Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Kartokime kaip maldą – Lietuva geriausia

Kartokime kaip maldą – Lietuva geriausia

Gintautas Kniukšta, laikraštis ŠIANDIEN

„Jokio sprogimo nebus, nes lietuviai – veršių tauta. Tik mitinguoti mokėjo ir Maskvai kumščius rodyti. Nežinau, kokia valdžia sugebėtų įvesti tvarką? Mes jau pasiekėme idiotizmo viršūnę. Į ją eiti pradėta dar Sąjūdžio laikais, kai vyko patriotizmo gryninimas ir skirstymasis į gerus ir blogus…“

Šiuos žodžius 1996 metais ištarė pirmosios atkurtos Lietuvos finansų ministras šviesaus atminimo Romualdas Sikorskis.

Prabėgo dvidešimt metų. Kas pasikeitė?

Mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė Davoso turtuolių forume vėl planavo akcentuoti Rusijos keliamas grėsmes… Klausosi tos kalbos koks milijardierius iš užjūrio ir kraipo galvą, galvoja, kad mes visi čia su šautuvais vaikščiojame, tik ir laukiame, kada gi tie rusai puls. Kas norės investuoti į tokią nesaugią šalį?

Gal geriau kalbėkime kaip maldą, kiekviena rytą ir vakarą – Lietuva žmogui gyventi pati geriausia, pati saugiausia šalis, čia nuostabi gamta, švariausios upės ir ežerai, darbštūs ir išsilavinę žmonės. Galim dar kiekvienas nuo savęs pridėti, tarkim, kelių ar keliolikos kalbų mokėjimą ir nepaprastą atsakomybę už save, už savo gimtąjį kraštą.

Jeigu tuo patikėsime patys, gal patikės ir kiti. Dabar gi esame niurzgliai ir tiek. Plėšome žurnalų puslapius, susirietę keikiame valdžią, pavydime vokiečiams pigesnio ir sveikesnio maisto ir t. t.

Gal geriau kalbėkime kaip maldą, kiekviena rytą ir vakarą – Lietuva žmogui gyventi pati geriausia, pati saugiausia šalis, čia nuostabi gamta, švariausios upės ir ežerai, darbštūs ir išsilavinę žmonės.

Valdžią juk patys išsirinkome, ne rusai rinko ir ne ateiviai iš Mėnulio. Tai ko pykstame? O išrinkome tikrai energingus vyrukus, kurie labai pasiilgo reformų ir jeigu ko imasi, tai jau ilgam, o ir kerta iš peties. Tiesa, reikia pridurti, kad tos reformos vykdomos pagal juos, pagal jų vedlius ir jų priimtus įstatymus, įsakymus, nutarimus.

Reformos – tik kaip jie patys supranta ir kiek jėgų jas įgyvendinti turi. Nieko juk tokio, jeigu žmonės miršta eilėse prie vaistų ar išmetami į gatvę be darbo. Kompensacijų užteks, vėliau žiūrėsime. Arba kentėsime, na, ką čia reiškia, Sibire žmonės dar ne taip kentėjo…

Kai kas prisipirko žemių, skandinaviškos įmonės įsigijo lietuviškų miškų. Kam snausti, jeigu tik proga pasitaikė? Bankai juk taip pat skandinaviški, jų rankose tikrai ne vienas hektaras žemės, bus ir miško. Kiek? Pamatysime netrukus.

O dar sako, kad sąjūdžio už Lietuvos miškus nereikia. Kaip nereikia, jeigu IKEA jau nusipirko 15 tūkstančių, o gal ir daugiau miško. Ar įsivaizduojame kaip atrodo toks plotas iš paukščio skrydžio?

Ką čia burną aušinti apie žemę ir miškus, jeigu šiame krašte paslaugos – brangiausios, produktai – taip pat neįperkami, nes brangiausi visoje Europos Sąjungoje. Tas, kuris turėtų išsiaiškinti, kas šiandien mus melžia ir valdo valstybę, tiesiog laiko neturi.

Reikia nuo ryto iki vakaro nuleista galva bėgioti po Seimą, galvoti apie nacionalinį transliuotoją ir Edmundo honorarą. Neduok Dieve, uždirbs daugiau negu priklauso.

O gal tikrai lietuviai – veršių tauta?

LAIKRAŠTIS ŠIANDIEN.IEŠKOKITE VISUOSE PREKYBOS CENTRUOSE.

Parašykite komentarą

Top