų užimtumą, naujų darbo vietų kūrimą ir socialinį saugumą.

Šiuo keliu ėjome ir mes. Seimas patvirtino socialinį modelį, dėl kurio buvo diskutuota beveik dvejus metus. Šis modelis padeda teisinius pamatus darbo santykių ir socialinio draudimo struktūrinei reformai. Tai tarsi du tarpusavyje susisiekiantys finansiniai indai. Lankstesni darbo santykiai garantuoja naujas darbo vietas ir didesnes mokesčių įplaukas į biudžetą. Kitaip tariant, uždirba lėšų didesnėms socialinėms išmokoms, tarp kurių ir stabiliai didėjančios pensijos.

Europos Komisija palankiai vertina struktūrines reformas, nes tinkamai sumodeliuotos ir įgyvendintos pertvarkos didina ekonomikos augimo potencialą ir viešųjų finansų stabilumą ateityje. Todėl pateisinamos kurį laiką patiriamos didesnės biudžeto išlaidos. Iš Europos Komisijos, jo viceprezidento Valdžio Dombrovskio jau išgirdome palaikymožodį mūsų Seimo priimtam socialiniam modeliui.

Deja, Prezidentė vetavo priimtąjį Darbo kodeksą, kartu ir naujumo, lankstesnių darbo santykių esmę. Vetavo 14 svarbių pagrindinių punktų, dėl kurių socialiniai partneriai jau buvo radę kompromisą ir sutarė Trišalėje taryboje. Profsąjungos išsižadėjo pasiektų sutarimų ir kelia didesnius reikalavimus. Veto nuostatos naujame Darbo kodekse panaikina socialinio modelio mechanizmą, kuris turi sukurti didesnėms socialinėms išmokoms reikalingų lėšų.

Būkime atviri, po Prezidentės veto darbo santykių reforma išsikvėpė. Lietuva lieka stovėti ant žemiausios darbo santykių laiptelių pakopos. Šiame kontekste optimizmo nesuteikia trijų tarptautinių maisto produktų įmonių pasitraukimas iš Lietuvos bei dviejų besijungiančių bankų ketinimas persikelti į mažesnę šalį Estiją. Ši Baltijos kaimynė, dar 2009 metais įgyvendinusi darbo santykių reformą, vidutinį darbo užmokestį šiemet „užaugino“ iki 1 162 eurų.

Nesiimu vertinti, kodėl rinkos ekonomiką išmananti šalies vadovė nubraukė visą darbo santykių reformos esmę ir pasirašė socialinio draudimo įstatymų paketą, numatantį gerokai didesnes socialines išmokas. Iš ko jas mokėti? Gyventi ne pagal kišenę ir didinti biudžeto deficitą? O jeigu vėl krizė?

Veto šalinininkai sako, kaip nors susitvarkysime. Tokio populistinio požiūrio valstybėje negali būti. Net ir dalijant pažadus rinkimų išvakarėse.

Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu jus neatsižadėti savo balsų, atiduotų už darbo santykių ir socialinio draudimo pertvarką. Juo labiau, kad esame pasirengę toliau plėtoti socialinį saugumą stiprinančias nuostatas.

Kreipiuosi palaikymo ir į tuos, kurie susilaikėte balsuodami ar balsavote prieš. Imkimės atsakomybės įgyvendinti mūsų žmonių ateičiai labai reikalingą reformą. Tai bus visų Seimo politinių jėgų išreikšta valia kurti Gerovės valstybę – Lietuvą.

Parengta pagal premjero A. Butkevičiaus kalbą Seime 2016 m. rugsėjo 10 d.

Parašykite komentarą

Top