Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis ŠIANDIEN. Kodėl vertybinė Lietuvos užsienio politika neša milijonus  nuostolių?

Laikraštis ŠIANDIEN. Kodėl vertybinė Lietuvos užsienio politika neša milijonus  nuostolių?

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas

Ekspertai skeptiškai vertina Pasaulio prekybos organizacijos galimybes išspręsti Lietuvos ir Kinijos ginčą. „Tikimybė yra labai maža. Tai yra  Europos Sąjungos geros valios žingsnis negu žingsnis, kuris galėtų kažką Lietuvai padėti“, – interviu LNK sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Pasak jo, verslai gali bando ieškoti aplinkinių kelių kaip pasiekti Kiniją, o kai kas galvoja apie išsikėlimą iš Lietuvos.

Ką  Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras,  laiko „vertybine užsienio politika“?

Taivano užsienio reikalų ministerija dar praėjusių metų lapkričio mėnesį  paskelbė žinią, kad Vilniuje pradeda veikti taivaniečių atstovybė.

Tai – pirmoji atstovybė Europoje, kurios pavadinime naudojamas Taivano vardas. Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Taivaniečių atstovybė atidaryta tik siekiant plėtoti ekonominius ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, tačiau diplomatinio statuso ji neturės.

Tokių paaiškinimų Kinijai neužteko, kuri pareiškė, kad visomis preimonėmis gins pasaulio valstybių pripažintą „vienos Kinijos“ principą. Valdančiąją daugumą kritikuojantis LVŽS lyderis R. Karbauskis teigia, kad  dabartinei valdžiai –  Lietuva ir Lietuvos sklandūs santykiai su didžiausiomis ekonomikomis – ne vertybė. Anot jo, vien iš santykių su Kinija sugriovimo Lietuva neteks milijardų – iš šalies  traukiasi investicijos, naujos neateis, nes tarptautinis verslas su šia valdžia Lietuvą ims vertinti, kaip nepatikimą ir nestabilią…

Vienuoliktojoje, dvyliktojoje ir tryliktojoje Vyriausybėse užsienio  reikalų ministru dirbęs Antanas Valionis ŠIANDIEN sakė, kad viena iš pagrindinių vertybių yra laisva ir demokratiška Lietuva, jos saugumas ir klestėjimas.

2006 m. Užsienio reikalų ministro A. Valionio vizitas Kinijoje: susitikimas su viceprezidentu Zeng Qinghong. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Man sunku paaiškinti, kodėl apie šalies santykius su Taivanu kalbama kaip apie vertybinę užsienio politiką. 1991 m. rugsėjo mėnesį  su Kinijos Liaudies Respublika buvo  pasirašytas pareiškimas, kad   „Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažįsta Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybę kaip vienintelę teisėtą Kinijos ir Taivanio, kaip neatsiejamos Kinijos teritorijos, Vyriausybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivaniu““, pažymėjo A. Valionis.

Įdomu tai, kad  nuo Lietuvos pusės dokumentą tuomet pasirašė užsienio reikalų viceministras Valdemaras Katkus,  o Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai  vadovavo Vytautas Landsbergis, dabartinio užsienio reikalų ministro senelis.

„Man kyla vienas klausimas: ar mes to dokumento nuostatų  nepažeidėme? Mes nežinome ir visų aplinkybių: kas pritarė, kaip ir kokiomis sąlygomis buvo pasirašytas susitarimas atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje, nežinome, ar tam pritarė Vyriausybė, kur yra to susitarimo tekstas, kuris  privalėjo būti parengtas abejomis valstybių kalbomis. Būtina iš esmės tai ištirti.

Be to,  verta prisiminti, jog pagrindiniu Taivanyje esančios Kinijos respublikos vyriausybės tikslu buvo susigrąžinti visos Kinijos kontrolę, iš kurios Gomindano vyriausybę išstūmė komunistai po antrojo pasaulinio karo. Taivanio suvereniteto šalininkai Taibėjuje  net buvo teisiami.

Kas, Jūsų nuomone, priėmė tą galutinį sprendimą?

Čia jūsų, žurnalistų, pareiga ištirti ir atsakyti į šį klausimą. Ar prezidentas viską žinojo? Juk jis pagal Konstituciją kartu su Vyriausybe  sprendžia pagrindinius šalies užsienio politikos klausimus.

Ar gali būti, kad tos iniciatyvos ėmėsi užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, kurio dukra studijuoja Taivano universitete? Ar tikrai tokias dideles galias turi viceministras? Vadinasi, ir prezidentas tinkamai neatlieka savo pareigų, nes būtent dėl šios vertybinės politikos kenčia Lietuvos žmonės, pavyzdžiui, eksportas į Kiniją sumažėjo 11,5 karto?

Reikia, kaip minėjau, ištirti visą šį procesą, taip pat ir Jūsų minimo viceministro Manto Adomėno veiksmus.  Jeigu prezidentas sako, kad jis apie tai nežinojo, jam nebuvo suteikta visavertė informacija, tai reiškia, jog vienašališką sprendimą priėmė Užsienio reikalų ministerija.

Toks nesusikalbėjimas mūsų šalies užsienio partneriams kelia daug klausimų; kokią gi politiką iš tikrųjų vykdo Lietuva. Užtenka prisiminti, kad ir prezidento telefoninį pokalbį su Vokietijos buvusia kanclere A. Merkel, kuris sukėlė didelį skandalą. Tada irgi pritrūko bendradarbiavimo tarp Prezidento ir Vyriausybės – kilo viešos rietenos, kas ką ir kaip informavo ar nuslėpė informaciją.

2006 m. Užsienio reikalų ministro A. Valionio vizitas Kinijoje: susitikimas su viceprezidentu Zeng Qinghong. Asmeninio archyvo nuotr.

Naturalu, kad užsienio diplomatai kraipo galvomis ir stebisi tokiu Vyriausybės ir prezidento darbu, kuris kenkia visam Lietuvos įvaizdžiui užsienyje.  

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje ŠIANDIEN. Laikraščio prenumerata internetu – www.prenumeruok.lt; www.prenumeruoti.lt

Parašykite komentarą

Top