Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis „ŠIANDIEN”: šalies gyventojai – už brangiausio Lietuvos turto – miškų – išsaugojimą

Laikraštis „ŠIANDIEN”: šalies gyventojai – už brangiausio Lietuvos turto – miškų – išsaugojimą

Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių.

Profesorius Arvydas Virgilijus Matulionis, laikraštis „ŠIANDIEN”

Gegužės 4–12 dienomis, Lietuvoje beverdant aistroms dėl politinių lyderių susikompromitavimo, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ nustatydama politikų reitingus paklausė ir keletą klausimų apie miškus.

Sąjūdžiui „Už Lietuvos miškus“ yra neramu, kad Miškų ūkio konsultacinė taryba, kurią sudarė aplinkos ministras K. Navickas, pasiūlė 6 procentais padidinti miškų kirtimą, todėl  paprašė sociologų išsiaiškinti, ką apie tai galvoja Lietuvos žmonės.

Kadangi „Vilmorus“ apklausos yra reprezentatyvios, taigi galime pagrįstai teigti, kad išryškintas tikrasis Lietuvos gyventojų požiūris.

Buvo užduoti du klausimai: „Ar pritariate, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus?“ ir „Ar pritariate, kad Lietuvoje būtų atsisakyta plynųjų (iškertant visus medžius) miško kirtimų?“ Kodėl buvo taip suformuluoti klausimai?

Visų pirma todėl, kad nebūtų tiesioginio ryšio su Aplinkos ministerijos planais ir, tuo pagrindu, nepasitikėjimo tyrimu apskritai dėl išankstinės neigiamos nuomonės dėl miškų kirtimo formavimo. Atsakymuose buvo suformuluotas ir variantas „Neturiu nuomonės“, kad žmogaus pasirinkimas nebūtų apribotas tik „Taip“ arba „Ne“ atsakymais.

Net 9 iš 10 apklaustųjų yra už brangiausio Lietuvos turto – miško – išsaugojimą. Jie užima aiškią poziciją: pritaria, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus.

Taigi, ką žmonės mano dėl miškų kirtimo mažinimo. Nuostata akivaizdi: Absoliuti dauguma apklaustųjų pritaria nuomonei, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas. Nepritariančių buvo tik penki procentai. Kas devintas respondentas neturėjo nuomonės.

Atsakymus koreliavome su socialiniais demografiniais rodikliais. Matome, kad respondentų lytis neturi įtakos. Visose amžiaus grupėse pasisakančių už kirtimų mažinimą buvo daugiau kaip 82 proc. (jaunimo iki 29 m. buvo kiek mažiau – trys ketvirtadaliai).

Net 9 iš 10 apklaustųjų yra už brangiausio Lietuvos turto – miško – išsaugojimą. Jie užima aiškią poziciją: pritaria, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus.

Už kirtimų mažinimą dažniau pasisakė gyvenantys mažuosiuose miestuose (88 proc.) ir kaimuose (85 proc.) bei tarnautojai (86 proc.). Kas dešimtas bedarbis pasisakė prieš kirtimų mažinimą.

Būtent tiek pat buvo respondentų, kurių vienam šeimos nariui tenka iki 200 eurų. Nepritarė kirtimų mažinimui tik 2 proc. apklaustųjų su nebaigtu viduriniu, o su viduriniu, specialiuoju viduriniu bei aukštuoju išsimokslinimu – 6 proc. Jaunimas (iki 29 metų) dažniau negu kitos amžiaus grupės neturėjo nuomonės (kas šeštas).

Neturėjo nuomonės kas penktas studentas ir moksleivis, kas penktas vilnietis, kas šeštas specialistas ir respondentas, kurio vienam šeimos nariui tenka 601 ir daugiau eurų. Taigi akivaizdu, kad būtina atsižvelgti į socialinių demografinių rodiklių poveikį.

Antrasis klausimas buvo užduotas todėl, kad miško kirtėjams paprasčiau ir pigiau kirsti ištisai – jie tai neretai ir daro. Atsakymai į klausimą: „Ar pritariate, kad Lietuvoje būtų atsisakyta plynųjų (iškertant visus medžius) miško kirtimų?“ rodo, kad Lietuvos žmonės mano, jog tokių kirtimų reikia vengti.

Net 8 iš 10 apklaustųjų pritaria nuomonei, kad reikia atsisakyti plynųjų kirtimų. Tik 6 proc. yra prieš, o neturi nuomonės – 15 proc.

Vyrų, nusiteikusių prieš plynuosius kirtimus, procentas yra kiek didesnis negu moterų (atitinkamai 81 ir 77 proc.). Taip manančių jaunimo amžiaus grupėje (iki 29 m.) yra mažiau negu kitose amžiaus grupėse.

Taip yra, nes tarp jų yra santykinai daugiau neturinčių nuomonės – net kas penktas. Ypač daug manančių, kad būtų atsisakyta plynųjų kirtimų, yra tarnautojų grupėje (87 proc.), o specialistų mažiau (76 proc.).

Net 8 iš 10 apklaustųjų pritaria nuomonei, kad reikia atsisakyti plynųjų kirtimų. Tik 6 proc. yra prieš, o neturi nuomonės – 15 proc.

Pastarojoje grupėje yra daugiau, negu kitose grupėse, neturinčių nuomonės (kas penktas). Neturinčių nuomonės yra daugiau turtingesniųjų respondentų grupėje (pajamos vienam šeimos nariui yra 601 ir daugiau eurų).

Kas devintas bedarbis nepritaria nuomonei, kad Lietuvoje būtų atsisakyta plynųjų kirtimų.

Buvo galimybė sukoreliuoti abu klausimus tarpusavyje: Miškų kirtimo mažinimą su plynųjų kirtimų atsisakymu.

Net 9 iš 10 apklaustųjų yra už brangiausio Lietuvos turto – miško – išsaugojimą. Jie užima aiškią poziciją: pritaria, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus; pritaria, kad Lietuvoje būtų atsisakyta plynųjų miško kirtimų.

Pasisakiusiųjų prieš pozicija nėra tvirta: pusė jų į vieną klausimą atsakė „taip“, į kitą – kitaip. Daugumai (8 iš 10), neturinčių nuomonės, pozicija aiški: jie iš tikrųjų dėl miškų kirtimo neturi nuomonės – į abu klausimus atsakė vienodai. 13 proc. neturinčių nuomonės dėl miškų kirtimo mažinimo nurodė, kad jie yra prieš plynuosius kirtimus, ir tik 5 proc. neturinčių nuomonės dėl miškų kirtimo mažinimo nurodė, kad nepritaria nuomonei dėl plynųjų kirtimų atsisakymo.

Taigi pagrindinė tyrimo išvada akivaizdi: reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų brangina Lietuvos turtą – miškus – ir pasisako už miško kirtimų mažinimą bei prieš plynuosius kirtimus.

One thought on “Laikraštis „ŠIANDIEN”: šalies gyventojai – už brangiausio Lietuvos turto – miškų – išsaugojimą

Parašykite komentarą

Top