Apžvalgininko pastabos

Gintautas KNIUKŠTA

Ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą premjeras žemės ūkio ministerijos vadovės darbą įvertino labai gerai. Po šio pareiškimo naujas pyktis atsėlino į socialdemokratų stovyklą – ar čia tas pats Algirdas Butkevičius, kuris saviems neatleidžia nė mažiausios klaidelės, o svetimų partijų atstovams pagyras mėto?

„Kas vyksta Nacionalinėje žemės tarnyboje, tai čia jau nieko Lietuvoje nestebina, ir tai daug kas gali pasakyti kiekviename rajone, kad kai kada pasitaiko negerų dalykų“, –  interviu ,,Žinių radijui“ kalbėjo A. Butkevičius.

Šią savaitę socialdemokratus paliko Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.  Netrukus  buvo prisiminta agronomo, agrarinių mokslų daktaro Jono Jagmino istorija, nes iki šiol atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje negirdėta, kad politikas būtų baudžiamas už tai, jog balsavo pagal savo sąžinę ir įsitikinimus.

Jonas  Jagminas dėl partinių nuobaudų su LSDP prezidiumu bylinėjosi netgi teismuose.

„Socialdemokratų frakcija, kurią šiandien valdo intrigantai, vien rezga interpeliacijas ir tarnauja lobistams, užuot registravusi tokius įstatymų projektus, kurie gerintų smulkiojo ir vidutiniojo verslo sąlygas, mažintų nedarbą, padėtų ūkininkams išbristi iš skolų, o pensininkams – atgauti nurėžtąsias pensijų dalis. Matyt, didžiausia mano „nuodėmė“ – kad aš galbūt vienintelis parlamente atvirai pasipriešinau visiškai nesąmonei…

Mūsų garbingoji Seimo LSDP frakcija, spaudžiama merų socialdemokratų, kartu su konservatoriais, artėjant savivaldos rinkimams vieningai bandė miestų žemę atiduoti savivaldybėms (o kaimuose ją ir toliau administruotų valstybė – Nacionalinė žemės tarnyba). Frakcija kartu su atvažiavusiais merais manęs, „atskalūno“, vos nenulinčiavo. Bet aš buvau teisus – Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo antivalstybines įstatymų pataisas“, – prieš penketą metų kalbėjo J. Jagminas.

Jis du kartus buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje, Plungėje ir Rietave. Kur dirbo J. Jagminas, socialdemokratai vaikščiojo iškėlę galvą, o jam pasitraukus, rinkėjų balsai atiteko kitoms partijoms.  Jam nereikėjo nei partijos, nei finansinių grupuočių paramos.

Anot J. Jagmino, jis ypač supykdė LSDP vadovybę, kai degtindarių lobistai Seime bandė sušvelninti Alkoholio kontrolės įstatymą – sumažinti svaigalų akcizus ir prailginti prekybos jais laiką. „Aš nebalsavau, pasakiau – tai gėdingas sumanymas. Pataisos beveik buvo prastumtos, Seime joms pritarta, nors Vyskupų konferencija prašė sunkmečiu negirdyti tautos“, – kalbėjo J. Jagminas. Anot jo, vidaus demokratijos, tarpusavio pagarbos, darnos socialdemokratų partijoje buvo nepalyginamai daugiau, kai jai vadovavo Prezidentas A. Brazauskas…

Štai tokia istorija atsitiko su buvusiu Seimo nariu, o šiandien klestinčiu verslininku.

O dabar sugrįžkime į Druskininkus, kur iš socialdemokratų laivo bėga ne tik meras, bet ir didžioji dalis socialdemokratų. Ričardas Malinauskas tokį sprendimą priėmė išgirdęs partijos vadovybės raginimą susispenduoti narystę.

Druskininkai – miestas-kurortas pačiuose Lietuvos pietuose, Dzūkijoje, pradėjo klestėti, kai čia į valdžią atėjo būtent Ričardas Malinauskas. 2001–2016 m. jis – Lietuvos socialdemokratų partijos, Druskininkų skyriaus pirmininkas, LSDP tarybos narys. Europos socialistų partijos narys, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas…

1998–2001 m. – Pabaltijo autokroso čempionas, sporto meistras. 2002 m. apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde.

Druskininkų meras buvo apklaustas specialiuoju liudytoju Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl galbūt daryto poveikio rengiant Vyriausybės nutarimą, galbūt turėjusį reikšmės vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose įteisinimui. Vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neradus nusikalstamos veikos požymių. R. Malinausko veiksmų netyrė nė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nes negavo duomenų apie galimą privačių ir viešųjų interesų supainiojimą.

Visus metus veikiantis balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas – seniausias (nuo 1794 m.) ir  didžiausias Lietuvos kurortas. Ar reikia vardinti darbus, kuriuos nuveikė meru dirbdamas R. Malinauskas? Gal užtektų pasakyti, kad 2011 m. atidarytas Parko tiltas, jungiantis Druskininkų senamiestį su kairiajame Nemuno krante esančia Baltašiške, o 2015 m. virš Nemuno įrengtas Lynų kelias.

A.Butkevičius teigė, kad artimiausiu metu pats važiuos į Druskininkus ir kvies kurorto gyventojus prisijungti prie partijos. Nepatarčiau to daryti. Kada paskutinį kartą buvote Druskininkuose, Premjere? Ką nori sakyk apie R. Malinauską, keik jį susiriesdamas, bet kurorto žmonės vis tiek tvirtins: „Balsuosiu už Malinauską“.

Kam reikėjo siųsti partijos desantą į Druskininkus ir prašyti jo sugrįžti? Ir į šį klausimą premjeras turi atsakymą. „Reikia daugiau demokratijos Druskininkų mieste, ir aš tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Tuo tarpu politologai ir politikos apžvalgininkai vieniningai tvirtina, kad tai reiškia negerus dalykus visai socialdemokratų partijai. R. Malinauskas buvo vienas ryškiausių partijos vicepirmininkų. Algirdas Brazauskas į jį žvalgėsi kaip į galimą įpėdinį. Jis buvo švari, įtakinga ir matoma figūra. Anot jų, juokingiausia tai, kad paskutinę Vijūnėlės seriją socialdemokratai sukūrė savo rankomis.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Romas Valentukevičius sakė, jog prokuroro pateiktoje medžiagoje nebuvo konkrečių duomenų, kurie įrodytų Druskininkų merą Ričardą Malinauską ir aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką kurortų zonų panaikinimo siekus dėl privataus intereso. Tuo tarpu, remiantis teismų praktika, konstatuodama interesų konfliktą, komisija „kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą“, – rašoma VTEK vadovo paskelbtame dokumente, kuriame išdėstomi argumentai dėl sprendimo nepradėti tyrimo Druskininkų mero R. Malinausko ir aplinkos ministro Kęstučio Trečioko atžvilgiu.

R. Valentukevičius sako dokumentą skelbė  norėdamas išvengti „įrodymais nepagrįstų ir pasitikėjimą valstybės institucijomis mažinančių interpretacijų“, kilus rezonansui po VTEK sprendimo nepradėti tyrimo valstybės tarnyboje dirbančių asmenų veiksmų Vyriausybei priimant nutarimą dėl kurortų zonų panaikinimo.

Pasak R. Valentukvičiaus, prokuroro nutarime nebuvo pateikta konkrečių duomenų ar pagrįstų aplinkybių, kurios patvirtintų minimų asmenų turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą priimant Vyriausybės nutarimą, o turima medžiaga dėl asmeninių R. Malinausko kontaktų su vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininku verslininku Žilvinu Poviloniu irgi neįrodo interesų konflikto.

„Komisija negali pritarti, kad nustatyti savivaldybės mero ryšiai su Ž. Poviloniu (kaimynystė gyvenamoje vietovėje, šeimų bendravimas, epizodinė mero pagalba vykdant statybos darbus) gali būti laikomi aplinkybėmis, neabejotinai ir pagrįstai galinčiomis kelti interesų konfliktą, t. y. patvirtinančiomis R. Malinausko privatų interesą paspartinti Vyriausybės nutarimo priėmimą. Kaip minėta, interesų konfliktas turi būti tiesioginis ir akivaizdus“, – teigiama rašte.

Po VTEK sprendimo nepradėti tyrimo, ar aplinkos ministras K. Trečiokas ir Druskininkų meras R. Malinauskas pažeidė viešuosius ir privačius interesus, premjeras Algirdas Butkevičius paskelbė paliekantis aplinkos ministrą poste.

Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų spręsdamas dėl Druskininkų vandens parko, kuriame dirba jo dukra, – konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. VTEK nerado pažeidimų jo sprendimuose dėl „Druskininkų klubo“, kurio narys yra meras.

„Sprendimas yra, kad nepripažino komisija, kad R. Malinauskas pažeidė viešųjų ir privačių interesų įstatymą, sprendžiant „Aqua“ parko klausimus, antras klausimas – ir sprendžiant Druskininkų veiklos grupės klausimus“, – žurnalistams sakė VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius.

R. Valentukevičius teigė, kad sprendimas reabilituoti Druskininkų merą yra galutinis, nes VTEK iš teisėsaugos negavo įrodymų, kokie politikai Vandens parke galėjo lankytis veltui.

VTEK, pritrūkusi duomenų, taip pat nusprendė nepradėti tyrimo dėl balsavimo, susijusio su bendrove „Kautros keltuvai“, kurioje dirba mero duktė…

Tai ką gi naujo apie R. Malinauską druskininkiečiams pasakys premjeras ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius?

Dar šiose pastabose pakalbėkime apie neuždirbtus pinigus. Ne apie tuos, kurie buvo uždirbti iš vargšų ir kurių dėka nesąžiningi valstybės tarnautojai kartu su verslininkais į savo kišenes įsidėjo nei daug, nei mažai  – apie 300 tūkstančių eurų.

Tiesa, žemės ūkio ministrė  žada juos kažkaip pakratyti ir bent dalį pinigų susigrąžinti iš nesąžiningų pareigūnų. Bet ar girdėjote, kad kada nors tai buvo įvykę Lietuvoje?

Tiesa, bandė valstybė prisiteisti pinigų iš buvusio vidaus reikalų ministro R. Palaičio, bet teismo sprendimas taip ir liks tik teismo sprendimu. Tad nenuostabu, kad teismais pasitiki tik nedidelė dalis gyventojų.

Tuo tarpu kovoti su tam tikrą verslą užvaldžiusiais monopolininkais paprastam žmogeliui visiškai neįmanoma. Antai tūlas pilietis gauna perspėjančią telefono žinutę, kad jeigu nesumokės už elektrą, ji bus išjungta. „Na, grįšiu iš ligoninės, sumokėsiu“, – galvoja žmogelis.

Tačiau  grįžęs iš ligoninės jis lieka nemaloniai nustebintas  –  elektra jau išjungta. Bėga jis į paštą, moka pinigus ir skambina į ESO: „Būkite žmonės, įjunkite elektrą. Nei šilumos, nei vandens, nei karštos arbatos…“. Ir išgirsta: „Pone, visi darbuotojai užimti, mes elektrą įjungsime tik per dvi paras“.

Žmogui net plaukai pasišiaušė, kad elektrikas 15 kilometrų gali pasiekti tik per dvi paras. Šioje situacijoje keisčiausia yra tai, kad už elektros įjungimą reikėjo sumokėti 48,95 euro. Paskaičiuokime, kas tiek gali kainuoti? Benzinas 15 kilometrų atstumui ar elekriko rankos mostas įjungiant elektrą?

Kiek dar iš paprastų žmonių tyčiosis visagalė ESO? Atsakymas labai paprastas: tiek, kiek leis valdžia. O valdžia tokiems menkniekiams laiko neturi. Balandžio 9 dieną prasidėjo rinkimų į Seimą agitacija…