Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Laikraštis ŠIANDIEN: Kaišiadorims – 430 metų

Laikraštis ŠIANDIEN: Kaišiadorims – 430 metų

Romaldas ABUGELIS, laikraštis ŠIANDIEN

                      Pandemijai gerokai sumažinus galimybes keliauti svetur, atsivėrė puiki proga geriau susipažinti su savo šalimi. Rezgant kelionių po Lietuvą planus, siūlau nepamiršti ir Kaišiadorių. Abipus pagrindinės mūsų automagistralės esantis rajonas garsus ne tik geležinkeliečiais ir paukštininkais, bet gali pasiūlyti ir daugybę labai įdomių, išskirtinių lankytinų objektų. Šiais metais Kaišiadorys mini savo 430 metų jubiliejų, tad atvykėlius pasitinka kaip niekada išsipuošęs ir pagražėjęs.      

                      Totoriška miesto vardo kilmė

                      Pirmąkart Kaišiadorių vietovardis paminėtas 1590 m. Miestas pradėjo kurtis XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus tiesti geležinkelį Vilnius – Kaunas, o vėliau – atšaką link Šiaulių. Kaišiadorys tapo svarbiu geležinkelio mazgu ir įėjo į nepriklausomos Lietuvos geležinkelių istoriją – 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis Lietuvos traukinys.

                      Miesto vardas kildinamas iš kilmingo totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI a., vardo Chašaidaras. Tai darinys iš dviejų arabiškų vardų Hadži (Chadži) – „piligrimas į Meką“ + Haidar – „liūtas“. Laikui bėgant gyvenvietė įgavo Kaišiadorių pavadinimą.

                      Kita versija teigia, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo žodžių kašė + daryti, taigi, turėtų reikšti „krepšių gamintojus, dirbėjus“. Pirmasis pavadinimo sandas galėjo būti ir nuo žodžio kaištis, tuomet galėjo reikšti „kaiščių dirbėjas“. Tačiau abiem pastarosioms versijoms pagrįsti trūksta istorinio pagrindo. Liaudies etimologija miesto pavadinimą kildina iš XIX a., kai caro laikais buvo statomas geležinkelis, o gyventojai vis klausdavo kū čia dara?

                      1996 m. patvirtintas Kaišiadorių herbas. 1998 m. įkurtas Kaišiadorių muziejus.

                      Pasididžiavimas – Kristaus Atsimainymo katedra

                      1906 m. vietinių gyventojų iniciatyva pirmą kartą imta rimtai svarstyti apie savo parapijos įkūrimą ir bažnyčios statybą. 1908 m. prasidėjo dabartinės bažnyčios statybos, kurios užtruko iki 1932 metų. Jos projektas buvo keičiamas net tris kartus, kol katedra tapo tokia, kokia yra dabar – raudonų plytų proporcingas neogotikinis pastatas su neoromaninio dekoro elementais fasade. 

                      Paminėtina, jog 1920 m. Kaišiadoryse lankėsi Šventojo Tėvo pasiuntinys arkivyskupas Achilles Ratti, vėliau išrinktas popiežiumi (Pijus XI), apžiūrėjo naujai statomą bažnyčią. Būtent šis popiežius 1926 m. įsteigė Kaišiadorių vyskupiją. Sovietų valdžios metais katedra apmirė, valdžia neleido eiti pareigų vyskupui Teofiliui Matulioniui. 1963 m. buvo įsakyta išgriauti katedros šventoriaus tvorą ir vartus, buvo draudžiama rengti iškilmingas pamaldas, šventinti kunigus.

                      1987 m. popiežius Jonas Paulius II paskyrė Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu tuometinį šios vyskupijos administratorių vyskupą Vincentą Sladkevičių, drauge išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią, jos ganytoją bei katedrą.

                      Šią katedrą ir visą mūsų kraštą taip pat išgarsino Palaimintojo arkivyskupo T.Matulionio asmenybė: jo šventas gyvenimas ir gerojo ganytojo pavyzdys. 1990 metais popiežius Jonas Paulius II šiam didžiam ganytojui bei kentėtojui už Bažnyčią ir jos vaikus suteikė Dievo tarno titulą. Siekiant arkivyskupą T. Matulionį pripažinti kankiniu, 1990 m. pradėta jo kanonizacijos byla, po aštuonerių metų ji baigta ir perduota į Romą. 1999 m. prie katedros buvo įrengta aikštė ir pastatytas T. Matulionio paminklas. Arkivyskupas palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.

Rumšiškėse įsikūręs Lietuvos liaudies buities muziejus yra didžiausias (195 ha) mūsų šalyje ir vienas didžiausių muziejų po atviru dangumi Europoje ir turi daugiau nei 90 000 kilnojamų eksponatų.


Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – didžiausia ekologiška elektros gamintoja ne tik Lietuvoje, tačiau ir Baltijos šalyse. Nuo jos aukštutinio baseino atsiveria įspūdingas Kaišiadorių rajono kraštovaizdis.


Prie pat elektrinės yra neįtikėtinai įdomi ir paslaptinga gravitacinė kalva. Važiuojant keliuku link elektrinės pylimo, sustabdžius automobilį ir įjungus laisvą pavarą, automobilis pradeda riedėti atgal į kalną!


Padalių keltas – tai vienintelis lyninis keltas, išlikęs Lietuvoje. Kitą krantą jis pasiekia ne variklių ar irklų dėka, o tekančios upės srovės pagalba. Yra žinoma, kad jis žmones per Nerį kelia jau nuo XIX a. Keltas gerokai sutrumpina kelią keliaujantiems iš Kaišiadorių krašto į Širvintų rajoną (Čiobiškį).


Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra rotondos formos. Tokių Lietuvoje yra tik dvi, antroji stovi Vilniaus rajone, Sudervėje. Nedidukė Kalvių bažnyčia yra labai mėgstama vietinių gyventojų, jaunavedžių, turistų.
Kita išskirtinė visos Lietuvos mastu bažnyčia stovi Žiežmariuose, netoli sinagogos pastato, prie aikštės. Šv. Jokūbo bažnyčios statybos darbai baigėsi nepastačius vieno bokšto. Taip be antrojo bokšto bažnyčia ir stovi iki šiol.


Paparčių kapinėse galima pamatyti itin retą pastatą – trijų aukštų statinį su 24 skliautuotomis laidojimo nišomis. Tiksli kolumbariumo pastatymo data nežinoma, bet jis jau minimas 1830 metais.

Statinio ilgis – 10 m, plotis – 2,8 m. Vienoje iš jo sienų yra išlikusios dvi memorialinės plokštės čia palaidotiems netolimo Našlėnų dvaro savininkams Siručiams.


Kaišiadorys garsūs ir grafiti kultūra. Lietuvos grafitį nr. 2 galima pamatyti būtent šiame mieste. Tai piešinys ant pastato sienos „Bučinys“. Mieste yra ir daugiau šio meno kūrinių.


Istoriniai paminklai ir gamtos stebuklai


Kaišiadorių rajonas – tikras rojus piliakalnių lankytojams. Jų čia priskaičiuojama net dvidešimt penki. Vienas iš įdomiausių yra Maisiejūnų piliakalnis. Kalbama, kad kažkada šioje vietoje gyveno milžinas. Kiekvienais metais per rudens lygiadienį šioje vietoje vyksta baltų sąšaukos šventė, pritraukianti gausybę žmonių.


Žaslių miestelis ne atsitiktinai yra vadinamas mažaisiais Trakais, nes jį supa net trys ežerai. Miestelio centre esančią aikštę vietiniai gyventojai vadina Tado Blindos vardu, mat čia buvo filmuojama paskutinė garsiojo filmo scena, kurioje „svieto lygintojas” buvo nušautas.


Vos keli kilometrai nuo Žaslių – daugialype istorija alsuojanti Paparčių gyvenvietė. Kažkada čia buvo ištisas dominikonų vienuolyno pastatų kompleksas. Teritorija yra gražiai sutvarkyta ir įamžinta, joje išlikę vienuolyno vartai ir koplyčia. Gretimame Panerių kaime veikia Paparčių Aušrinės Marijos vienuolynas.


Laukagalyje, netoli Paparčių kaimo stūkso keistai nugludintas, atrodantis kaip sostas ir turintis įdomių duobučių akmuo. Žmonės šį akmenį praminė velnio vardu, neva jis ateina čia pasišildyti prieš saulutę.

Ant akmens palikti ženklai yra dosnus šaltinis praeičiai pažinti. Duobutės atitinka Grįžulo ratų žvaigždžių išsidėstymą, nugludinta dalis mena buvusį aukurą, o latakais galbūt bėgo ne tik vanduo, bet ir kraujas.


Netoli Laukagalio akmens 2004 m., pažymint Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą, pasodintas Europos miškas. Užaugę medžiai simbolizuoja lietuvišką Trispalvę, o beržai suformuoja ir 12 Europos Sąjungą simbolizuosiančių žvaigždžių.


Aplankyti Darsūniškį verta jau vien dėl to, kad net pats Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas čia turėjo savo pilį. Darsūniškio miestelio vartai – koplytėlės taip pat yra svarbus lankytojų traukos objektas.


Dovainonyse esanti vestuvių fotografų ir iškylautojų pamėgta Mergakalnio regykla – aukščiausia (42 m) Kauno marių atodanga. Regykla yra apipinta pasakojamais ir legendomis.

Vienoje iš jų pasakojama apie nepaprasto grožio merginą, kuriai jos turtingas tėvas neleido tekėti už vargšo arklininko. Tad ji pasirinko mirti. Pasikinkė arklius į karietą, nuvažiavo nuo stataus Nemuno skardžio ir žuvo. Kai danguje pakyla pilnatis atsiranda mėnulio takas, jame galima pamatyti ją šukuojančią plaukus ir dainuojančią.


Antakalnio kaimą garsina dešimtkamienė liepa. Visų dešimties kamienų apimtis sudaro beveik 12 metrų.

Žymūs krašto žmonės


Lietuva per visą savo istoriją turėjo tik tris kardinolus lietuvius. Kardinolas Vincentas Sladkevičius yra vienas iš jų. Kardinolo tėviškė Guronyse, Žaslių parapijoje.


Kaišiadoryse gyveno ir mokyklą baigė Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Galima aplankyti Brazauskų namus – muziejų.


Poetas Jonas Aleksandravičius, geriau žinomas Aisčio vardu, gimė ir vaikystę praleido Rumšiškių apylinkėse. Už eilėraščių rinkinį „Užgesę chimeros akys” 1937 m. gavo valstybinę premiją.

Rumšiškių miestelyje esančiame Jono Aisčio muziejuje galima plačiau susipažinti su poeto gyvenimu ir kūryba. Prie muziejaus J.Aisčiui pastatytas paminklas. Poetas palaidotas Rumšiškių kapinėse. Vos už kelių kilometrų, Dovainonių kaime, galima aplankyti ir poeto gimtinę.


Kaišiadoryse ilgai gyveno agronomas profesorius Viktoras Ruokis. Žymusis dirvožemininkas, agrochemikas, Mokslų akademijos narys korespondentas, respublikinės premijos laureatas buvo labai įdomi ir spalvinga asmenybė, garsėjo sveiko gyvenimo būdu.
Šiame mieste gimė, užaugo ir pradėjo profesionalo karjerą krepšininkas Ramūnas Šiškauskas.


Gausu vietų apsistoti ir pasmaguriauti


Kaišiadorių kraštą lankyti patogu dėl to, kad jame gausu nakvynės ir maitinimo vietų. Rajone yra daugiau kaip trys dešimtys viešbučių, vilų ir sodybų, o pasmaguriauti galima 21 restorane, kavinėje, picerijoje ar kitame maitinimo taške. Kai kurie iš jų yra išties išskirtiniai.

Pavyzdžiui, Vilos „Miško natos“ restoranas, ruošdamas patiekalus naudoja Sous-vide technologiją. Tai nauja, sparčiai populiarėjanti maisto ruošimo metodika, paremta gaminimu vakuume daug žemesnėje nei įprasta temperatūroje.

Toks maisto ruošimo būdas vis plačiau naudojamas garsiausiuose pasaulio restoranuose. Nepakinta produkto spalva, išlieka natūralus produkto skonis bei maistingos medžiagos, produktas išlieka sultingas.


Kaišiadoryse skoningai įrengtas restoranas „Toskana“ siūlo vieną populiariausių pasaulyje – itališką – virtuvę. Čia gausus ir mūsų pamėgtų lietuviškų maisto produktų pasirinkimas.


Legendinio restorano „Bačkonys“ manau pristatyti nereikia, jis žinomas visoje Lietuvoje. Šalia autostrados Vilnius – Kaunas įsikūręs legendinis restoranas žavi vietinių ūkininkų išaugintų produktų natūralumu, garsiuoju vyno rūsiu, vietoje sugauta šviežia žuvimi ir nuostabia, romantiška gamtos apsuptimi.

Nuotraukų autoriai – R.Abugelis, G.Sreikauskaitė.

Parašykite komentarą

Top