www.siandien.info

KT pareiškė, kad Vyriausybei sustabdžius „galimybių paso“ ginčijamas teisinis reguliavimas yra „arba pakeistas taip, kad tokio teisinio reguliavimo nebėra nustatyto, arba pripažintas netekusiu galios, taigi šis teisinis reguliavimas yra panaikintas, t. y. pašalintas iš teisės sistemos, ir nebegali būti taikomas“.

KT nurodė, kad KT Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti. Esą, jeigu tai paaiškėja iki teisminio posėdžio pradžios, KT šį klausimą sprendžia pasitarimų kambaryje.

www.siandien.info skelbia visą KT sprendimo tekstą

Dėl teisenos byloje nutraukimo

Byla Nr. 21/2021

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL TEISENOS BYLOJE PAGAL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMĄ IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2020 M. VASARIO 26 D. NUTARIMO NR. 152 „DĖL VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PASKELBIMO“ NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMUI NUTRAUKIMO

2022 m. vasario 9 d. Nr. KT17-S17/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-19/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“:

– 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui;

– 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Pareiškėjos argumentai

1. Pareiškėja Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas) 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui, šio nutarimo 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, šio nutarimo 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 25 d. potvarkiu Nr. 2B-52 pagal šį prašymą Konstitucinio Teismo posėdžiui pradėta rengti byla Nr. 21/2021.

2. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Pareiškėjos teigimu, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunktyje (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3¹ punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktyje (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu suskirsčius asmenis į grupes pagal tai, ar jie atitinka šiame nutarime nustatytus kriterijus (yra pasiskiepiję viena iš nurodytų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų, persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) arba turi neigiamą nurodytos rūšies testo rezultatą), kad galėtų gauti nurodytas kontaktines paslaugas ar dalyvauti renginiuose, nepagrįstai diskriminuojami asmenys, neatitinkantys nurodytų kriterijų ir dėl to negalintys gauti kontaktinių paslaugų (išskyrus nurodytas išimtis) ar dalyvauti renginiuose. Diskriminavimo pagrindas, t. y. atitiktis Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1.1–3.1.1.3 papunkčiuose (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) nurodytiems kriterijams, pareiškėjos teigimu, nėra objektyviai pagrįstas, nes, jos nuomone, pasiskiepiję ar persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) asmenys taip pat gali platinti šį virusą, kaip ir nepasiskiepiję. Todėl, pareiškėjos nuomone, minėtas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.

2.2. Pareiškėja taip pat abejoja minėtų Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunkčio (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunkčio (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punkto (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui, Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui.

Pasak pareiškėjos, ginčijamu Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį tik nustatytus kriterijus atitinkantys asmenys gali gauti nurodytas kontaktines paslaugas ar dalyvauti renginiuose, o kiti asmenys kontaktiniu būdu gali gauti tik nustatytas paslaugas arba švietimo paslaugas – nuotoliniu būdu, ribojama, be kita ko, nustatytų kriterijų neatitinkančių asmenų teisė gauti nurodytas kontaktines paslaugas, inter alia patekti į tam tikras vietas, dalyvauti renginiuose. Pareiškėja teigia, kad toks teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi tam tikri ribojimai, galimas tik laikinai, todėl neterminuotas nustatytų ribojimų taikymas, pasak pareiškėjos, yra konstituciškai negalimas ir nepateisinamas.

2.3. Be to, pareiškėja ginčija Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčių (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pasak pareiškėjos, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiuose (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) įtvirtinus kriterijus, kuriuos privalo atitikti asmenys, norintys gauti kontaktines paslaugas ar dalyvauti renginiuose (jie privalo būti pasiskiepiję viena iš nurodytų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų arba turėti atlikto COVID-19 tyrimo neigiamą rezultatą), yra įtvirtinta de facto privaloma intervencija į žmogaus kūną. Pareiškėjos manymu, nustačius tokį teisinį reguliavimą, asmuo neturi laisvės pasirinkti, ar jam skiepytis arba testuotis, kad nebūtų sutrikdyta jo įprasta kasdienė veikla, ar to nedaryti. Pareiškėja pažymi, kad fizinio asmens neliečiamumas apima jo teisę pačiam laisvai spręsti dėl bet kokios intervencijos į jo kūną.

Pareiškėjos teigimu, tokį teisinį reguliavimą, kuriuo ribojama asmens teisė į fizinį neliečiamumą, nustačius Vyriausybės nutarimu, t. y. poįstatyminiu teisės aktu, buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, pagal kurį žmogaus teisių ir laisvių ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu.

2.4. Pareiškėja ginčija ir Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 5.2, 5.3 papunkčių (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams, atitiktį Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjos teigimu, informacija apie asmens sveikatos būklę (pasiskiepijęs, persirgęs ar atlikęs testą) yra asmens privataus gyvenimo dalis ir ji priskiriama prie asmens sveikatos duomenų. Pagal Konstitucijos 22 straipsnį informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tvarka turi būti nustatyta įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu.

3. Pareiškėjos Seimo narių grupės atstovė Seimo narė Agnė Širinskienė Konstituciniam Teismui 2022 m. sausio 3 d., 2022 m. vasario 5 d. raštais pateikė papildomą informaciją. Pareiškėjos atstovė, be kita ko, nurodė, kad, Vyriausybei 2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 73 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimas) panaikinus pareiškėjos ginčijamą teisinį reguliavimą, teisena šioje konstitucinės justicijos byloje, jos nuomone, neturėtų būti nutraukta, nes analogiškas teisinis reguliavimas gali būti nustatytas ateityje, be to, ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu yra pradėti teisiniai procesai.

II

Suinteresuoto asmens atstovų argumentai

4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės, Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyriausiojo patarėjo Deivido Kriaučiūno, Teisės grupės vyresniosios patarėjos Eglės Izokaitytės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Vyriausybės atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.

4.1. Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų paaiškinimuose nurodoma, kad ginčijamu Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime įtvirtintu teisiniu reguliavimu Vyriausybė siekė apsaugoti visuomenės sveikatą ir žmonių gyvybes, išvengti sveikatos sistemos perkrovimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pacientais. Nustatant dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kilusios ekstremaliosios situacijos valdymo priemones, visų pirma buvo vertinama epidemiologinė situacija šalyje, turimi mokslininkų surinkti duomenys, kompetentingų tarptautinių organizacijų ir ekspertų teikiamos rekomendacijos, prognozės, taip pat naujų SARS-CoV-2 viruso atmainų plitimas visuomenėje.

Ginčijamų Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatų priėmimo metu eksponentiškai augo užsikrėtimų koronaviruso delta atmaina skaičius, sveikatos priežiūros įstaigose sparčiai didėjo užimamų lovų skaičius. Todėl, siekiant išvengti naujo kritinio pandemijos protrūkio, buvo nustatytos priemonės, kuriomis atskirti imunizuotų ir neimunizuotų asmenų srautai, taip ribojant kontaktus tarp didelę riziką užsikrėsti ir užkrėsti kitus turinčių asmenų, taigi apsaugant dar neimunizuotą visuomenės dalį. Šios priemonės taip pat leido taikyti mažiausius įmanomus ribojimus visuomeninei veiklai ir verslui.

4.2. Ginčijamomis Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatomis įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudarius galimybes imunizuotiems asmenims naudotis tam tikromis paslaugomis ar būti aptarnaujamiems vykdant ūkinę veiklą, ši veikla, prekyba, kitos kontaktiniu būdu teikiamos paslaugos buvo ribojamos mažiau nei įvedus karantiną, kurio metu ūkinė veikla buvo daug labiau apribota arba iš viso uždrausta. Be to, atliktų mokslinių tyrimų rezultatai patvirtina, kad tokio pobūdžio priemonės padėjo mažinti SARS-CoV-2 viruso plitimo riziką, taigi leido užtikrinti sklandžią sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, apsaugoti šalies gyventojus nuo ligos sukeliamų sunkių pasekmių.

4.3. Apribojimai esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai buvo ir yra nuolat peržiūrimi ir toliau taikomi tik esant objektyvioms ekstremaliąją situaciją lemiančioms aplinkybėms (kai tenkinami Civilinės saugos įstatyme nustatyti ekstremaliojo įvykio kriterijai), atsižvelgiant, be kita ko, į pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai mastą ir į galimybes veiksmingai likviduoti ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius, t. y. priklausomai ne tik nuo valstybės turimų sveikatos priežiūros išteklių, bet ir nuo paties užkrečiamosios ligos sukėlėjo savybių bei gebėjimo keistis, sukelti naujas pandemijos bangas.

4.4. Pagal Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime nustatytą teisinį reguliavimą galimybė naudotis kontaktinėmis paslaugomis arba būti aptarnaujamiems vykdant ūkinę veiklą ar organizuojant renginius yra iš esmės prieinama visiems to norintiems asmenims, o pasirinkimas atitikti šiame Vyriausybės nutarime nustatytus kriterijus yra savanoriškas ir neprivalomas. Ginčijamo teisinio reguliavimo paskirtis yra ne išskirti tam tikrą žmonių grupę, į kurią kiti asmenys ir norėdami negalėtų patekti, o sudaryti saugias sąlygas žmonėms gauti atitinkamas paslaugas.

Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime yra numatyti visi įmanomi, moksliškai pagrįsti alternatyvūs atitikties saugių kontaktų turėjimui kriterijai, be to, numatytos išimtys, kada tam tikros paslaugos (būtinosios arba nesukeliančios didelės rizikos užsikrėsti), laikantis nustatytų saugos reikalavimų, gali būti teikiamos visiems asmenims. Asmenys, norintys naudotis nurodytomis kontaktinėmis paslaugomis arba būti aptarnaujami vykdant ūkinę veiklą ar organizuojant renginius, turi galimybę pasirinkti, kurį vieną iš alternatyvių saugų bendravimą užtikrinančių kriterijų atitikti.

Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovai pažymi ir tai, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu įtvirtintas teisinis reguliavimas nepaneigia ir neriboja švietimo paslaugų prieinamumo – juo nustatyti tam tikri reikalavimai, kurių turi būti laikomasi, o jei nėra galimybės jų užtikrinti, įpareigojama suteikti galimybę mokytis nuotoliniu būdu.

4.5. Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovai nurodo, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra įtvirtinta, kad asmenys gali būti skiepijami ar testuojami be jų sutikimo, skiepijimas COVID-19 vakcina vykdomas vadovaujantis savanoriškumo principu, taigi nėra numatyta privaloma intervencija į žmogaus kūną, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas asmens neliečiamumas. Nė viena iš šiuo metu Lietuvoje naudojamų vakcinų nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) nėra eksperimentinė, jos visos yra patvirtintos skubiam naudojimui esant ekstremaliajai situacijai. Vakcinos nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) yra perėjusios visus klinikinių tyrimų etapus, nė vienas iš reikalingų etapų nebuvo praleistas.

Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų paaiškinimuose taip pat pažymima, kad Lietuvos statistikos departamento vykdoma vakcinų veiksmingumo ir galimų šalutinių poveikių stebėsena Lietuvoje rodo, jog pasiskiepijusių asmenų rizika užsikrėsti, patekti į ligoninę dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir numirti nuo jos yra ženkliai mažesnė nei nepasiskiepijusių.

4.6. Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų nuomone, nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 5.2, 5.3 papunkčių (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) nuostatomis ribojamas asmenų privatus gyvenimas, nes siekiant šiame nutarime nustatytų tikslų asmenų duomenys ne renkami, o tik peržiūrimi, juos asmenys, norintys naudotis kontaktinėmis paslaugomis, atskleidžia savo noru, be to, tikrinama tik tai, ar asmuo atitinka bent vieną iš nustatytų kriterijų, o ne kurį nors kriterijų konkrečiai, taigi nėra nurodomi jokie konkretūs su asmens sveikata susiję duomenys.

III

Byloje gauta medžiaga

5. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti l. e. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigas Giedrės Aleksienės raštas dėl informacijos pateikimo, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Raimondo Andrijausko rašytinė nuomonė, Lietuvos statistikos departamento generalinės direktorės Jūratės Petrauskienės pateikta informacija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko raštai.

IV

Byloje apklausti specialistai

6. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui apklaustas specialistas Lietuvos SARS-CoV-2 sekoskaitos projekto atstovas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gytis Dudas.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

7. Šioje byloje pareiškėja Seimo narių grupė ginčija Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunkčio (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčių (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunkčio (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punkto (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 5.2, 5.3 papunkčių (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktį atitinkamai Konstitucijai ir Civilinės saugos įstatymo nuostatoms.

8. Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo nutarė „paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės“.

Šis Vyriausybės nutarimas Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ buvo išdėstytas nauja redakcija.

Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo (2021 m. birželio 28 d. redakcija) preambulėje buvo nurodyta, kad šiuo nutarimu, be kita ko, siekiama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje.

9. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas (2021 m. birželio 28 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 714 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 770 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, kuriais, be kita ko, buvo nustatytas pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas.

10. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3 punkte (su 2021 m. rugsėjo 29 d. pakeitimais), kurio 3.1.1 papunktį (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčius (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktį (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) ginčija pareiškėja, inter alia buvo nustatyta:

„Vyriausybė nutaria:

<…>

3. Nustatyti šias valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones:

3.1. ūkinės veiklos apribojimo priemones:

3.1.1. kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos, ūkinė veikla vykdoma, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku (toliau – renginiai) organizuojami užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus, ir kai aptarnaujami ar paslaugomis naudojasi tik asmenys, atitinkantys vieną iš šių kriterijų (išskyrus šio nutarimo 31 punkte nurodytas išimtis):

3.1.1.1. asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:

3.1.1.1.1. praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą, išskyrus šio nutarimo 3.1.1.1.5 papunktyje nurodytą atvejį;

3.1.1.1.2. praėjus 2 savaitėms nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;

3.1.1.1.3. praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo, išskyrus šio nutarimo 3.1.1.1.5 papunktyje nurodytą atvejį;

3.1.1.1.4. po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;

3.1.1.1.5. praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu;

3.1.1.1.6. praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai – „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai;

3.1.1.2. asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir:

3.1.1.2.1. diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas), arba

3.1.1.2.2. asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas atliekamas po skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina;

3.1.1.3. asmeniui, kuriam atliktas COVID-19 tyrimas, nustatytas neigiamas rezultatas, – ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikus SARS-CoV-2 PGR tyrimą arba greitąjį SARS-CoV-2 antigeno testą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti;

3.1.1.4. yra vaikas iki 16 metų;

<…>

3.2. viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimo priemones:

3.2.1. švietimo veiklos organizavimo srityje:

<…>

3.2.1.2. tęstinis profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos ir neformalusis suaugusiųjų švietimas vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus, ir kai dalyvauja asmenys, atitinkantys vieną iš šio nutarimo 3.1.1.1–3.1.1.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų, arba nuotoliniu būdu; <…>“

Pažymėtina, kad, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1 punkte (su 2021 m. rugsėjo 29 d. pakeitimais) nustatant ūkinės veiklos apribojimo priemones, skirtas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir pasekmėms šalinti, pareiškėjos ginčijamame 3.1.1 papunktyje (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad tik asmenims, atitikusiems bent vieną iš 3.1.1.1–3.1.1.4 papunkčiuose nurodytų kriterijų (t. y. atitinkamai nustatyta tvarka pasiskiepijusiems viena iš nurodytų vakcinų, persirgusiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), turintiems neigiamą nurodytos rūšies testo rezultatą arba esantiems jaunesniems nei 16 metų), galėjo būti teikiamos paslaugos kontaktiniu būdu, tik tokie asmenys galėjo būti aptarnaujami ir galėjo naudotis paslaugomis vykdant ūkinę veiklą, organizuojant komercinius ir nekomercinius kultūros, pramogų, sporto renginius, šventes, muges, festivalius ar kitus tam tikrą laiką trunkančius organizuotus žmonių susibūrimus viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.

Pažymėtina ir tai, kad, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2 papunktyje (su 2021 m. spalio 27 d. pakeitimais) nustatant viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimo priemones, skirtas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir pasekmėms šalinti, pareiškėjos ginčijamame 3.2.1.2 papunktyje (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) buvo nustatyta, kad tik asmenims, atitikusiems vieną iš minėtų šio nutarimo 3.1.1.1–3.1.1.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų, galėjo būti vykdomi tęstinis profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos ir neformalusis suaugusiųjų švietimas ne nuotoliniu būdu; asmenys, neatitikę bent vieno iš nurodytų kriterijų, tęstinio profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugomis galėjo naudotis nuotoliniu būdu.

11. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3¹ punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), kurį ginčija pareiškėja, inter alia buvo nustatyta:

„3¹. Asmenys, neatitinkantys nė vieno iš šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodyto kriterijaus, kontaktiniu būdu gali būti aptarnaujami, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus šiame nutarime nurodytus reikalavimus, tik kai teikiamos šios paslaugos ir vykdomos šios ūkinės veiklos:

3¹.1. prekyba parduotuvėse, turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, kurių prekybos plotas <…> neviršija 1 500 kv. m, arba esančiose prekybos centre, kurio bendras prekybos plotas <…> neviršija 1 500 kv. m;

3¹.2. nuotolinė prekyba (vykdoma internetu ar kitomis ryšio priemonėmis) ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose (atsiėmimo punktuose draudžiama prekyba ar kita nesusijusi su nuotoline prekyba veikla);

3¹.3. smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 min.;

3¹.4. laidojimo paslaugos ir laidojimo reikmenų parduotuvės;

3¹.5. muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas;

3¹.6. bibliotekų (knygų atsiėmimo ir grąžinimo tikslais) ir knygų atsiėmimo punktų paslaugos;

3¹.7. asmens sveikatos priežiūros paslaugos (pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, įskaitant testavimą);

3¹.8. socialinės paslaugos;

3¹.9. psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugos;

3¹.10. asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančių ar globos įstaigose gyvenančių terminalinės būklės asmenų, nepilnamečių iki 14 metų bei nėščiųjų lankymas;

3¹.11. veterinarijos paslaugos;

3¹.12. keleivių vežimo transportu paslaugos;

3¹.13. keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos;

31.14. teisinės paslaugos (notarų, antstolių, privalomos mediacijos, advokatų, teikiančių teisines paslaugas pagal advokato ir kliento sutartį, bei advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą) ir teismų veikla;

3¹.15. veikla, susijusi su vaiko teisių apsauga;

3¹.16. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių teikiamos paslaugos, kurių dėl jų specifikos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu (paslaugų sąrašą tvirtina institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas);

3¹.17. kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2023 m. veiksmų planą;

3¹.18. asmenų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis Techninės pagalbos neįgaliesiems centre prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių įstaigose, kurioms priskirta ši funkcija;

3¹.19. asmeninės pagalbos teikimas asmenims su negalia, kai tokį poreikį nustato savivaldybių paskirti socialiniai darbuotojai;

3¹.20. pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3¹.21. pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims;

3¹.22. veikla, susijusi su neteisėtų migrantų priėmimu;

3¹.23. atvirose erdvėse teikiamos paslaugos, prekyba ir ūkinė veikla, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, kai dalyvauja ne daugiau kaip 500 asmenų;

3¹.24. finansinės paslaugos, kai išmokamos ir pristatomos pensijos ar kitos socialinės išmokos, kitos būtinosios finansinės ir privalomojo draudimo paslaugos, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 min., taip pat elektroninių ryšių paslaugos, kurios reikalingos norint įgyti galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis;

3¹.25. ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, pirminis profesinis mokymas, neformalusis vaikų švietimas ir švietimo pagalba.“

Taigi Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3¹ punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) buvo nustatytas baigtinis sąrašas tų paslaugų, kurios galėjo būti teikiamos kontaktiniu būdu, ir tų veiklų, kurias vykdant galėjo būti aptarnaujami asmenys, neatitikę nė vieno iš šio Vyriausybės nutarimo 3.1.1.1–3.1.1.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų, t. y. asmenys, nustatyta tvarka nepasiskiepiję viena iš nurodytų vakcinų, nepersirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) arba neturintys neigiamo nurodytos rūšies testo rezultato. Pagal Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3¹ punktą (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), aiškinamą kartu su šio nutarimo 3.1.1 papunkčiu (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), asmenys, neatitikę bent vieno iš šio Vyriausybės nutarimo 3.1.1.1–3.1.1.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų, negalėjo gauti jokių kitų nei šiame punkte nurodytos paslaugų ar būti aptarnaujami vykdant kitą nei nurodyta ūkinę veiklą.

12. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 5 punkte (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija), kurio 5.2, 5.3 papunkčius ginčija pareiškėja, inter alia buvo nustatyta:

„5. Nustatyti, kad asmenų atitiktis šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams patvirtinama taip:

<…>

5.2. asmenų atitiktį kriterijams įrodančius dokumentus ir juose esančius asmens duomenis fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys paslaugas, ar kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie priima sprendimus dėl atitikties kriterijams šiame nutarime nurodytais atvejais, ir civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę atliekantys asmenys gali tik peržiūrėti, draudžiama juos rinkti, saugoti ar kitaip tvarkyti. Jei kyla abejonių, civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę atliekantys pareigūnai remiasi Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkomais asmens duomenimis;

5.3. asmenų atitiktį kriterijams įrodančius dokumentus ir juose esančius asmens duomenis šio nutarimo 5.2 papunktyje nurodyti asmenys peržiūri šiais tikslais: siekdami nustatyti asmens atitiktį kriterijams, sudarant galimybę asmenims šiame nutarime nurodytais atvejais naudotis teise neribojamomis arba ribojamomis iš dalies darbo, ūkinės veiklos ar kitos veiklos sąlygomis ir įgyvendinant COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktikos ir kontrolės priemones.“

Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamame Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 5.2 papunktyje (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) buvo inter alia nustatyta: subjektai, galėję tikrinti asmenų, norinčių naudotis kontaktinėmis paslaugomis ar būti aptarnaujami vykdant ūkinę veiklą, organizuojant renginius, dokumentus, įrodančius tų asmenų atitiktį nustatytiems kriterijams; dokumentų ir juose esančių asmens duomenų tvarkymo būdas, t. y. atitinkami duomenys galėjo būti tik peržiūrimi; atskleistinų duomenų, įrodančių atitiktį nurodytiems kriterijams, apimtis; pareiškėjos ginčijamame šio nutarimo 5.3 papunktyje (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija), be kita ko, aiškiai apibrėžti asmens duomenų, įrodančių asmenų atitiktį nustatytiems kriterijams, tvarkymo tikslai.

13. Pareiškėjos abejonės dėl ginčijamo Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir Civilinės saugos įstatymui iš esmės grindžiamos tuo, kad, jos manymu, tokiu teisiniu reguliavimu buvo diskriminuojami asmenys, neatitikę vieno iš minėtame Vyriausybės nutarime buvusių įtvirtintų kriterijų (būti pasiskiepijusiems viena iš nurodytų vakcinų, būti persirgusiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar turėti neigiamą nurodytos rūšies testo rezultatą), nes jiems tam tikros paslaugos negalėjo būti teikiamos kontaktiniu būdu, įskaitant kai kurias švietimo paslaugas, jie negalėjo būti aptarnaujami vykdant nurodytą ūkinę veiklą ar organizuojant renginius. Ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai ir Civilinės saugos įstatymui pareiškėja abejoja ir dėl to, kad nebuvo nustatyta ginčijamo teisinio reguliavimo taikymo trukmė, nors, pasak pareiškėjos, toks teisinis reguliavimas galėjo būti taikomas tik laikinai.

Be to, pareiškėjos manymu, Vyriausybė, nustačiusi minėtus kriterijus, kuriuos turėjo atitikti asmenys, norintys gauti paslaugas kontaktiniu būdu arba būti aptarnaujami vykdant ūkinę veiklą ar organizuojant renginius, buvo įteisinusi de facto privalomą vakcinaciją, taip pažeisdama amens teisę į neliečiamumą, o įtvirtinusi nurodytų subjektų teisę tikrinti asmenų atitiktį nurodytiems minėtiems kriterijams, ji pažeidė asmenų teisę į privatumą.

14. Pareiškėjos ginčijamas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunktyje (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiuose (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktyje (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas vėliau buvo keičiamas ir (arba) papildomas.

15. Vyriausybė 2022 m. vasario 2 d. priėmė nutarimą Nr. 73 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, pagal šio nutarimo 2 punktą įsigaliojusį 2022 m. vasario 5 d.

15.1. Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimo 1.3 papunkčiu nutarta pakeisti Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1 papunktį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir jį išdėstyti taip:

„3.1. ūkinės veiklos apribojimo priemones:

3.1.1. kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos ir ūkinė veikla, prekyba vykdoma, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku (toliau – renginiai) organizuojami, kita ūkinė veikla vykdoma užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus;

3.1.2. prekyba parduotuvėse, turgavietėse ir kitose prekybos vietose, esančiose uždarose erdvėse, vykdoma užtikrinant 15 m² bendrą plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo;“.

Konstatuotina, kad, įsigaliojus Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimui, pareiškėjos ginčijamas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunktyje (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) buvęs nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų galimybe naudotis kontaktinėmis paslaugomis ar būti aptarnaujamiems vykdant ūkinę veiklą, organizuojant renginius ar kitus žmonių susibūrimus viešoje vietoje, pakito iš esmės: Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunktyje (2022 m. vasario 2 d. redakcija) nebeliko nustatyta jokių kriterijų, kuriuos asmenys turėtų atitikti, kad galėtų naudotis paslaugomis kontaktiniu būdu ar būti aptarnaujami vykdant nurodytą ūkinę veiklą ar organizuojant renginius; pagal Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunktį (2022 m. vasario 2 d. redakcija) visiems asmenims kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos ir ūkinė veikla, prekyba vykdoma bei renginiai organizuojami laikantis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų reikalavimų.

Taigi Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunktyje (2022 m. vasario 2 d. redakcija) nebeliko nustatyto pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo, pagal kurį tik asmenys, atitinkantys Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime buvusius nustatytus kriterijus (nustatytąja tvarka būti pasiskiepijusiems viena iš nurodytų vakcinų, būti persirgusiems ar turėti neigiamą nurodytos rūšies testo rezultatą), galėjo naudotis kontaktinėmis paslaugomis arba būti aptarnaujami vykdant nurodytą ūkinę veiklą ar organizuojant renginius, t. y. pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas yra panaikintas.

15.2. Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimo 1.4 papunkčiu nutarta pakeisti Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1 papunktį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir jį išdėstyti taip:

„3.2.1. švietimo veiklos organizavimo srityje:

<…>

3.2.1.2. tęstinis profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos ir neformalusis suaugusiųjų švietimas vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus arba nuotoliniu būdu;“.

Konstatuotina, kad, įsigaliojus Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimui, pareiškėjos ginčijamas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.2 papunktyje (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) buvęs nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su paslaugų teikimu asmenims švietimo veiklos organizavimo srityje, pakito iš esmės: pagal Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.2 papunktį (2022 m. vasario 2 d. redakcija) visiems asmenims tęstinis profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos ir neformalusis suaugusiųjų švietimas vykdomi laikantis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų reikalavimų arba nuotoliniu būdu.

Taigi Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.2 papunktyje (2022 m. vasario 2 d. redakcija) nebeliko nustatyto pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo, pagal kurį tik asmenims, atitikusiems vieną iš minėtų kriterijų, galėjo būti vykdomi tęstinis profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos ir neformalusis suaugusiųjų švietimas ne nuotoliniu būdu, t. y. pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas yra panaikintas.

15.3. Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimo 1.5 papunkčiu Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) pripažintas netekusiu galios.

Konstatuotina, kad, įsigaliojus Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimui, pareiškėjos ginčijamas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), pagal kurį asmenims, neatitikusiems nustatytų kriterijų, galėjo būti teikiamos tik šiame punkte nustatytame baigtiniame sąraše nurodytos paslaugos, yra panaikintas.

15.4. Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimo 1.6 papunkčiu Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 5 punktas (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) pripažintas netekusiu galios.

Konstatuotina, kad, įsigaliojus Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimui, pareiškėjos ginčijami Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija), pagal kuriuos nurodyti subjektai turėjo teisę tikrinti asmenų, norinčių gauti paslaugas kontaktiniu būdu arba būti aptarnaujami vykdant ūkinę veiklą ar organizuojant renginius, atitiktį nustatytiems kriterijams, yra panaikinti.

15.5. Apibendrinant Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarime įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad juo pareiškėjos šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamas teisinis reguliavimas pakeistas taip, kad pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo nebėra nustatyto arba jis atitinkamai yra pripažintas netekusiu galios.

Vadinasi, Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimu pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas, buvęs įtvirtintas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunktyje (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiuose (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktyje (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 5.2, 5.3 papunkčiuose (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija), yra panaikintas, t. y. pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas yra pašalintas iš teisės sistemos.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje (1996 m. liepos 11 d. redakcija) nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti; jeigu tai paaiškėja iki teisminio posėdžio pradžios, Konstitucinis Teismas šį klausimą sprendžia pasitarimų kambaryje.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija) formuluotė „yra pagrindas <…> pradėtai teisenai nutraukti“ aiškintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo teisę tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai ir ne Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyti asmenys, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaigęs, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną (inter alia 2019 m. lapkričio 25 d., 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai).

17. Kaip minėta, pareiškėja šioje konstitucinės justicijos byloje yra Seimo narių grupė, kuri ginčija Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunkčio (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčių (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunkčio (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punkto (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 5.2, 5.3 papunkčių (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai ir atitinkamai Civilinės saugos įstatymui.

Taip pat minėta, jog Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimu pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas pakeistas iš esmės taip, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime (su vėlesniais pakeitimais) pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo nebėra nustatyto arba jis yra pripažintas netekusiu galios, taigi yra panaikintas, t. y. pašalintas iš teisės sistemos, ir nebegali būti taikomas.

17.1. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie yra pasibaigę, taigi nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima, tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį (2013 m. vasario 15 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai); tokia pat beprasmė būtų ir Konstitucinio Teismo intervencija į teisinį reguliavimą, kuris nebegalioja, nebegali būti taikomas ir kurio pagrindu atsiradę teisiniai santykiai yra pasibaigę (2019 m. vasario 15 d. nutarimas).

Taigi, net jeigu šioje konstitucinės justicijos byloje būtų nustatyta, kad, kaip teigia pareiškėja, ginčijamos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatos prieštaravo Konstitucijai ir (arba) Civilinės saugos įstatymui, jokia teisėkūros subjekto, pagal Konstituciją turinčio pareigą pakeisti arba panaikinti Konstitucijai prieštaravusį teisinį reguliavimą, intervencija į atitinkamą teisinį reguliavimą nebebūtų galima, nes minėtos Vyriausybės nutarimo nuostatos nebeegzistuoja, t. y. jos yra iš esmės pakeistos taip, kad jose neliko buvusio nustatyto pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo arba jos yra pripažintos netekusiomis galios, taigi pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas yra pašalintas iš teisės sistemos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ginčijamos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatos yra pašalintos iš teisės sistemos, ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir Civilinės saugos įstatymui tyrimas pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą būtų savitikslis, beprasmis.

17.2. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjos atstovės papildomai pateiktame rašte išsakyti teiginiai, kad pareiškėjos ginčijamas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime (su atitinkamais pakeitimais ir papildymais) buvęs nustatytas teisinis reguliavimas vėl gali būti nustatytas, galėtų būti traktuojami kaip prašymas įvertinti menamo (galbūt būsimo) teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir (arba) įstatymams.

Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai“ reiškia, kad Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus tirti Seimo priimtų ir oficialiai paskelbtų įstatymų ir kitų aktų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai nepriklausomai nuo to, kokia yra nustatyta šių įstatymų ar kitų aktų (jų dalių) taikymo pradžios data (2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, šios konstitucinės justicijos bylos kontekste konstatuotina, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus tirti tik Vyriausybės priimtų ir oficialiai paskelbtų aktų atitiktį Konstitucijai ir (arba) kitiems aukštesnės galios teisės aktams nepriklausomai nuo to, kokia yra nustatyta jų taikymo pradžios data. Taigi pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų tirti nepriimtų ir oficialiai nepaskelbtų teisės aktų, taigi ir menamo (galbūt būsimo) teisinio reguliavimo, atitikties Konstitucijai. Tokie prašymai yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

18. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kyla abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams, Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti teismo prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas galioja, ar ne (inter alia 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai); priešingu atveju nebūtų pašalintos teismui kilusios abejonės dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams (2005 m. vasario 7 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą, išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones ir kitomis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo kreipiasi dėl įstatymo (jo dalies) ar kito teisės akto (jo dalies), kurio (kurios) pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti šio asmens prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas atitinkamos konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo metu galioja, ar negalioja (2019 m. lapkričio 25 d., 2021 m. kovo 4 d. nutarimai), tam, kad būtų sudarytos galimybės veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu (2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas).

Taigi pažymėtina, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turėtų pareigą išnagrinėti prašymą dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime buvusio nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir (arba) kitam aukštesnės teisinės galios teisės aktui nepriklausomai nuo to, ar toks teisinis reguliavimas galioja, ar ne, jeigu į Konstitucinį Teismą kreiptųsi konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kiltų abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto konstitucingumo, arba Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis į Konstitucinį Teismą kreiptųsi Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo, siekiantis apginti savo galimai pažeistas konstitucines teises ar laisves.

19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pradėta teisena pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui, šio nutarimo 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, šio nutarimo 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, yra nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsniu, 69 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Nutraukti pradėtą teiseną byloje Nr. 21/2021 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“:

– 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui;

– 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.