Andrejus GAIDAMAVIČIUS, Iniciatyvos „Nacionalinis medis“ ambasadorius

Jau seniai esu nutaręs, kad mane iš Lietuvos išvyti galėtų tik totalus gamtos sunaikinimas, taip pat ir Labanoro girios, kuri yra mano egzistavimo priežastis ir prasmė. Būčiau pirmasis ekologinis pabėgėlis iš Lietuvos. Tada, kai dar tik kilo tokia mintis, aš buvau paauglys.

Laikraščiuose (interneto dar nebuvo) skaitydavau graudžius gamtininko Jono Taugino straipsnius apie nykstančius ąžuolus. Jau tada, prieš ketvirtį amžiaus, buvo pirmieji pavojaus ženklai, kad Lietuvos ąžuolams, o ir visai gamtai iškilo rimtas pavojus.

Dabar ąžuolų išsaugojimo tema kaip niekad aštri. Socialiniuose tinkluose kone kasdien aptinkame naują informaciją apie kelininkų, geležinkelininkų, miškininkų, miško savininkų nukirstą seną ąžuolą, kuris galėtų tapti gamtos paminklu. Bet paminklais lieka tik kelmai.

Visgi viskam yra ribos ir asociacijos „Gyvo žalio“ iniciatyva susibūrė savanorių komanda, kuri siekia, kad nacionaliniu medžiu laikomas ąžuolas būtų saugomas kaip rūšis. „Nacionalinio medžio“ iniciatyva siekia iki 2022 metų balandžio mėn. surinkti 20 000 parašų, kad būtų priimtas Ąžuolo apsaugos įstatymas. Tikimės, kad tai visiems laikams padėtų tašką ginčuose, kuriuos ąžuolus reikia saugoti, o kuriuos ne, nes tų ąžuolų Lietuvoje mes ir taip turime tik nepilnus 2 procentus nuo visų medžių. Ąžuolų išsaugojimui skirtą manifestą galima pasirašyti internetu (www.nacionalinismedis.lt/manifestas/).

„Nacionalinio medžio“ iniciatyva kviečia žymius visuomenės veikėjus tapti Ąžuolo ambasadoriais. Džiugu, kad šiais ambasadoriais jau tapo muzikantė Monika Juškevičiūtė, krepšininkas Aidas Einikis, arboristas Algis Davenis, archeologas ir etnologas prof. Vykintas Vaitkevičius, antropologas dr. Donatas Brandišauskas, festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorius Ugnius Liogė, Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, geografė dr. Giedrė Godienė, dailininkas dr. Virginijus Kašinskas, geografas ir kraštotvarkininkas doc. dr. Ričardas Skorupskas, architektas dr. Tomas S. Butkus, muzikantė ir folkloristė Laurita Peleniūtė, žolininkas Ramūnas Daugelavičius, aplinkosaugininkas Giedrius Bučas ir kt.

1997 metais gamtininkas ir kraštotyrininkas Šarūnas Laužadis išleido knygą „Lietuva – šventų ąžuolų žemė“. Daugelio toje knygoje aprašytų ąžuolų jau neliko. Ar tai reiškia, kad ir neliko nieko švento? Nes kai matai ant šono krentantį LDK laikus menantį ąžuolą – tik tam, kad jo vietoje būtų paklotas asfaltas – toks įspūdis, kad dar vienus okupacijos laikus išgyvename. Reikės didelės vienybės ir visuomenės susitelkimo šiai nepaskelbtai okupacijai įveikti. Jei padėsime ąžuolams, tai vėliau bus lengviau padėti ir visiems miškams.  

ĄŽUOLO APSAUGOS MANIFESTAS

LR Prezidentui

LR Seimo nariams

LR Aplinkos ministerijai

LR Susisiekimo ministerijai

LR Kultūros ministerijai

LR Kultūros paveldo departamentui

Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinks ministerijos

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Kreipimasis Manifestas

DĖL ĄŽUOLŲ SPECIALIOSIOS APSAUGOS STATUSO

ĄŽUOLAS – Valstybinės reikšmės MEDIS IR VERTYBĖ – GYVASIS KULTŪROS PAVELDAS

Kviečiame ąžuolus pripažinti ir paskelbti valstybinės reikšmės medžiais, bendru tautos bio-kultūriniu paveldu, jiems suteikiant specialųjį apsaugos – teisinį statusą,  atsižvelgiant į jų ekologinę, istorinę, kultūrinę bei estetinę reikšmę Lietuvos visuomenei.

Ąžuolai yra esminiai Lietuvos kraštovaizdžio komponentai bei reikšmingiausi simboliai, perteikiantys Lietuvos žmonių bendruomenių tapatybes bei savimonę. Šia iniciatyva siekiame, kad brandesni ąžuolai būtų saugomi valstybės, jie būtų apskaitomi, dokumentuojami, o jų kirtimas būtų galimas tik esant strateginiams valstybės poreikiams. 

Pagrindinis šios iniciatyvos  tikslas yra sustabdyti nesvarstomą ir nepateisinamą brandžių ąžuolų kirtimą.  Intensyvios gamtinės įvairovės degradacijos kontekste, šia iniciatyva siekiame ugdyti visuomenės ekologinę ir kultūrinę savimonę. Tuo pačiu kviečiame, Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijos dvasioje  puoselėti Lietuvos kraštovaizdžio savastį, bei jį tvarkyti balansuojant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius ir estetinius visuomenės poreikius.

ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD

Ąžuolai žmonėms buvo ir tebėra svarbūs traukos centrai, kuriantys savitą ir unikalų vietos kraštovaizdžio charakterį bei vietos dvasią (genius loci).   Kiekvienas medis turi savitą kamieną, šakų formą, drevėtume bei stotą ir yra išskirtinės estetinė vertės. Ąžuolai – ilgaamžiškiausi gyvi organizmai Lietuvoje, kurių amžius siekia 500–1000 metų, tačiau pasitaiko ir senesnių ąžuolų, gyvuojančių iki 1500 metų. Šiandien ąžuolynai sudaro vos 2,2 proc. Lietuvos miškų ir keičiantis aplinkos faktoriams bei ekonominės plėtros kontekste šiai rūšiai darosi vis sunkiau prisitaikyti.

Brandesni ąžuolai augantys miškuose yra itin svarbūs viso miško ekosistemos garantai. Seni medžiai užtikrina drėgmės režimą bei prieglobstį įvairiems organizmams, grybams, gyvūnams bei simbiozės procesų dėka palaiko ryšius su kitais medžiais, augalais, tapdami reikšmine dalimi visos lokalios ekosistemos.

Lietuvoje ąžuolai per amžius buvo laikomi ypatingos reikšmės medžiais,  kurie buvo vietos bendruomenių gerbiami, saugomi, prižiūrimi ir puoselėjami.  Ąžuolai būrė bendruomenes, įkūnijo jas, bei iki pat šių dienų išliko svarbiais subjektais bendruomenių socialiniame, religiniame ir pasaulėžiūriniame gyvenime.  Istoriniai šaltiniai liudija, kad ąžuolynai sudarė Lietuvoje iki 20 procentų. Istoriškai sodybos ir pakelės buvo  apsodinamos  ąžuolais ir kitais medžiais. Šie medžiai buvo nuolat sodinami ir dvaruose, pakelėse bei valstybinės reikšmės atminties vietose. Šiandien yra išlikę tik pavieniai medžiai.

Ąžuolai yra vieni iš svarbiausių subjektų bei metaforų atpasakojamų mituose, sakmėse, dainose bei Lietuvos poetinėje tradicijoje. Daugelis brandesnių medžių, kur jie beaugtų, pakelėse, miško kvartaluose ar ariamose žemėse, turi savo istoriją, vardą, pasakojimą bei perteikia žmonių patirtis, emocijas, atmintį ir religinius jausmus. 

Šie medžiai kuria ir formuoja reikšmingas vietas, suteikdami kraštovaizdžiui išskirtinę vertę. Ąžuolai liudija žmogaus ryšį su dvasiniu pasauliu, todėl yra puošiami koplytėlėmis, kryželiais, bei religiniais drožiniais. Ąžuolai savo ruožtu pasakoja apie svarbius istorinius įvykius, gamtines negandas, sukilimus, partizaninio pasipriešinimo įvykius, todėl neabejotinai yra svarbūs moraliniai imperatyvai aprėpiantys praeitį, dabartį ir ateitį. 

Lietuvos teisės aktuose nėra numatyta atskira ąžuolų teisinė apsauga, dabartinis teisinis reguliavimas saugo tik pavienius itin senus nuo sovietmečio puoselėtus ąžuolus, kurie įtraukti į gamtos paveldo objektų sąrašus.  Likusieji, dažnai ne mažiau vertingi ąžuolai liudijantys vėlyvesnę istoriją yra kertami pagal bendras tvarkas atsižvelgiant į teritorijas, žemės paskirtį  ir pavienių žmonių valią. Todėl, ąžuolai yra kertami net ten, kur jie niekam netrukdo, paupiuose, parkuose, pakelėse, palaukėse ar miesto kiemuose. Planuojant infrastruktūrą, valstybinės įstaigos neatsižvelgia į brandžius ąžuolus.  Nėra retas atvejis, kai šie medžiai yra nukertami dėl banalių priežasčių ir suteikia didelį skausmą senbuviams ir vietos gyventojams, kurie kasdienybėje sąveikauja su kraštovaizdžiu. Todėl manome, kad atskiras ąžuolų tvarkymą ir priežiūrą reglamentuojančių taisyklių bei sustiprinto teisinio apsaugos režimo statusas yra ypač aktualus ir savalaikiškas šiandien.

Mes, žemiau pasirašiusieji,

SIŪLOME

• Paskelbti ąžuolą valstybinės reikšmės medžiu ir sukurti Ąžuolų apsaugą reglamentuojantį teisinį dokumentą, kuriuo visiems brandiems ąžuolams būtų suteiktas specialusis apsaugos statusas, įtvirtinantis juos kaip saugomus medžius.
• Ąžuolų apsaugos įstatymu užtikrinti ąžuolų apsaugos, apskaitos, priežiūros ir prevencinių priemonių taikymą siekiant pratęsti kuo ilgesnį jų gyvavimo laiką, apsaugoti jų augimvietę ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jų gyvavimui ir išlikimui.
• Peržiūrėti esamas strategijas ir inicijuoti atitinkamus pakeitimus dėl ąžuolų esančių šalia kelių ir geležinkelių apsaugos zonose norminius dokumentus ir taisykles, įtvirtinant ten esančių senų ąžuolų išsaugojimą.
• Vykdant valstybinės ir vietinės reikšmės projektus, viešųjų erdvių, kelių ruožų remontus ir rekonstrukcijas užtikrinti aplinkosaugos principų laikymąsi bei ąžuolų išsaugojimo būtinybę, atsižvelgti į pagrindinius kraštovaizdžio formavimo ir kultūros paveldo saugojimo principus, pateikiant alternatyvius techninius-inžinerinius sprendinius kiekvienam atskiram atvejui.
• Peržiūrėti ir pakeisti botaninių paveldo objektų kriterijų sąrašą palengvinant sąlygas medžių senolių priskyrimui į Valstybės ar savivaldybės saugomų gamtos (botaninių) paveldo objektų sąrašą.
• Inicijuoti tarpinstitucinį pasitarimą dėl galimų ąžuolų apsaugos sprendimų, įtraukiant suinteresuotas bendruomenes, organizacijas bei specialistus ir paruošti teisinio apsaugos statuso įgyvendinimo planą.

Pasirašymas vyksta: www.nacionalinismedis.lt