Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Laikraštis ŠIANDIEN: ‚,Turime savo globėją Lenkijoje – Prezidentą Bronislavą Komorovskį“

Laikraštis ŠIANDIEN: ‚,Turime savo globėją Lenkijoje – Prezidentą Bronislavą Komorovskį“

„Turime savo globėją Lenkijoje – Prezidentą Bronislavą Komorovskį“. Savivaldybės nuotr.

Rokiškio rajono savivaldybės mero Antano Vagonio išskirtinis interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“

Gerbiamas mere, kaip pristatytumėte Rokiškio kraštą „ŠIANDIEN“ skaitytojams? Kuo Šiaurės Lietuvos pakraštyje esantis miestas išsiskiria iš kitų?

Pirmiausia tai – pasienio miestas, atitolęs nuo sostinės ir nuo didžiųjų miestų (apie pusantro šimto kilometrų yra ir iki Vilniaus, ir iki Rygos), tačiau atstumas šiais laikais nėra kliūtis. Iki karo čia buvo daug žydų, kurie gyveno net kaimuose. Kadangi žydams nederėjo užsiimti žemės ūkiu, jie vystė prekybą. Gal tai ir lėmė, jog Rokiškis – daugiau pramoninis miestas.

Rokiškio miestas, anot vieno internetinio portalo, atsidūrė septintojoje vietoje tarp devynių miestų, pasižyminčių pigiausiu būstu? Tai tiesa? Gal ši žinia sudomintų didmiesčių gyventojus ir jie persikeltų gyventi į Rokiškį? Surastumėte jiems darbo?

Reikia daug ,,mosikuoti rankomis“, kad pagaliau suprastume, kaip svarbu išsaugoti verslą regionuose. Juk nuo to priklausys, kokia bus Lietuva. 

Mums būdinga visur matyti negatyvą, tačiau aš čia matau galimybes. Pramoniniame mieste visada bus galimybė rasti darbo, kilti karjeros laiptais. Rajone galima naudotis šviesolaidiniu internetu, kas leidžia IT specialistams dirbti ir aptarnauti kompanijas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Sumažėjus gimstamumui ir gyventojų skaičiui, darželiai ir mokyklos visada gali priimti vaikus.

Ruošiami pedagogai grįžtantiems iš užsienio ir gerai nemokantiems lietuvių kalbos. O pagaliau visada yra galimybė turint pasyvias pajamas, parduoti brangų būstą sostinėje ir nusipirkti pigų namą prie ežero. Prie vieno iš 99… Jeigu žvyrkelius asfaltuosime taip, kaip pastaruosius trejus metus, per 8 metus mūsų rajone neliks žvyrkelių.

Kokius kasdienius savivaldybės darbus išskirtumėte, Turiu omeny tuos, kurie tarsi nematomi, bet be jų, kaip sakoma, sustotų rajono gyvenimas? Ko labiausiai trūksta Rokiškiui – gerų specialistų, darbo vietų?

Pagrindinis darbas – pritraukti į rajoną investicijas; derėtis su pramonininkais, kad jų veikla būtų plečiama; tarpininkauti produkcijos realizacijos srityse bei derybose su partneriais. Pvz., esame susitarę su Vokietijos atašė verslui, kuris visada dalyvauja derybose su partneriais iš tos šalies; turime savo globėją Lenkijoje – Prezidentą Bronislavą Komorovskį; pasirašyta sutartis su Kinijos Liaudies Respublikos Harbino miestu (10 mln. gyventojų), su kuriuo galime bendradarbiauti visose verslo srityse.

Neseniai su „Lašų duonos“ kepėjais diskutavome dėl mažesnių mokesčių smulkiajam verslui. Verslininkai atvirai sako – pusė Rokiškio jau išvažiavo į užsienį, o mūsų verslas ir toliau lyginimas su stambiuoju, lengvatų jokių. Neskaudu girdėti tokius žodžius? Pakeisti juk ne ką galite…

Manau, kad šiuo metu mano pareiga yra keisti tai, kas ilgus metus nebuvo keičiama. Laikai, kai įstatymai buvo kuriami vienos ar kitos stambios įmonės pageidavimu, ar kurios nors partijos elito užgaidomis, pasibaigė. Turiu vykdyti rajono verslininkų valią.

Susitikimas su Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininku Robertu Dargiu.

Žinoma, tam turi užsitarnauti pasitikėjimą. Labai mažai verslo žmonių kreipiasi dėl konkrečių pasikeitimų mokesčių sistemoje. Manau, tai dėl to, kad sukurtas mitas, jog nieko pakeisti negalima, tad kam bandyti… 🙂

O ką minėjote dėl ,,Lašų duonos“, tai ne gyventojų skaičius rajone apsprendžią įmonės statusą. Kol kas nežinau jokių lengvatų smulkiajam verslui ir tai mane neramina. Kiekviena ateidama valdžia kalba apie regionus ir apie smulkųjį verslą, kuris išgelbės pasaulį.

Kai su Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos dekanu Eimučiu Noviku aptarinėjome bažnyčios grindų apšiltinimo galimybes, jis paklausė: ,,O kam tau, mere, viso to reikia – gatvių, baseinų, grindų? Tau asmeniškai?“ Jam atsakiau: ,,Taip, esu egoistas ir man to reikia asmeniškai“…
Antanas Vagonis, Rokiškio meras

Tačiau, kaip matome, ir toliau klesti didieji koncernai. Turi būti sudaromos palankesnės sąlygos kredituoti ir mokesčius regionuose. Kada pagaliau pradėsime, nežinau. Manau, tam labai priešinasi didžiųjų miestų įmonės. Rajone turime vis augantį verslo rėmino fondą, jo dėka remiamas smulkus verslas, verslo įdėjos.

Fondą padidinome nuo 12 000 ir 60 000 EUR., padidinę nekilnojmojo turto okestį stambiam verslaui. Tai lyg ir didieji remia mažiukus. O kalbant apie smulkųjį verslą, tai norint sunaikinti šešėlį, reikia visiškai atleisti nuo mokesčio šeimos verslo įmones bei įmones, kurių mėnesinė apyvarta nesiekia 10 tūkst. Eur. ir tik po kokių penkių metų pradėti apmokestinti.

„Rokiškio sūris“ – didžiausia eksporto įmonė Panevėžio apskrityje. Užsienio rinkoms skiriama net 80-85 proc. pagamintos produkcijos. Kaip šios įmonės vardas padeda pritraukti investicijas, ką šį įmonė apskritai reiškia rajonui? Ar tik mokesčiais padeda?

Tokio stambumo įmonė – didelė parama rajonui, o svarbiausia – tai darbo vietos žmonėms. Mokesčiai? Tai – tik nekilnojamojo turto mokestis, visa kita mokama į valstybės biudžetą. Tačiau ne tai svarbiausia. Tokio masto įmonė kelia miesto prestižą, tai didžiulis pasididžiavimas tuo, ką turime rajone. Jau nekalbu apie paramą įvairiausiems renginiams, studentų rėmimo programoms ir pan.

Suprantama, kad šalia tokios įmonės patogu kurtis pieno ūkiams, teikti įvairiausias verslo paslaugas. Jaunystėje teko savo įmonėje gaminti maišiukus, į kuriuos buvo fasuojama varškė. Tai buvo senokai – apie 1992 metus.

Savo produkcija garsi ir Rokiškio mašinų gamykla, ,,Rokiškio mėsinė“. Ką dar galėtų kartu nuveikti vietinė ir centrinė valdžia sprendžiant emigracijos, nedarbo ir kitus skaudulius? Beje, ar jaučiate atskirų ministerijų ar žinybų dėmesį jūsų kraštui? Juk kai ko iš jūsų pasimokyti būtų neprošal…

Savo produkcija garsios ne tik Jūsų išvardintos įmonės. Negaliu nepaminėti ir „Pandmetos“ bei ,,Metekos“, kurios garsios savo metalo apdirbimo kokybe. Jų ,,motina“ ir yra paminėta Rokiškio mašinų gamykla. Maisto pramonėje garsi pasaulyje jau minėta ,,Lašų duona“, ,,Bajorų žuvis“, ,,Rokiškio aliejinė“, ,,Duguva“ (vienintelė virvių gamykla Pabaltijyje), ,,Rokvesta“, o ir pagaliau turinti šimtametes tradicijas spirito varykla.

A. Vagonis: „Aš esu tam, kad susitvarkyčiau aplinką, nes čia mano namai; kad čia visiems būtų gera grįžti; kad čia gyventų laimingi žmonės. „

Išskirtinio dėmesio tikrai nejaučiame. Reikia daug ,,mosikuoti rankomis“, kad pagaliau suprastume, kaip svarbu išsaugoti verslą regionuose. Juk nuo to priklausys, kokia bus Lietuva. Manau, reikia skatinti investicijas į regionus programomis, kurios apsimokėtų verslui, nenuvertinti mūsų šalies verslininkų, kurie yra sukaupę nemažai kapitalo. Bent jau infrastruktūra turėtų būti tvarkoma iš savivaldybės ir valstybės lėšų.

Jūs gana aktyviai priešinotės urėdijų reformai. Gal dabar nuomonė pasikeitė?

Mano nuomonė nepakito. Susitikinėju su miškininkais ir matau, kad reforma buvo padaryta skubotai. Dauguma miškininkų gyvena nežinomybėje.

Esu įsitikinęs, kad tokia centralizacija skaudžiai atsilieps ne tik regionui, bet ir visiems šalies miškams, tačiau už tai, kas padaryta, privalome prisiimti atsakomybę visi. Ir aš, tikriausiai, per mažai dirbau, kad taip atsitiko. Dabar turime dirbti su tuo, ką turime, ir laikas parodys, kas buvo teisus. O gal aš klystu?

Skaičiau spaudoje, kad niekaip neišsprendžiamas Jakovo Smuškevičiaus aikštės klausimas. Kas dar neramina rokiškėnus, kokių darbų iš jūsų jie dar tikisi šią kadenciją?

Jūs turite mintyje Lietuvos šimtmečio aikštę, kuri kažkada buvo vadinama Jakovo Smuškevičius aikšte? Žinoma, rokiškėnams šis faktas sukelia daug nerimo, tačiau reikia suprasti, kad viskas turi būti daroma žingsnis po žingsnio. Pirmiausia neramina mūsų ligoninės ateitis – turime stiprinti bazę, pritraukti naujus specialistus, kad išliktume.
Jau gimdymo skyrių teko laikinai uždaryti, nes gimdyti buvo nesaugu.

Neramina bankų ,,išėjimas“ iš miesto, tačiau tai siejasi su jų veiklos persigrupavimu į elektroninę erdvę. Labai svarbu asfaltuoti žvyrkelius, ypač ten kur vystomas verslas (turiu mintyje Audrupio paukštyną, Ilzebergo dvarą) ir t. t. Jaunimas nesulaukia modernios sporto salės, vaikų žaidimų aikštelės. Šiuos darbus dar spėsiu atlikti, o ko nespėsiu, padarysiu per kitą kadenciją.

Kai su Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos dekanu Eimučiu Noviku aptarinėjome bažnyčios grindų apšiltinimo galimybes, jis paklausė: ,,O kam tau, mere, viso to reikia – gatvių, baseinų, grindų? Tau asmeniškai?“ Jam atsakiau: ,,Taip, esu egoistas ir man to reikia asmeniškai. Aš esu tam, kad susitvarkyčiau aplinką, nes čia mano namai; kad čia visiems būtų gera grįžti; kad čia gyventų laimingi žmonės. Juk kaip gera grįžti po kelionės į sutvarkytus šiltus namus“. Juk, dekane, pats man sakėte: ,,Tau, mere, charizma duota ne tam, kad ja puikuotumeisi, o tam, kad tarnautum žmonėms.“

Taigi pirmiausia turime įvertinti savo galimybes, norus ir lūkesčius; gebėti priimti mums kartais nedraugišką aplinką; suprasti blogio ir niekšybės pradą ir išlikti sąžiningais, sąžiningais prieš save, savo vaikus, savo tėviškę. Manau, mes turime gebėjimą priimti pokyčius ir tik mūsų valioje nespręsti, ar mes bendra masė, ar sprendimų kūrėjai.To ir linkiu visiems rokiškėnams ir laikraščio „Šiandien“ skaitytojams.

Laikraščio  „ŠIANDIEN“ prenumerata priimama   visuose Lietuvos pašto, Paypost skyriuose, internetu: www.prenumeruok.lt

Parašykite komentarą

Top