Ingrida ŠIMONYTĖ, Ministrė Pirmininkė; www.siandien.info,

Pirmiausia noriu patvirtinti, kad aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, kaip ir visais savo Vyriausybės kolegomis. Nes niekas bendro darbo Vyriausybėje metu niekada man neleido suabejoti jos nuoširdžiu atsidavimu savo darbui ar pastebėti menkiausio polinkio į asmeninių interesų iškėlimą prieš viešą. Dabar viešumoje narstoma Tarybos nario išlaidų tema mano nuomonės nekeičia.

Natūralu, kad po ataskaitų, parengtų ir pateiktų pagal Kauno miesto tarybos reglamentą paviešinimo, kurio paprašė pati Jurgita, kilo įvairių diskusijų, kurių pagrindinis klausimas – čia daug ar mažai, ar tiek išleistų kalbėtojas tiems patiems tikslams, ar mažiau.

Ar reikia važinėti su mašina per COVID pandemiją ar ne. Ar turi žmogus kaupti čekius, kurių nereikalauja reglamentas ir kiek laiko? Metus, trejus, penkerius? Nė kiek neabejoju Jurgitos teiginiu, kad ji tapusi Tarybos nare siūlėsi tuos čekius administracijai pristatinėti, bet administracija to atsisakė – tvarka nenumato. Taip, pagal tvarką už deklaruojamų duomenų teisingumą atsakingas pats Tarybos narys, tačiau administracija visada turi galimybę patikrinti deklaruojamų duomenų pagrįstumu ir pvz. paprašyti tų dokumentų. To daroma nebuvo.

Na, ir žinoma, atsakymas į šiuos klausimus priklauso nuo to, kas yra, taip sakant, klausimo kamertonas? Jeigu lyginsi su Šimonyte su Landsbergiu, tai galima būtų daryti išvadą, kad išvis jokių išlaidų nereikia ir kažkaip pavyksta tuo Seimo nariu būti, nors paradoksalu, kad lėšų naudotojai vadinami „švaistytojais”, o štai nenaudoję už „taupymą” vis tiek neužskaitomi (skaičiau netgi tokį paaiškinimą, kad tų lėšų nenaudoju todėl, kad „žinau, kaip pavogti kitaip”). Tiek tik, kad Seimo nariai dar ir uždirba kad ir ne prašmatniausią, bet visgi atlyginimą.

Dar kartą pabrėšiu, kad nesinaudoju parlamentinėmis lėšomos ne todėl, kad noriu pasipuikuoti, o todėl, kad nenoriu aiškintis, už kiek teisinga remontuoti ir drausti automobilį, kuriuo važinėju, ar kiek pigesnį interneto planą galima kažkur rasti, ar mano rinkėjams reikia mano popierinių ataskaitų jų pašto dėžutėse. Tai nereiškia, kad šių išlaidų NETURĖJAU (ypač kai buvau opozicijoje ir Seimo nario darbas buvo mano pagrindinis darbas). Bet apsisprendžiau pasidengti tas išlaidas iš savo atlyginimo. Nežinau, bet spėju, kad tokie patys buvo ir Gabrieliaus motyvai.

Tuo pačiu stengiausi niekada nekomentuoti skelbiamų kolegų išlaidų iš kokių nors moralizuojančių pozicijų, nes nei žinau kiekvieno jų politinio darbo ar bendravimo su rinkėjais įpročius, nei jaučiuosi turinti teisę ką nors teisti. Tai, kad seniai siūlau visas šitas kompensacijas paversti atlyginimo dalimi ir visą šitą diskusiją pabaigti kartą ir visiems laikams, taipogi nėra paslaptis.

Tad, matyt, nėra normalu lyginti Jurgitos Šiugždinienės situaciją su manim ar su Gabrielium. Turbūt nėra normalu lyginti ir su kokiu nors kalbėtoju, kuris pats žino, kad “jis tau jau kitaip darytų”, bet realybėje nėra daręs. Kolegos andai anoj kadencijoj išėję į šventą karą su automobilių lizingu už parlamentines, nepasiekė, kad tos išlaidos sumažėtų, tiesiog dabar daugiau remontuojama ar eksploatuojama ir išleidžiama vis tiek arti maksimalių sumų.

Kadangi palyginti su kitais Kauno tarybos nariais neturiu galimybės, mat kitų ataskaitos nėra paviešintos, praleidau kiek laiko nagrinėdama tai, kas man pasirodė artimiausia pagal prigimtį – Seimo EPK skelbiamas ataskaitas apie kolegų Seime išlaidas analogiškiems dalykams 2020-2022. Ir covidas, necovidas – na, važinėja tie Seimo nariai automobiliais, ir draudžia juos, ir remontuoja, spausdina lankstinukus ir naudojasi ryšiu, ir išlaidos nėra kažkaip ypatingai kuklios kaip taisyklė, ir nesvarbu – ar yra vienmandatė Pasvaly, ar apskritai jos nėra.

Ir ne, čia nėra whataboutizmas. Čia yra toks na tarsi siūlymas nereikalauti, kad vienas konkretus politikas už savo paviešintose ataskaitose nurodytus duomenis turėtų “prisiimti atsakomybę”, kai kiti, kuriems tokie klausimai lygiai taip pat gali būti keliami, patogiai kikens sau į kumštuką, nes jie kažkodėl praėjo žemiau radaro.

Neužtenka ant skaidrumo laužo deginti Jurgitą Šiugždinienę, nes ji, tiesą sakant, nieko neslėpė. Jos darbo Vyriausybėje metu nematau išvis nieko, kas keltų įtarimą, kad bandyta “švaistyti”, kaip dabar mėgstama sakyti, parlamentines ar bet kokias kitas išlaidas. Dabar, kai jos savo valia paviešinti duomenys kelia kitus klausimus, turbūt derėtų tuos klausimus užduoti ir kitiems, kitaip toks reiklumas jau atrodo kažkiek ad personaem. Tada dar reiktų sutarti, iki kurių kandencijų atgal tuos siūlus vyniojam ir taip toliau.

Tik nemanau, kad tai turės didelės vertės. Nes išskyrus tuos atvejus kur gali būti įtariamas nusikaltimas ir kuriuos turi tirti teisėsauga, visais kitais atvejais, kai klausimai daugiau sveiko proto, etikos ir moralės, bus labai sunku atsakyti į klausimą, o tai kas bus teisėjai? Net ir kažkieno asmeninei satisfakcijai atsistatydinus vienam ar kitam politikui, o didžiajai daliai nesulaukus jokių klausimų, bus sunku sakyti, kad įvyko kažkoks teisingumas ar sistema nuskaidrėjo.

Sistema nuskaidrės tik tada, kai visi politikai suvoks, kad jie degina reputaciją aiškindamiesi dabar ar vėliau, kai prieis jų „eilė”, kodėl jų naujos mašinos dažnai genda, ar kiek popieriaus reikia mėtyti į žmonių pašto dėžutes. Tą išspręsti tikrai galima ir ši nemaloni situacija turėtų tik paskatinti tai padaryti greičiau.

P.s. Į šį premjerės komentarą, paskelbtą feisbuke, suregavo visuomenininkas A. Tapinas. Jis teigė negalintis patikėti tuo, ką rašo premjerė. Visuomenininko matymu, visi pažadai apie naują skaidrumo standartą, Vyriausybę be šešėlio – nubraukti.