Ekologinės žemdirbystės puoselėtojui – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius Interviu Šiandien Verslas Žmonės 2022-07-102022-07-14 Lietuvos prezidentūros nuotrauka. www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanojo Antaną Svirskį – profesorių, habilituotą daktarą, augalų selekcijos ir sėklininkystės, netradicinių augalų rūšių ir ekologinės žemdirbystės tyrinėtoją. „Planuojama, kad 2030 m. ekologinė žemdirbystė apims 20 proc. žemės ūkio naudmenų. Planavome, kad tiek turėsim jau dabar. Tai būtų šaunu, bet nelengva, nes būtina keisti valstybės, valdininkų, vartotojų bei mokslo darbuotojų požiūrį, atgaivinti sėjomainas, sėklininkystę bei veislininkystę. Ekologinio ūkininkavimo plėtra turėtų rūpėti ne tik Žemės ūkio, bet ir Sveikatos, Aplinkos apsaugos ir kitoms ministerijoms. Jau dabar steigiant ekologinius ūkius, susiduriame su tinkamų, pesticidų likučiais neužterštų, plotų stoka. Jei nepadarysime skubių išvadų ir toliau eisime ūkių stambinimo, besaikio chemizavimo bei „prestižinių“ straipsnių rašymo keliu, 2030 metais turėsime bent 20 proc. geriausių žemių plotų, kuriuose bus draudžiama auginti produkciją maistui…Tokie plotai jau yra šalyse, kur auginama medvilnė. Kai kas juos vadina biologine dykuma. Taigi, prabuskime ir veikime“, – yra rašęs prof. hab. dr. Antanas Svirskis. Antanas Svirskis gimė 1938 11 13 Radviliškyje, lietuvių agronomas selekcininkas. Habil. dr. (biomed. m., 1995). 1967 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1965–2008 dirbo Žemdirbystės institute, 1973–93 Ankštinių žolių laboratorijos, 1998–2004 Žolių selekcijos skyriaus vedėjas; profesorius (2005). 1996–2010 dėstė Šiaulių universitete. Stažavo Olandijoje ir Švedijoje (1999), Šveicarijoje (2003), Vokietijoje (2005). Mokslinių tyrimų sritis – augalų selekcija ir sėklininkystė, ekologinė žemdirbystė. Paskelbė 207 mokslinius ir apie 200 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Veikalai Parašė studiją Alternatyvioji žemdirbystė (1991), mokomąsias knygas Mikrobiologijos pagrindų laboratorinių darbų metodiniai nurodymai (2001), Augalų sistematika ir ekologijos pagrindai (su K. Vilkoniu, 2003 22008), knygas Soja (su A. Vitkumi, 2004), Burnočiai – pašaras, maistas, vaistas (2007), Soros, jų auginimas ir naudojimas (2009), monografijas (su kitais): Baltymingi augalai pilnaverčiam gyvulių racionui (2000), Vidurio Europos šalių pasėliai (2004, anglų kalba). Sukūrė augalų veisles: burnočių ‘Geltonukai’, ‘Rausvukai’, ‘Raudonukai’ (visos 2001), paprastųjų sorų ‘Rudės’ (2002), su kitais grikių ‘Vokiai’ (2002), liucernų ‘Žydrūnė’ (1985), ‘Birutė’ (1998), ‘Malvina’ (2006), ‘Antanė’ (2009), raudonųjų dobilų ‘Vyliai’ (1990), ‘Arimaičiai‘ (1996), ‘Sadūnai’ (2008), ‘Radviliai’ (2009), baltųjų dobilų ‘Atoliai’ (1987), ‘Sūduviai’(1997). Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share
