Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN

 Dauguma pagrindinių žemdirbių organizacijų prašo šalies vadovų atleisti  iš pareigų neveiklų ir visiškai tam darbui nepasiruošusį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Tuo tarpu Žemės ūkio rūmai, kurie yra finansuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų, jų   pirmininkas Arūnas Svitojus, kuris į Seimą kandidatavo su profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamu Nacionaliniu susivienijimu, kreipėsi ir į  prezidentą, ir į Seimo pirmininkę, kad šie paliktų ramybėje  aplaidžiai savo pareigas atliekantį ministrą K. Navicką.

Girdi, jis, beveik metus prasėdėjęs šiltame ministro krėsle, pagaliau  suprato, kad  reikia pradėti valstybinių įstaigų pertvarką.  

Antai Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras , kuris tiesiogiai pavaldus žemės ūkio ministrui K. Navickui,  kai kuriems specialistams mokėjo atlyginimus keleriopai viršijančius rinkoje siūlomą darbo užmokestį.

Įmonė, kuri dirba nuostolingai, kai  kuriems darbuotojams mokėjo  net iki 18 tūkst. eurų vidutiniškai per mėnesį siekiantį atlyginimą.

Kodėl tik dabar K. Navickas pradėjo domėtis, kokia iš tikrųjų padėtis jo valdose, ar užteks laiko jam iki kadencijos pabaigos atlikti auditą kitose Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose įmonėse?

Beje, auditą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre dar tik ruošiamasi daryti, iš pareigų jo nelaukęs pasitraukė generalinis  direktorius Sigitas Puodžiukas.

Įmonė grimzta į vis didesnius nuostolius, įmonėje yra daug darbuotojų, tarpusavyje susijusių giminystės ryšiais, joje įdarbinta nemažai žmonių, susijusių su Žemės ūkio ministerijos darbuotojais. Darbuotojai nedeklaruoja interesų. Įmonėje buvo įdarbintas ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio uošvis.

Šie ir kiti faktai rodo, kad Žemės ūkio ministerija visiškai nekontroliuoja situacijos jai pavaldžiose įmonėse.

Kai buvo patvirtintas I. Šimonytės kabinetas, ne kartą rašiau ir įspėjau ūkininkus: laikykitės, Žemės ūkio ministerijai ateina vadovauti Kęstutis Navickas. Tas pats Kęstutis, kuris su niekuo nesitardamas sunaikino 42 pelningai dirbusias miškų urėdijas, atvėrė kelius dar didesniam nacionalinių parkų, draustinių kirtimui.

Taip, čia tas  pats Kęstutis, kuris žino, kada reikia išeiti atostogų ir kada iš jų sugrįžti, kad  būtų sukrapštyta net 4 milijonai eurų ir paskirti jo buvusiai darbovietei…

Nendrinukių perkėlimo iš Baltarusijos  į Lietuvą kaina daug ką tuomet  paliko be žado: projekto vertė – daugiau nei keturi milijonai eurų. Iš viso į Lietuvą atvežta 100 paukščių.

Šiandien  ūkininkai jau stveriasi už galvos: dar tokio įžūlaus ministro nebuvo, o jo   sprendimai balansuoja ant privačių interesų ribos.

 Antai su žemės ūkiu susijusios studijos ir tyrimai užsakomi ne mūsų universitetams ir institutams, bet fondams, kurių kompetencija nekelia pasitikėjimo (pvz. VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ patikėtas tyrimas „Žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo įvertinimas ir didinimas ekstremalių situacijų ir krizių sąlygomis“.

 Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. strateginio plano SPAV (strateginį pasekmių aplinkai vertinimą) atlieka ir vertinimo dokumentus rengia VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras“).

Ministras nereaguoja ne tik į žemdirbių organizacijų, bet ir į savo paties sušauktos visuomeninių patarėjų tarybos narių raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius žemės ūkio  klausimus, o ypač tuos, kurių atidėjimas gali turėti labai skaudžių pasekmių ateityje.

Kęstučio patarėjai teikė pasiūlymus Atsigavimo fondui ir LR Vyriausybės planams, bet galiausiai Atsigavimo fondo plane liko tik parama pelkių atkūrimui, dėl kurios naudingumo kyla tikrai daug pagrįstų abejonių dėl ministro galimų interesų protegavimo.

Ne žemės ūkio, o  pelkių ministras. Taip jį vadina ir solidūs ūkininkai, ir net mokslininkai.

 Griaunama žemės ūkio konsultavimo sistema. Toliau proteguojami Žemės ūkio rūmų organizuojami menkos vertės solidžiai finansuojami seminarai, žemdirbių tarpe vadinami „buterbrodiniais“.

Bet juk Navickas, matyt,  žino ką daro. Kol I. Šimonytė rytais skaičiuoja  lovas ligoninėse ir žmonių mirtis (buhalterė yra buhalterė), jos kabineto narys Kęstutis  taškosi milijonais.

Didelę dalį šalies teritorijos užima nederlingos žemės. Ministras savo iniciatyva nusprendė nuimti apie 7 mln. eurų paramos iš menkiausio derlingumo žemių ir tuos pinigus ketvirtiems metams paskirti gerokai didesnio derlingumo žemių, kurių našumo balas yra virš 34,4–45,4 ir daugiau, savininkams, tokiu būdu pasmerkdamas skurdui apie 20 tūkst. ūkininkų.

Šalyje yra nenaudojama 24 proc. ariamos žemės, tačiau  žemdirbiai privalės bioįvairovės išsaugojimui papildomai palikti dar 3 ar 4 proc. ariamos žemės. 

p. Navickas Lietuvos situacijos ES institucijoms nepristatė ir dėl išimčių nesiderėjo, o nuo pirmųjų darbo dienų kūrė iki šiol nebūdingas ir dirbtines kliūtis bendradarbiavimui su mokslo ir žemdirbių bendruomene.

Jo vadovaujama ministerija tik imituoja konsultacijas ir diskusijas su žemdirbių savivalda dėl naujojo periodo BŽŪP priemonių.

Nėra numatytas pakankamas finansavimas žaliojo kurso iššūkiams įgyvendinti.

Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės žemės ūkiui lėšų iš viso nebuvo skirta.

Nekuriamas smulkesnių ir stambesnių prekinių ūkių darnaus bendradarbiavimo modelis. Lietuvai, kurios penktadalis gyventojų balansuoja ties skurdo riba, o 7 proc. gyvena skurde, maisto kainų reikšmingas augimas dėl energetinių išteklių kainų augimo ir dėl žemės ūkio produkcijos auginimą varžančių sprendimų, gali iššaukti didžiulius neramumus.

Beje, žemės ūkio gamyba atsigauna net tik Lenkijoje, bet ir  Italijoje, o pas mus?

1 ha žemės ūkio naudmenų Lietuvoje beliko 0,196 sąlyginio galvijo. Tai 9 kartus mažiau nei galima laikyti neteršiant gamtos. Štai 2000 m. sausio 1 d. melžiamų karvių turėjome 494 tūkst., o 2021 m. karvių beliko 232 tūkst.,

Išskyrus Europos pinigų dalybas, jokie žemės ūkio gamybos smukimo sustabdymo planai nerengiami. Tiesiog Kęstučiui neįdomu kiek Lietuvoje yra tikrų ūkininkų ir kiek išmokų gavėjų, įskaitant ir „sofos“ ūkininkus.

Jis kaip ta pelytė grūdų aruode – valgyk kiek nori, niekam atsiskaityti nereikia, o kadencijos pabaiga tik už gerų trijų metų…

Pagaliau trūko žemdirbių kantrybė, jie reiškia nepasitikėjimą ministru K. Navicku.  Tik kaip ir su kuo išmatuoti kantrybę tų, kurie jį skyrė žemės ūkio ministru?

 Priminsiu, kad prieš keletą metų ta pati I. Šimonytė ir  konservatorė Radvilė Morkūnaitės–Mikulėnienė kreipėsi Į VTEK , įrodinėdamos, koks tas  Kęstutis yra nedoras žmogus, nes  skyrė paramą savo buvusiai darbovietei – viešosios įstaigos „Baltijos aplinkos forumas“ projektui. Net 4 milijonus eurų…

 Kai buvo draskomos urėdijos, K. Navicko pagrindinis patarėjas buvo ne miškininkas ar ekonomistas, o viceministras filologas Martynas Norbutas.

Šiandien Žemės ūkio ministerijos sprendimai taip pat priimami impulsyviai, pilnai neįvertinus būsimų sprendimų rezultatų pasekmių – įvairių asociacijų pasiūlymai yra atmetami ir ignoruojami, dėl ko tas pats ministro įsakymas gali būti keičiamas keletą kartų – mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, pasėlių deklaravimo taisyklės, PPIS sistema ir kt.