www.siandien.info

„Seimo liberalai kartu su kitais parlamentinės opozicijos atstovais pasipriešino „Nemuno aušros“ narių iniciatyvai žlugdyti antrojo jūrinio vėjo parko konkursą”, – pranešė parlamentinės liberalų frakcijos atstovas.

„Nemuno aušros“ frakcijai priklausantis Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Aidas Gedvilas paprašė svarstyti galimybę stabdyti konkursą, o tos pačios frakcijos narys Artūras Skardžius įsivėlė į žodžių mūšį su buvusiu energetikos ministru konservatoriumi Dainiumi Kreiviu.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario ir šios komisijos nario Simono Kairio pastebėjimu, tik principingas opozicinių parlamentarų pasipriešinimas ir nusišalinimas leido pristabdyti komisiją nuo spaudimo Energetikos ministerijai stabdyti prasidėjusį konkursą.

„Premjeras Gintautas Paluckas įsipareigojo tęsti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, o štai „Nemuno aušra“, regis, ją žlugdo. Seimo „aušriniai“ Lietuvos žmonėms ant Kūčių stalo vos per plauką nepakišo kiaulės – vos nepašokdino ministerijos stabdyti Lietuvos energetinei nepriklausomybei nuo Rusijos svarbų konkursą“, – sako S. Kairys.

Liberalo teigimu, priimant tokio lygio sprendimus privalo dalyvauti jei ne ministras, tai mažų mažiausiai viceministras – ne vien Seimo nariai. „Ne šita komisija gali stabdyti konkursus ar spausti, kad jie vyktų“, – Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje pabrėžė S. Kairys.

Liberalo pastebėjimu, „aušrinius“ pristabdė valdančiųjų socialdemokratų skeptiškas požiūris tokiu būdu valdyti konkursą. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius komisijos posėdyje pastebėjo, kad Seimo komisijai tokiais klausimais turi atsiskaityti ir padarytas klaidas komentuoti Energetikos ministerija ir valstybinis kainų reguliuotojas, o ne paskiri politikai.

Tačiau posėdyje žodžių mūšis užvirė vien tarp politikų, nes ministerijos atstovai ir specialistai nė nebuvo pakviesti. „Aušriniui“ A. Skardžiui pakomentavus buvusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio tariamus veiksmus organizuojant konkursą, šis valdančiųjų atstovą net 9 kartus apkaltino meluojant.

„Gerbiamas energetikos ministras Kreivys sureguliavo visus taip – aną valdančiąją daugumą […] – tai buvo padarytas lobistinis spaudimas“, – kalbėjo A. Skardžius.

Reaguodamas į tai, D. Kreivys komisijos posėdyje šešis kartus sušuko „Melas!“, tris kartus – „Jūs meluojat!“ ir pridūrė: „Visai ne taip vyko!“

Tuomet posėdžiui vadovavęs A. Skardžiaus frakcijos narys A. Gedvilas pareikalavo sekretoriato užtildyti D. Kreivio mikrofoną.

S. Kairio teigimu, posėdžio metu buvo akivaizdi abiejų „Nemuno aušros“ narių sinchronizuota choreografija įtikinti komisiją, koks tariamai neskaidrus jau prasidėjęs investuotojo paieškų konkursas. 

Liberalai klausia, ar kaltindami konkurso sąlygas Energetikos ministerijoje kūrusį D. Kreivį lobizmu, patys „Nemuno aušros“ atstovai neužsiima priešišku Lietuvos nacionalinio saugumo interesams jėgų lobizmu.

„Padarėme milžinišką darbą: tyrimai ir stebėjimai Baltijos jūroje truko dvejus metus, parengtos išvados ir parko vystymo alternatyvos, surengti pristatymai visuomenei, interesų grupėms ir užsienio valstybių atstovams, pernai patvirtinta antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Energetikos ministerija dar spėjo praėjusią kadenciją paskelbti investicijų konkursą. Kyla klausimas, kam dabar naudinga vienu mostu nukirsti didelį įdirbį?“, – sako S. Gentvilas.

 Energetikos ministerija investuotojo konkursą antrajam 700 MW galios jūrinio vėjo parkui vystyti paskelbė lapkričio 18-ąją. Būtent šis projektas leis Lietuvai iki 2030-ųjų visiškai apsirūpinti vietine elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių. Per metus abu jūrinio vėjo parkai pagamintų apie 6 TWh žaliosios elektros energijos – apie pusę dabartinio šalies elektros energijos poreikio.

Konkurso laimėtoją, patikrinus jo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, numatoma paskelbti kitų metų birželio mėn. 

Tuometinis energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė, jog jūrinis vėjas ne tik išspręs vieną svarbiausių energetinio ir nacionalinio saugumo iššūkių – vietinės elektros generacijos trūkumą.

„Dviejų planuojamų jūrinio vėjo parkų galia prilygsta nepastatytai Visagino atominei elektrinei, tad jūrinis vėjas uždengs paskutinę skylę generacijos trūkume, sąlygos milžinišką vietinės žalios energijos augimą ir vaidins lemiamą vaidmenį Lietuvai iš elektros importuotojos tampant elektrą eksportuojančia valstybe“, – sakė buvęs ministras.

Pasak jo, tai svarbus įsipareigojimas Lietuvos energetiniam savarankiškumui ir saugumui, kuris taip pat atneš naudą ekonomikai ir vartotojams: jis žymi naujo etapo Lietuvos energetikos istorijoje pradžią, kai bus pradėta vystyti nauja – jūrinio vėjo – energijos rūšis Lietuvos energetikoje.  

Pagal konkurso sąlygas, kad vystytojas galės siūlyti vystyti parką tiek be valstybės paramos, tiek su ja, taip pat konkuruoti dėl prašomos paramos dydžio – visam arba tik daliai pagaminto elektros energijos kiekio. Konkurso laimėtojas taip pat turės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų sumą aplinkos apsaugai Lietuvos jūrinėje teritorijoje bei kasmet skirti gamybos įmoką savivaldybių, besiribojančių su jūrine teritorija, bendruomenėms (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros energijos). Preliminariais vertinimais, per metus ši suma galėtų siekti maždaug 3 mln. eurų.

Parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136 km2. Nuo kranto jis bus nutolęs apie 30 kilometrų.

Rengiantis konkursui, Energetikos ministerija patvirtino inžinerinės infrastruktūros jūroje ir sausumoje vystymo plano koncepciją, tęsiami vystymo plano konkretizuotų sprendinių rengimo darbai, patvirtinta jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, taip pat parkui numatytoje teritorijoje atlikti jūros dugno geofiziniai ir geotechniniai tyrimai, išmatuotas vėjo greitis ir kiti hidrometeorologiniai parametrai.

Lietuvai siekiant mažinti priklausomybę nuo elektros importo ir iki 2030-ųjų visiškai apsirūpinti vietine elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, Energetikos ministerija planuoja du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo elektrinių parkus Lietuvos Baltijos jūroje. Per metus šie parkai galėtų pagaminti apie 6 TWh žaliosios elektros energijos – maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Lietuva sparčiai auginasi vietinę elektros generaciją – elektros gamyba per paskutiniuosius keletą metų augo nuo 30 iki beveik 70 proc., ir vien tik dėl atsinaujinančios energetikos plėtros.  

Visa informacija apie konkursą.