www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN

Kartu iki pergalės! Разом до перемоги! Together until the victory! Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir Ukrainos Prezidento. Volodymyro Zelenskio bendras pareiškimas

Lietuvą ir Ukrainą sieja bendra šimtmečius skaičiuojanti istorija, grėsmės saugumui ir iššūkiai, su kuriais abi šalys susiduria šiandien, bei bendra Europos ateitis euroatlantinėje šeimoje.

Mūsų laisvė ir nepriklausomybė negali būti laikomos savaime suprantamu dalyku ir turi būti ginamos bei saugomos kiekvieną dieną. Šiuo metu nėra geresnio būdo tam užtikrinti kaip Lietuvos ir Ukrainos narystė NATO ir ES.

Abiejų šalių Prezidentai pabrėžė strateginius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, bendras vertybes ir nepajudinamą ryžtą ginti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintų 1991 m. sienų ribose.

Pabrėždami didvyrišką Ukrainos žmonių pasipriešinimą besitęsiančiam neišprovokuotam, nepateisinamam ir itin žiauriam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, Prezidentai pakartojo, kad įsipareigojimo remti Ukrainą atžvilgiu nėra vietos jokiam nuovargiui. Prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą pabrėžė, kad Lietuva ir toliau palaikys Ukrainą iki pat jos pergalės.

Ukraina teigiamai vertina Lietuvos prisijungimą prie 2023 m. liepos 12 d. Vilniuje paskelbtos G7 bendros deklaracijos dėl paramos Ukrainai, kuri yra daugiašalė saugumo įsipareigojimų ir priemonių Ukrainai schema.

Prezidentai pasisako už tai, kad būtų pradėtos konsultacijos siekiant parengti saugumo įsipareigojimus ir priemones, kurie padėtų Ukrainai kuo greičiau laimėti šį karą, prisidėtų prie jos ekonominio stabilumo ir atstatymo, atsparumo, reformų darbotvarkės ir palaikytų jos europinius bei euroatlantinius siekius.

Prezidentai susitarė toliau bendradarbiauti siekiant užtikrinti savalaikę, prognozuojamą ir ilgalaikę karinę ir finansinę paramą Ukrainai, be kita ko, pasitelkiant Ukrainos priemonę, Europos taikos priemonę ir ES karinę pagalbos misiją Ukrainai remti. Bendra Lietuvos parama Ukrainai viršija 1 mlrd. eurų ir sudaro 1,45 proc. Lietuvos BVP.

Lietuva ir toliau teiks karinę paramą Ukrainai, atsižvelgdama į neatidėliotinus ir ilgalaikius jos poreikius, be kita ko, pasitelkdama Lietuvos vadovaujamą Ukrainos išminavimo koaliciją, ginklų ir įrangos tiekimą, mokymus ir gynybos sektorių bendradarbiavimą, įskaitant bendrų įmonių steigimą, gamybos lokalizavimą Ukrainoje ir keitimosi informacija apie atitinkamus su gynyba susijusius mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą skatinimą.

Abi šalys dės dar didesnes pastangas siekdamos paskatinti kitus sąjungininkus ir tarptautinius partnerius teikti tokio paties lygio paramą Ukrainai. Ypatingas dėmesys ir toliau bus skiriamas aprūpinti Ukrainą moderniomis oro gynybos sistemomis, bepiločiais orlaiviais, elektroninės kovos priemonėmis, taip pat tolimojo nuotolio artilerija ir šaudmenimis.

Atsižvelgdama į besitęsiančius Rusijos vykdomus išpuolius prieš Ukrainos civilius gyventojus, civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, Lietuva pabrėžė esanti pasirengusi toliau teikti Ukrainai humanitarinę pagalbą ir kitą paramą siekiant užtikrinti Ukrainos energetikos sektoriaus atsparumą žiemos metu. Praėjusią žiemą Lietuva buvo viena iš daugiausiai elektros generatorių, transformatorių ir reikiamų atsarginių dalių Ukrainai teikusių šalių.

Lietuva ir Ukraina griežtai pasmerkė Rusijos vykdomą neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto, taip pat kitų suverenios Ukrainos teritorijos dalių, aneksiją. Vadovaudamasi Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsniu, Ukraina šiuo metu įgyvendina savo prigimtinę savigynos teisę.

Didelė Ukrainos teritorijos dalis jau išlaisvinta iš Rusijos okupacijos. Lietuva nenuilsdama telks tarptautinę paramą Ukrainai tol, kol nebus išlaisvinta ir visa jos teritorija, apimanti tarptautiniu mastu pripažintas 1991 m. sienas, ir joje gyvenantys žmonės. Krymas, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys yra Ukraina!

Prezidentai pabrėžė saugių ir efektyvių alternatyvių Ukrainos eksporto krypčių svarbą, įskaitant Juodosios jūros koridoriaus atkūrimą ir jo saugumo užtikrinimą bei galimą Baltijos jūros maršrutą, Rusijai piktybiškai pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos.

Lietuva dar kartą išreiškė visišką paramą Prezidento Volodymyro Zelenskio Ukrainos taikos formulei kaip visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos pagrindui, taip pat akcentavo, kad ir toliau dalyvaus ją įgyvendinant, be kita ko, dalyvaudama darbo grupėse energetinio saugumo, baudžiamosios atsakomybės, Rusijos kariuomenės išvedimo ir karo veiksmų nutraukimo klausimais. Prezidentai pritaria tam, kad artimiausiu metu būtų surengtas pasaulinis taikos aukščiausio lygio susitikimas.

Ukraina ir Lietuva dar kartą patvirtino savo ketinimus stiprinti bendradarbiavimą tarptautiniuose forumuose, be kita ko, pasitelkiant Tarptautinę Krymo ir kitas platformas, siekiant didinti agresorės Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos izoliaciją.

Prezidentai teigiamai įvertino pastaruosius atvejus, kuomet Rusija buvo pašalinta iš Tarptautinio Teisingumo Teismo, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW), Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) ir Dunojaus komisijos valdymo organų. Valstybėms agresorėms nėra vietos prie tarptautinių organizacijų stalų.

Prezidentai sutarė ir toliau didinti spaudimą Rusijai ir Baltarusijai pasitelkiant sankcijas, siekti, kad jos būtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinamos, ir užkirsti kelią jų apėjimui glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir sąjungininkais.

Prezidentai sutarė, kad reikia siekti visiškos Rusijos ir jos vadovybės atsakomybės už agresijos karą prieš Ukrainą ir kitus sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę. Prezidentai dar kartą pabrėžė savo palaikymą Tarptautinio baudžiamojo teismo vykdomiems tyrimams, įskaitant tyrimus Vladimiro Putino ir Marijos Lvovos-Belovos atžvilgiu, ir paragino toliau tirti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos Ukrainoje įvykdė Rusija kartu su savo bendrininke Baltarusija.

Prezidentai pabrėžė, kad Specialusis tarptautinis tribunolas agresijos prieš Ukrainą nusikaltimui tirti turi įgyti platų tarptautinį teisėtumą ir būti pajėgus pasiekti aukščiausius Rusijos ir Baltarusijos politinius ir karinius vadovus bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą.

Atsakomybės neturi išvengti ir Rusijos pareigūnai, diplomatai ir kiti propagandistai, pateisinantys ir skatinantys Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, Rusijos vykdomą teroristinę taktiką prieš Ukrainos civilius gyventojus, civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą ir bandymus nuslėpti Rusijos okupacinių pajėgų įvykdytus genocidinius karo nusikaltimus.

Lietuva ir Ukraina kartu su partneriais tęs intensyvų darbą, kad visi neteisėtai pagrobti Ukrainos vaikai būtų grąžinti į savo šalį. Ukrainiečių vaikų grobimas, deportavimas į Rusiją ir jų ukrainietiškos tapatybės naikinimas yra itin sunkus tarptautinis nusikaltimas. Prezidentai taip pat pasmerkė Baltarusijos bendrininkavimą vykdant šį nusikaltimą ir paragino imtis atitinkamų teisinių priemonių prieš atsakingus Baltarusijos asmenis ir subjektus.

Prezidentai taip pat pabrėžė, kad agresorė turi atlyginti didžiulę žalą, padarytą vykdant agresijos karą, ir akcentavo būtinybę sparčiai siekti apčiuopiamos pažangos dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai atstatyti ir kitiems pagalbos poreikiams. Lietuvos sprendimas pervesti už sankcijų pažeidimus surinktas ir konfiskuotas lėšas Ukrainos atsigavimui ir atstatymui yra svarbus žingsnis į priekį ir sektinas pavyzdys.

Lietuva dar kartą patvirtino savo paramą Ukrainos atsigavimui ir atstatymui, daugiausia dėmesio skiriant mokykloms, vaikų darželiams ir energetikos infrastruktūrai, ir pabrėžė savo įsipareigojimą tęsti paramą glaudžiai koordinuojant veiksmus su Ukrainos ir tarptautiniais partneriais.

Rengiantis 2024 m. balandžio 11 d. Vilniuje vyksiančiam Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimui ir verslo forumui, Lietuva, šiuo metu pirmininkaujanti šiai iniciatyvai, akcentavo jos kaip naudingos platformos Ukrainos atsigavimui ir atstatymui vaidmenį.

Lietuva ir Ukraina stiprins dvišalį bendradarbiavimą kibernetinio ir informacinio saugumo srityje, siekdamos atgrasyti ir atremti hibridines grėsmes, kibernetines atakas, propagandą, manipuliavimą informacija ir dezinformaciją.

Pabrėždamos 2023 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo pradėti stojimo derybas su Ukraina istorinę reikšmę, Ukraina ir Lietuva dar kartą patvirtino savo visišką įsipareigojimą siekti Ukrainos europinės integracijos, siekiant jos narystės ES. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad svarbu pradėti stojimo derybas su Ukraina, visų pirma kuo greičiau užbaigiant peržiūros etapą.

Atsižvelgdamos į tai, Ukraina ir Lietuva tikisi, kad ne vėliau kaip 2024 m. kovo mėn. bus patvirtinta derybų schema ir surengta tarpvyriausybinė konferencija. Lietuva dar kartą patvirtino esanti pasirengusi teikti Ukrainai visokeriopą pagalbą tęsiant reformas ir rengiantis būsimoms stojimo deryboms su ES.

2023 m. liepos 11–12 d. Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkės tvirtai pasisakė už būsimą Ukrainos narystę NATO. Remdamosi Vilniuje priimtais sprendimais, Ukraina ir Lietuva toliau aktyviai bendradarbiaus siekdamos priartinti Ukrainą prie narystės NATO artėjant Vašingtono viršūnių susitikimui. Prezidentai dar kartą pabrėžė, kad ilgalaikę taiką ir saugumą Europoje gali užtikrinti tik Ukrainos narystė Aljanse.

Prezidentai pareiškė, kad Ukrainos pergalė yra vienintelis kelias į taiką, saugumą ir stabilumą Europoje. Todėl parama Ukrainai turėtų išlikti svarbiausiu ES ir NATO, kurioms tenka bendra atsakomybė sustabdyti Rusijos agresiją ir pareikalauti, kad Rusija atsakytų už karo nusikaltimus, prioritetu.

Ukraina ir Lietuva, itin teigiamai vertindamos esamus dvišalius santykius strateginės partnerystės lygiu, dės visas pastangas juos toliau stiprinti ir gilinti.