Lietuvos Respublikos Seimas priėmė net vienuolika nutarimų dėl 2019 metų paskelbimo atmintinais metais.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės ir pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją, nutarė paskelbti 2019 metus Žemaitijos metais.

Seimas taip pat pažymėjo Žemaitijos vaidmenį Europos istorijoje 1236–1422 metų laikotarpiu, 200 metų trukusią kovą su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlį į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo ir akcentavo 1413 m. Žemaitijos krikštą, užbaigiantį tūkstantį metų (313–1413 m.) trukusį krikščioniškosios Europos formavimąsi, ir 1415 m. „Žemaičių skundo“ Konstanco visuotiniame bažnyčios susirinkime vaidmenį kristianizacijos istorijoje, lėmusio viduramžių krikšto sklaidos pokyčius nuo užkariavimų iki nuostatos „krikštiju tik apsisprendusį priimti krikštą“.

2019 m. bus minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės. Seimas, pabrėždamas, kad jis yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų, nutarė paskelbti 2019 metus Juozo Tumo – Vaižganto metais.

2019 metais sukanka 100 metų nuo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 1919 m. birželio 27 dieną. Pabrėždamas Lietuvos šaulių sąjungos indėlį Nepriklausomybės kovose ir siekdamas pagerbti Lietuvos šaulių sąjungos narių, kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje, atminimą, vertindamas Lietuvos šaulių sąjungos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir skatinant patriotiškumą, Seimas nutarė paskelbti 2019 metus Lietuvos šaulių sąjungos metais. Seimas gerbia Lietuvos šaulių sąjungos puoselėjamas savanorystės tradicijas ir supranta jų svarbą kultūrai, švietimui, visuomenės gyvenimui ir valstybės gynimui.

2019 metais sukanka 100 metų, kai buvo priimta nauja Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių redakcija, kuria vadovaujantis buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona. Seimas, suprasdamas jo indėlį atkuriant Lietuvos Valstybę ir jo pirmininkavimą Lietuvos Tarybai, siekdamas paminėti šią svarbią istorinę sukaktį ir asmenybę, nutarė paskelbti 2019 metus Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 450 metų, kai Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu Lietuvoje įsikūrė Jėzaus Draugija (jėzuitai), siekdamas paremti Lietuvos jėzuitų socialinį dialogą, kuriuo siekiama plėtoti švietimo, mokslo, kultūros ir socialinę veiklą, nutarė paskelbti 2019 metus Jėzuitų misijos Lietuvoje metais. Lietuvos jėzuitai 1570 metais įsteigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, kuriai 1579 metais, Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui išdavus Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą, o popiežiui Grigaliui XIII išleidus bulę, buvo suteiktas universiteto statusas ir kuri padėjo pamatus visai institucinio Lietuvos švietimo sistemai. Iškilių Lietuvos jėzuitų nuopelnai Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai yra akivaizdūs.

Šiais metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė, apibrėžtos pamatinės lietuvių ir tautinės bendruomenės teisės, vertybės, principai, lietuvių įsipareigojimas darbu, mokslu, turtu, pasiaukojimu kovoti, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Seimas, išskirdamas Pasaulio lietuvių bendruomenės indėlį atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę ir integruojantis į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Jungtines Tautas, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO), Europos Sąjungą, nutarė paskelbti 2019 metus Pasaulio lietuvių metais. Šios bendruomenės veikla lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijų, tautinės tapatybės išsaugojimo srityse prisidėjo prie šiuolaikinės modernios Lietuvos valstybės kūrimo. Pasaulio lietuvių bendruomenės vaidmuo šiuolaikinės Lietuvos diasporai, Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumui yra išskirtinis.

2019 metais sukanka 110 metų, kai gimė kovojusios su sovietų okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai ėjęs Respublikos Prezidento pareigas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, ir 70 metų nuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos pasirašymo. Seimas, pabrėždamas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo – partizaninio karo svarbą kovojant su sovietų okupacija, suvokdamas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos, kaip konstitucinės reikšmės dokumento, užtikrinančio Lietuvos valstybės tęstinumą, bei Jono Žemaičio-Vytauto, kaip tuomečio Lietuvos valstybės vadovo, vaidmens svarbą ir siekdamas pagerbti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę, nutarė paskelbti 2019 metus Jono Žemaičio-Vytauto metais.

Šiais metais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Valstybės institucijų darbo vieta, todėl iki šiol yra simboliškai vadinamas laikinąja sostine. Seimas išskyrė 1919–1939 metus kaip labai svarbų laikotarpį, kuriuo Kauno miestas įnešė svarų indėlį į Lietuvos istoriją, tapęs laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu, kuriame susirinko Steigiamasis Seimas bei dirbo kitos valdžios institucijos, ir buvo Lietuvos valstybės išlikimo garantas.

Taip pat pabrėžė, kad Kauno miestas du dešimtmečius nepriekaištingai atliko Lietuvos Valstybės įtvirtinimo diplomatines funkcijas, be to, jame formavosi moderniosios Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos, kultūros, mokslo, paveldo tradicijos ir stiprėjo tautinės tapatybės suvokimas, susiformavo Europoje jau pripažintos modernizmo architektūros tendencijos, kurių neabejotina įtaka išlieka ir šiuolaikinei Lietuvos architektūrai bei kultūrai.

Suvokdamas išskirtinę Kauno miesto ir jo istorijos reikšmę Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos bei demokratinės valstybės tęstinumui ir Lietuvos Valstybės atkūrimui, patvirtindamas, kad Lietuva niekada neatsisakė teisių į savo teisėtą istorinę sostinę Vilnių ir joks kitas miestas oficialiai nebuvo paskelbtas sostine, Seimas nutarė paskelbti 2019 metus Laikinosios sostinės atminimo metais.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos, vertindamas ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos žmonių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę, pagerbdamas visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę atminimą ir suvokdamas Nepriklausomybės kovų svarbą ugdant pilietinę visuomenę ir skatindamas visuomenės patriotiškumą, nutarė paskelbti 2019 metus Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais.

Tautos atstovybė taip pat pabrėžė Nepriklausomybės kovų reikšmę tęsiant ginkluotą ir neginkluotą pasipriešinimą okupacijų metais ir siekiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, akcentavo puoselėjamas krašto apsaugos savanorių tradicijas ir jų aktualumą ginant atkurtą Lietuvos valstybę.

Senieji vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė. Nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolesnė jų nykimo tendencija.

Seimas, įvertindamas tai, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis, išskirdamas ypatingą gyvenamųjų vietų vardų reikšmę ryšiams su tėvų, senelių ir protėvių žeme puoselėti ir siekdamas išsaugoti senuosius vietovardžius, nutarė paskelbti 2019 metus Vietovardžių metais.

2019 m. balandžio 9 d. sukanka 150 metų, kai gimė Juozas Naujalis, lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjas ir dirigentas, vienas iš profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų.

Seimas, vertindamas išskirtinę Juozo Naujalio asmenybės ir jo darbų įtaką Lietuvos muzikai, chorų sąjūdžio istorijai, pedagogikai, muzikinės spaudos leidybai, siekdamas paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis Juozo Naujalio kūrybiniu palikimu, kaip tautinės lietuvių muzikos simboliu, aktualiu šių dienų žmogui ir valstybei, nutarė paskelbti 2019 metus Juozo Naujalio metais.

Kompozitoriaus indėlis į tautinės savimonės ir tautinės tapatybės formavimą, tautos žadinimą, patriotinių jausmų ugdymą savo kūryba ir veikla, išauginant vargonininkų-chorvedžių, kompozitorių ir muzikos pedagogų kartą, yra didžiulis.