Labanoro giria  lietuviams svarbi tiek pat, kiek ir lenkams  Belovežo giria.  Lietuvos miškų padėties apžvalga 2020-2021 metų laikotarpiu.

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, miškininkas ir biologas, Labanoro klubo prezidentas

2020-2021 metų laikotarpyje gamtosauginė padėtis Lietuvos miškuose toliau blogėjo. 2020 metais po LR Seimo rinkimų pasikeitus valdžiai, visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos tikėjosi, kad bent saugomose teritorijose miškai bus apsaugoti. Deja, tam reikalingi įstatymai atidėliojami jau šeštus metus, motyvuojant tuo, kad vyksta „Nacionalinis miškų susitarimas“, kuris ir turės nuspręsti, kokia turės būti miškų politika Lietuvoje.

Šis susitarimas vyksta nuo šių metų kovo mėnesio, bet yra paskandintas biurokratinėse procedūrose ir lobistinių organizacijų interesuose. Jau nuo pat pradžių susitarimo koordinacinėje grupėje neišlaikytas balansas tarp ekologinio, ekonominio ir socialinio intereso.

Vėliau, pradėjus darbą sektorinėse grupėse pagal temas, protingas balansas neišlaikytas ir ten. Taip, pavyzdžiui, Klimato kaitos grupei pradėjo vadovauti medienos pramoninkai. Valstybinė miškų urėdija, kaip pelno siekianti įmonė, minėtame Nacionaliniame miškų susitarime irgi daugiausia atstovauja ekonominį interesą.

2021 metais labai pakilus medienos kainai suintensyvėjo ir kirtimai tiek valstybiniuose, tiek ir privačiuose miškuose. Neatsižvelgiama net į paukščių perėjimo laikotarpį. Jeigu iki 2019 metų Valstybinė miškų urėdija buvo įsipareigojusi nevykdyti kirtimų NATURA 2000 teritorijose per paukščių perėjimą, tai nuo 2020 metų šio įsipareigojimo neliko.

Šiais metais miškai per paukščių perėjimą buvo kertami net tose NATURA 2000 teritorijose, kurios įsteigtos paukščių apsaugai, pavyzdžiui Labanoro girioje. Ramybę paukščiai turėjo tik draustiniuose ir nacionaliniuose parkuose, tuo tarpu Labanoro giria, kuri turi žemesnį (regioninio parko) statusą, yra kertama ištįsus metus.

Labanoro giria yra didžiausias valstybinių miškų masyvas Lietuvoje. Ji lietuviams svarbi tiek pat, kiek ir lenkams svarbi Belovežo giria. Per metus čia apsilanko apie 0,5 mln. poilsiautojų, o pats Labanoro ežerynas, susidedantis iš 300 ežerų, įtrauktas į pasaulinį ežerų tinklą „Living Lakes“.

 Visa Labanoro giria yra paukščių ir buveinių apsaugai svarbi NATURA 2000 teritorija, kurios didžiąją dalį užima europinės svarbos miškų buveinė Vakarų taiga, o jos pelkės saugomos Ramsaro konvencijos.

Planų pakelti Labanoro girios statusą iki nacionalinio parko būta jau seniai, bet tam kaskart pasipriešindavo miškininkai, bijodami netekti svarbiausio medienos ištekliaus Lietuvoje.

2018 metais, po didžiausių šalies istorijoje protestų dėl plynų miško kirtimų, Vyriausybė priėmė nutarimą pradėti teritorijų planavimo procedūras dėl nacionalinio parko statuso suteikimo Labanoro giriai, bet tos procedūros iki šiol nepradėtos. Kaip ir labai vėluojama įteisinti europinės svarbos miško buveines, kurių trečdalis jau iškirsta arba nepataisomai sugadinta, dėl ko Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Dėl Valstybinių miškų urėdijos strigo ir Punios šilo paskelbimo rezervatu procesas. Punios šilas yra nedidelis miško masyvas, užimantis 2720 ha plotą ir iš visų pusių apsuptas Nemuno upės kilpos.

Visas masyvas priklauso valstybei ir pagal atliktus biologinės įvairovės tyrimus priklauso prie vertingiausių miškų Europoje. Visuomenė ir ekologai siekė, kad visas masyvas taptų griežtai saugoma teritorija, bet Aplinkos ministerija nusileido miškininkų reikalavimui, jog 300 ha būtų atiduota jiems kaip genetiniai sklypai, kur medžiai būtų kertami kankorėžių rinkimui.

Ginčai dėl Punios šilo rezervato steigimo labai primena Belovežo girios apsaugos kampaniją, kur sengirės kirtimas buvo argumentuojamas kenkėjų (žievėgraužių) keliama grėsme eglynams.

Prie nemažėjančių Lietuvos miškų kirtimo apimčių prisideda ir stichinės nelaimės. Praėjusią žiemą Lietuvos miškai nukentėjo nuo didžiausios istorijoje sniegolaužos, o praėjusią vasarą miškus nusiaubė net du škvalai. Tačiau Vyriausybė dėl to ne tik neketina mažinti valstybinių miškų kirtimo normos, kad leistų miškams atsigauti, bet dar planuoja ir didinti ją, pirmiausia pušynų sąskaita.

Vadinasi, tai labiausiai palies tokias rekreacijai svarbias teritorijas kaip Labanoro giria. Kirtimo normos padidinimo poreikis argumentuojamas siekiu sumažinti biokuro kainas ir tokiu būdu atpiginti miestų šildymą ateinančią žiemą.

Remiantis tokiu pačiu argumentu valstybinių miškų kirtimo norma buvo 6 proc. padidinta 2018 metais, bet šildymo kainos dėl to neatpigo, kadangi kiek Lietuva bedidintų kirtimus, toliau didėja ir medienos eksportas, ypač į Kiniją (per tarpininkus Latvijoje).

Politikai ne kartą bandė apriboti medienos eksportą, tačiau nepavyko, nes prekių judėjimo ribojimus per ES valstybių sienas draudžia pati Europos Sąjunga. Tokiu būdu gamtiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingiausias miškų masyvas Lietuvoje – Labanoro giria – yra eksploatuojamas Kinijos naudai ir tai gali pasikeisti tik dėl Kinijos sankcijų Lietuvai už planuojamą įsteigti Taivano atstovybę.

Kaip jau minėta, visi teigiami gamtosauginiai sprendimai atidėliojami dėl tebevykstančio Nacionalinio miškų susitarimo, kuris, jau dabar matosi, kad nebus pasiektas.

Tuo tarpu neigiami sprendimai toliau priimami. Be jau minėtos planuojamos didinti valstybinių miškų kirtimų normos yra keičiamos Miškų kirtimo taisyklės, kuriomis siekiama panaikinti ribojimą plynai kirsti miškus prie magistralinių ir krašto kelių. Nuo seno šie miškai atlikdavo sanitarinę funkciją, kadangi automobiliai Lietuvoje yra didžiausias oro teršėjas, tačiau dabar oro tarša palei didžiausius kelius dar labiau padidės.

Tam tikri teigiami poslinkiai matomi tik Valstybinių miškų urėdijos komunikacijoje su visuomene. Visuomeninės organizacijos vis dažniau įtraukiamos į įvairias komisijas, labiau įsiklausoma į pastabas miškotvarkos projektams, saugomose teritorijose prie kertamų sklypų atsirado stendai, informuojantys apie kirtimo pobūdį ir tikslą.

Deja, šie stendai pastatomi tik kirtimų metu, o ne gerokai prieš kirtimą, taip nesuteikiant galimybės iš anksto sustabdyti suplanuotus kirtimus.