Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Juozo OLEKO išskirtinis interviu „Verslui ir politikai“

Gintautas KNIUKŠTA

Juozas Olekas – ūkininko sūnus, jis ir pripažintas daktaras, žinomas politikas, ne kartą rinktas Seimo nariu, dirbęs įvairiose šalies vyriausybėse. Jo ginklas – nuoširdumas ir paprastumas. Ir dabar, kai daug kas šneka apie Rusijos grėsmę, jis pabrėžtinai teigia, kad miega ramiai. Taip turi miegoti visi šalies piliečiai, nes krašto apsaugos sistemoje, anot ministro, kiekvienas žino savo teises ir pareigas.      

Prezidentė neiškentė atkreipdama dėmesį, kad po įvykių Ukrainoje prie Šaulių sąjungos jungiasi vis daugiau pilietiško jaunimo, pasirengusio ginklu ginti Tėvynę nuo agresijos. „Pareigą Šaulių sąjungai ginklu ginti Lietuvą numato Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas“, – teigė Dalia Grybauskaitė. Tuo tarpu Juozas Olekas išlieka ramus: „Žmonės turi būti ramūs, saugumą užtikrina kariuomenė ir, žinoma,  mes patys, visuomenė.

Gerbiamas ministre, rusų naikintuvas Su-27 gegužės 15-ąją  į orą iš aviacijos bazės Šiauliuose pakėlė NATO oro policijos misiją atliekančius Lenkijos orlaivius.

Panaši situacija buvo susidariusi ir prie Latvijos sienos. Paaiškėjo, kad Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, Baltijos jūroje, skrido Ka-27 sraigtasparnis, Rusijos karinėse oro pajėgose daugiausia naudojamas kovai su povandeniniais laivais.

Taigi ar esame saugūs po tokių kaimynų pasiskraidymų?

Lietuvos saugumas yra ženkliai sustiprintas, bet atsipalaiduoti nereikia, nes grėsmių išlieka, kita vertus, neturėtume ir panikuoti, tiesiog kiekvienam reikia dirbti savo darbą, vykdyti savo pareigas.

Pagrindinė NATO oro policijos misija – tai Baltijos valstybių oro erdvės saugumas ir tikrasis NATO solidarumo simbolis. Šios misijos istorija prasidėjo 2004 metų kovo 29 dieną, kai Šiauliuose NATO oro erdvės saugoti nusileido pirmieji Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai.

Lietuva nepatyrė problemų priimti papildomus Jungtinių Valstijų naikintuvus, kurie kovo mėnesį atsiųsti į Lietuvą demonstruojant solidarumą po Rusijos agresijos Ukrainoje.

Šiaulių oro uostas išlieka pagrindine oro policijos baze. Dėl papildomų atskrendančių naikintuvų dislokavimo sprendimus priima atskrendanti šalis ir NATO štabo vadas, atsakingas už oro policijos vykdymą. JAV papildomi lėktuvai puikiai tilpo Šiauliuose.

Visiems tinka mūsų bazė, jos įrengimas, aptarnavimas ir reagavimas laiku į iššūkius. Mano siūlymas yra tęsti šią dislokavimo vietą. Jei bus papildomų poreikių, tai bus svarstoma.

NATO vykdomos Baltijos šalių oro policijos misijos pagrindinė bazė turėtų likti Šiauliuose, o Estijos Amario bazė būtų naudojama esant poreikiui.

Kaip vykdome NATO namų darbus? Jie patenkinti?

Iš tikrųjų Lietuva padarė labai daug, turiu omeny, pasienio, bazių parengties reikalus, kitas dalykas, kad šiuolaikinis karas tikrai yra kitoks, čia veikia ne tik jėgos struktūros, bet ir informacinės atakos, bandoma iškraipyti šalies istoriją, netgi kai kuriais klausimais tyčiojamasi.

Įvykiai Gruzijoje ir Ukrainoje daug ką atskleidė, pirmiausia – Rusijos ambicijas, todėl tikrai visa tai privalu vertinti labai rimtai ir per daug neatsiplaiduoti.

Rusija bando mus provokuoti, silpninti įvairais būdais savo kaimynus, pirmiausia pasitelkiant kitataučius. Prisiminkim Prezidento rinkimus – jeigu mūsų piliečiai neateina balsuoti, tai kitataučiai atiduoda savo balsus už jiems simpatizuojančius kandidatus, turiu omeny Valdemarą Tomaševskį.

Visuomenės parama yra labai svarbi, kokia ji bebūtų: ar palaikymas, ar palinkėjimai, ar finansinė parama. Bet žmonėms nereikia panikuoti. Aš pats pervedžiau kariuomenei  2 proc. savo lėšų, kuriuos pervesti leidžia įstatymas.

Kita vertus, ne kartą esu sakęs, kad  miegu ramiai, kad atsikėlęs šviežia galva galėčiau priimti sprendimus. Lietuvos kariuomenė ir mūsų partneriai NATO aljanse yra pasirengę. Žmonės turi būti ramūs, saugumą užtikrina tvirta kariuomenės ir visuomenės vienybė.

Kokią iš tikrųjų Lietuva turi savo kariuomenę? Kiek atvirai Jūs galite apie ją papasakoti? Kodėl oponentai taip aštriai Jums kerta: ,,J. Olekas ir R. Juknevičienė – lietuviškos kariuomenės duobkasiai“?

Atsakysiu trumpai – turime modernią ir šiuolaikišką kariuomenę, kokią galime turėti. Čia  dažniausiai iškyla kiekybės ir kokybės klausimų, aš visada pasisakau už pastarąją, nes kam mums didelė kariuomenė, bet blogai apginkluota?

Sutinku, yra įvairių nuomonių, bet mums reikalinga moderni kariuomenė, gebanti veikti bet kokiomis sąlygomis. Ji tikrai yra pasirengusi – tiek oro, sausumos, specialiųjų pajėgų, tiek ir karinių jūrų pajėgų.

Mes esame sudėtinė NATO dalis, todėl dirbame labai sinchronizuotai, žinome, ką mums reikia padaryti ir ką galime padaryti su partneriais. Vieniems gintis būtų galima, bet labai sunku, tai pareikalautų daug pastangų bei aukų.

Ar Baltijos šalims būtų saugiau, jeigu į NATO įsilietų Suomija ir Švedija?

Suprantama, kad buvimas NATO – papildoma saugumo garantija, jeigu švedai su suomiais taip nutartų, Baltijos valstybėms būtų saugiau.

Kodėl Lietuva nevykdo savo įsipareigojimų NATO? Daug kartų kalbėta dėl finansavimo sąlygų laikymosi, tačiau vežimas nejuda iš vietos. Kodėl?

Šalies politinės partijos yra  susitarusios dėl plano nuosekliai didinti KAM biudžetą, kol šis per keletą metų pasieks reikalingus 2 proc. nuo BVP.

Turime pripažinti, kad dalis problemų ateina iš praeities, kaip antai, nepagrįstai konservatorių ir liberalų valdžios sumažintas KAM biudžetas, santykių su Lenkija problema. Keista, kad ir dabar, nors ir pasirašę susitarimą dėl gynybos ir saugumo politikos, konservatoriai ir toliau torpeduoja dvišalių santykių su Lenkija pagerinimo sprendimus.

Per konservatorių valdymo metus kariuomenės finansavimas nusirito žemiau 1 proc. BVP,  2016 metais sieksime, kad finansavimas pasiektų 1 proc., o 2020 metais – 2 proc. Tai, suprantama, smarkiai pagerintų mūsų kariuomenės padėtį apskritai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė  kritiškai įvertino Krašto apsaugos ministerijos  parengtas pataisas, kurios, jos teigimu, uždraustų šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime.

„Grėsmių akivaizdoje Krašto apsaugos ministerijos parengtos Šaulių sąjungos įstatymų pataisos, uždraudžiančios šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime, prieštarauja valstybės interesams, menkina šalies žmonių patriotizmą ir valstybės gynybinę galią“, – teigė ji.

Tikrai nesutinka su vertinimu, kad pataisos uždraustų šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime.

Mes tik norime sunorminti ir pagerinti Šaulių sąjungos narių kovinį rengimą – kad neturėtume kelių lygmenų ir savaip interpretuojamo kovinio rengimo.

Projektas buvo  ar tik pateiktas derinti institucijoms ir žadama Vyriausybei jį siūlyti svarstyti tik suradus bendrą sprendimą su šauliais.

Gegužės 15 dieną mano kvietimu įvyko susitikimas su neseniai priesaiką davusiais naujaisiais šauliais, gerai žinomais Lietuvos verslininkais, taip pat su Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos atstovais bei krašto apsaugos sistemos darbuotojais.

Susitikime sutarta, kad reikia stiprinti Šaulių sąjungos organizaciją, siekiant padidinti Lietuvos gynybinius pajėgumus ir skatinant pilietinį ir patriotinį ugdymą.

Mūsų tikslas vienodas – Šaulių sąjungos stiprinimas ir jos gynybinės galios didinimas. Kalbėdami apie naujas LŠS įstatymo pataisas nusprendėme, kad bus teikiamos tik tos pataisos, dėl kurių bendrai sutarėme.

Susitikime taip pat kalbėta apie LŠS stiprinimą pasitelkiant įvairias formas, pavyzdžiui, stiprinant visuomenės švietimą, didinant valstybės paramą, bendradarbiaujant su panašiomis organizacijomis užsienyje ir pan.

Dėmesys Lietuvos šaulių sąjungai ir pilietiniam patriotiniam ugdymui yra viena iš pagrindinių Krašto apsaugos ministerijos veiklos krypčių.

Siūlomos pataisos numato sustiprinti nekovinį šaulių rengimą. Nekoviniai šauliai turi būti rengiami geriau, mes dabar jaučiame tam nepakankamą dėmesį ir  veiklos aktyvumo stoką.

Nekovinių šaulių rengimas jau pradėtas stiprinti, daugiau dėmesio skiriant jaunimui. Mes pradėjome praėjusiais metais nuo jaunimo, nuo vasaros stovyklų, padidindami jiems finansavimą, paskirdami lėšų pačių šaulių veiklai. Jaunimas savo akimis galės įsitikinti, kaip atrodo Lietuvos kariuomenė.

Lietuvos kariuomenės šventė – Kariuomenės ir visuomenės diena – po trejų metų pertraukos sugrįžta į sostinę. Šiemet ji vyko Vilniuje prie Baltojo tilto. Kokie šventės įspūdžiai, ministre?

Šventėje susirinkę svečiai galėjo stebėti net dvi karines operacijas ir susipažinti su į šventę atvykstančiais NATO sąjungininkais – Lenkijos ir Jungtinės Karalystės kariais, vykdančiais NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse bei JAV kariais iš 173-osios oro desanto brigados.

Vidurdienį šventės pradžią paskelbė praskrendantys Lenkijos ir Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvai. Po NATO sąjungininkų skrydžio iš istorinės patrankos buvo paleisti trys šūviai.

Kariuomenės ir visuomenės šventės lankytojai galėjo susipažinti su visomis Lietuvos kariuomenės pajėgomis, įsikūrusiomis kariniame palapinių miestelyje.

Nuo pistoleto iki artilerijos pabūklo, nuo visureigio HMMWV iki šarvuočio M113 – visą pėstininkų ginkluotę ir kovos techniką – pristatė dideles pajėgas į šventę atgabensiantys Sausumos pajėgų kariai. Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas įrengė operacijų vadavietę, kurioje apsilankę žmonės galėjo pamatyti, iš kur yra vadovaujama mūšiams.

Karinėms jūrų pajėgoms šįkart atstovavo Povandeninių veiksmų komandos kariai, pristatę išminavimo jūroje operacijas, naudojamą įrangą ir karinių laivų amuniciją. Iš arčiau buvo galima apžiūrėti Oro gynybos bataliono pristatytą raketų „Stinger“ paleidimo sistemą ir oro gynybos kompleksą.

Įvairiose palapinėse lankytojų laukė ir daug įvairių pramogų. Veikė Krašto apsaugos savanorių pajėgų dienos stovykla, kurioje bet kuris norintis galėjo trumpam tapti kariu savanoriu ir išmėginti užduotis, kurias kariai nuolat tobulina tarnybos metu.

Gedimino štabo batalionas surengė XIV a. riterių šarvų ekspoziciją ir leido juos pasimatuoti. Prie Baltojo tilto savo palapinę buvo įrengusios ir Specialiųjų operacijų pajėgos. Kariai supažindino su jų turima ginkluote, pajėgų naudojamomis transporto priemonėmis ir specialiąja įranga, naudojama vykdant įvairias paskirtas užduotis, pradedant nuo narų, baigiant parašiutininkų ar kalnuotoje vietovėje veikiančių padalinių.

Šventės lankytojai taip pat galėjo susitikti su oro policijos misiją vykdančiais Lenkijos ir Jungtinės Karalystės kariais bei JAV desantininkais. O šventės akcentas buvo dvi karinės operacijos. Viena jų – šiuolaikinės kariuomenės, o kita – partizaninės kovos.

Šventę vainikavo šiuolaikinė jungtinė kariuomenės pajėgų operacija, kurioje žiūrovai galėjo išvysti, kaip gausios sausumos pajėgos kartu su NATO sąjungininkų oro parama kovoja su priešo pajėgomis. Kovos lauke griaudėjo minosvaidžiai, skambėjo kulkosvaidžiai ir automatiniai ginklai.

,,Verslas ir politika“, 2014 m. gegužė, Nr. 5 (54)