Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius; www.siandien.info

Aplinkos ministerijos valdomas Aplinkos apsaugos departamentas šį pavasarį sudarė automobilių remonto sutartį su Šilutėje veikiančia bendrove „Pamario starta“. Kaip žinia, Aplinkos ministerija pagal koalicijos sutartį yra kuruojama partijos „Nemuno aušra“. O šios partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis kartu su broliu yra didieji „Pamario startos“ akcininkai. Šiai bendrovei pastaraisiais metais sekasi ir kituose valstybės įstaigų pirkimuose – dažnu atveju ji būna vienintelė konkurso dalyvė.

Šių metų gegužės 16 d. Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio ir jo brolio Dževaldo Žemaitaičio bendrovė „Pamario starta“, valdanti autoservisą Šilutėje, pasirašė sutartį su Aplinkos ministerijai pavaldžiu Aplinkos apsaugos departamentu (AAD) dėl tarnybinių automobilių remonto ir techninės priežiūros. Sutarties vertė – 50 tūkst. eurų, trukmė – treji metai. Pagal ją bus prižiūrima 10 AAD Šilutės skyriaus automobilių.

Nuo 2024 m. gruodžio aplinkos sektorius pagal valdančiosios koalicijos sutartį yra patikėtas partijai „Nemuno aušra“, kuriai vadovauja Remigijus Žemaitaitis. Savo sąsajas su bendrove „Pamario starta“ jis yra nurodęs viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.

TYRIMAS TRUMPAI

• Remigijus Žemaitaitis ir jo brolis Dževaldas Žemaitaitis valdo didžiąją dalį bendrovės „Pamario starta“, gegužę laimėjusios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos konkursą automobilių remontui, akcijų.
• Konkurso vertė – 50 tūkst. eurų, „Pamario starta“ buvo vienintelė dalyvė.
• Aplinkos ministeriją nuo pernai gruodžio kuruoja R. Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“.
• Bendrovei „Pamario starta“ vadovaujantis politiko brolis D. Žemaitaitis sako nežinantis, už kokias ministerijas atsakinga R. Žemaitaičio partija.
• Brolius Žemaitaičius sieja ne tik verslas, bet ir politinė veikla: D. Žemaitaitis iki 2023 m. vadovavo R. Žemaitaičio labdaros fondui ir Jaunųjų politikų asociacijai.
• Bendrovei „Pamario starta“ pastaraisiais metais sekasi ir kituose valstybės įstaigų konkursuose.
• Dažnu atveju „Pamario starta“ juose konkurentų nesulaukia.

Tai, kad AAD pasirašė sutartį būtent su Žemaitaičių bendrove, vartant dokumentus būtų likę paslaptyje. Viešai skelbiamoje sutartyje AAD buvo pažymėję tik „Pamario startos“ pavadinimą, o štai kas atstovauja šiai organizacijai – parašą padėjusio vadovo D. Žemaitaičio pavardė, kontaktiniai duomenys, net įmonės adresas – buvo užtušuota. Tik po to, kai dėmesį į tai atkreipė LRT Tyrimų skyrius, duomenys buvo atskleisti.

„Teisės aktai nei įpareigoja, nei draudžia viešinti šią sutarties dalį, todėl buvo nusistovėjusi praktika departamente neviešinti. Pasitarę su duomenų apsaugos ekspertais, CVP IS sistemoje įkėlėme sutartį su pavardėmis ir toliau laikysimės principo šį rekvizitą viešinti“, – informavo AAD.

Mažiausia kaina – būtent biudžetinėms įstaigoms

Departamento teiravomės, ar sudarant sandorį buvo atsižvelgta, kad vienas iš „Pamario startos“ akcininkų yra R. Žemaitaitis, kurio partijai yra patikėta Aplinkos ministerijos, taigi, ir AAD, kontrolė.

AAD atsakė: „Viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai draudžia dirbtinai riboti konkurenciją. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta, kad Perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.“

„Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis LRT Tyrimų skyriui aiškino nedalyvaujantis versle ir neturintis jam įtakos, o ryšius su įmone deklaravęs.

„Lietuvoje niekam nėra draudžiama, jokioms įmonėms, dalyvauti konkursuose ir juos laimėti. Aš labai džiaugiuosi, kad „Pamario starta“ – „Bosch Car Service“ (šiai kompanijai atstovauja įmonė – LRT), kuris šiandien yra geriausias servisas Lietuvoje, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir užtikrina pigiausią kainą būtent biudžetinėms įstaigoms. Tai tuo ir reikėtų pasidžiaugti, ir norėčiau visiems politikams palinkėti kurti įmones, organizacijas turėti, kurios dalyvautų viešuosiuose pirkimuose ir pasiūlytų optimaliausią kainą valstybei“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Jis tikino, kad ši situacija nesukuria interesų konflikto regimybės. „Politikas nesudaro interesų konflikto, nes aš nesu aplinkos ministras, nekuruoju Aplinkos ministerijos. Deklaracijos yra visos pateiktos. Politikas turi vengti asmeninės, tiesioginės naudos sau“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.

Verslininkas D. Žemaitaitis, vadovaujantis „Pamario startai“, sakė nežinantis, už ką politikoje atsakingas jo brolis – jie esą bendrauja mažai.

„Per metus būna kokie penki kartai. Praeitą savaitgalį (lankėsi – red.), Kalėdos, Velykos, gal dar du kartus. Jisai į Šilutę grįžta į susitikimus, ir tiek tų žinių. O su juo aš tai nebendrauju ir nežinau, už ką jisai atsakingas, už kokias ministerijas“, – sakė D. Žemaitaitis.

Jis akcentavo, kad pildo visas privalomas deklaracijas, kuriose nurodo, kad brolis yra Seimo narys, turi interesą verslo srityje, yra naudos gavėjas.

Įmonei vadovauja brolis, valdybai – žmona

Nuo 2014 m. veikiančią bendrovę „Pamario starta“ vietiniai vadina „Bošu“, mat įmonė yra oficiali kompanijos „Bosch Car Service“ atstovė Šilutėje. Šiuo metu „Pamario starta“ turi tris akcininkus: tai Seimo narys, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas R. Žemaitaitis, jo brolis D. Žemaitaitis ir nedidelę dalį valdantis šilutiškis Žydrūnas Šikšnius. Jis bei politiko brolis įmonės valdyme dalyvauja nuo pat jos įkūrimo, o R. Žemaitaitis akcijų paveldėjo 2023 m. pradžioje.

Remiantis Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais bendrovėje „Pamario starta“ buvo suformuota nauja valdyba. Jos nariai patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime pernai gegužę. Jame dalyvavo ir R. Žemaitaitis, vos kelios savaitės prieš tai atsisakęs parlamentaro mandato. Priminsime, kad 2024 m. gegužės pradžioje dabartinis „Nemuno aušros“ lyderis pasitraukė iš Seimo, kai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Vėl į Seimą išrinktas jis buvo tų pačių metų rudenį.

Taigi, šiame akcininkų susirinkime suformuotos valdybos nariais tapo D. Žemaitaitis su žmona, mažasis akcininkas Ž. Šikšnius bei R. Žemaitaičio žmona. Ji išrinkta valdybos pirmininke. „Pamario startos“ direktoriaus pareigas eina politiko brolis D. Žemaitaitis.

Bendrovės „Pamario starta“ akcininkų ir valdymo struktūra | LRT grafika

Panaši akcininkų ir valdymo struktūra yra ir kitose broliams Žemaitaičiams priklausančiose bendrovėse „Statyk pats“ bei „Dervira ir partneriai“.

„Pamario startos“ direktorius D. Žemaitaitis tvirtina, kad brolio žmonos vadovaujamos valdybos sprendimai „didžiąja dalimi yra formalūs“.

„Yra metinės ataskaitos tvirtinimas, o didžioji dalis yra dėl įkeitimų bankams. Mes, kadangi tų įmonių turime ne vieną, o daugiausia dirbame su skolintais pinigais didžiųjų bankų, tai per metus būna keturi, trys kartai, kai reikalingi valdybos sprendimai dėl laidavimų įkeitimams. Jiems nusiunti – peržiūrėk ir patvirtink. Tai įsivaizduokite, kokia ten informacija ir ką jinai turi gilintis tenai“, – apie brolio žmonos dalyvavimą įmonės valdyme kalbėjo D. Žemaitaitis.

Pasak R. Žemaitaičio, tai, jog įmonė yra šeimos rankose, nereiškia, kad visi iš jos gauna naudos. „Kaip jūs žinote, nėra man jokios naudos. Kaip žinote, įmonė dividendų nesimoka. Gautas pelnas yra investuojamas į įmonės veiklą. Kaip žinote, įmonėje dirba daug darbuotojų. Kaip jūs žinote, įmonėje mokamas didžiausias atlyginimas šitam regione. Vadinasi, mes pelno sąskaita investuojame į savo darbuotojus ir savo klientus. Ir „Bosch Car Service“ tikslas būtent užtikrinti kokybišką, savalaikį paslaugos suteikimą klientui. Tai dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose mes turime galimybę tą paslaugą suteikti“, – aiškino politikas.

Sieja ir politinė veikla

Nors verslininkas D. Žemaitaitis tikina, kad su broliu politiku matosi ir bendrauja retai, turimi duomenys rodo, kad ilgą laiką juos siejo ne tik tėvų sukurti verslai, bet ir politinė veikla.

Dar 2008 m. rudenį, pirmą kartą sudalyvavęs Seimo rinkimuose, kurie jam buvo nesėkmingi, R. Žemaitaitis įsteigė savo vardo labdaros ir paramos fondą. Tų pačių metų gruodį jis įkūrė ir Jaunųjų politikų asociaciją. Pastarąją organizaciją R. Žemaitaitis steigė kartu su dviem Kvėdarnos gyventojais.

Vos po metų, atsilaisvinus Šilutėje renkamo Seimo nario vietai, R. Žemaitaitis vėl dalyvavo rinkimuose ir laimėjo. Jis liko minėtų įstaigų dalininku, bet vadovavimą asociacijai ir politiko fondui perėmė brolis D. Žemaitaitis. Įstaigų oficialiu vadovu jis buvo iki jų uždarymo 2023 m. liepą. Abi įstaigos likviduotos Registrų centro iniciatyva, nes per savo gyvavimo laikotarpį nepateikė nė vienos finansinės ataskaitos.

Pats R. Žemaitaitis dar 2016 m. žiniasklaidai aiškino turėjęs fondą, tačiau dėl lėšų stokos jį esą dar prieš kelerius metus uždaręs. Tuo metu politikas kalbėjo, kad anksčiau labdaros fondas gaudavo pajamų iš gyventojų skiriamų 2 proc. nuo GPM. „Gal 1000 ar 1500 litų. Už jas buvome pagaminę pradinių klasių moksleiviams atšvaitų ir dalyvavome akcijoje „Būk matomas, būk saugus“, dalį pinigų skyrėme ekologiniams ar jaunimo projektams“, – portalui LRT.lt tada kalbėjo R. Žemaitaitis.

Nors politikas dar 2016 m. tikino savo fondą uždaręs, bet ir 2020 m., dalyvaudamas Seimo rinkimuose, jis fondą deklaravo kaip organizaciją, su kuria turi ryšių. Esą taip padarė, nes pamatė, jog įstaiga nelikviduota.

D. Žemaitaitis neneigė vadovavęs brolio įkurtoms organizacijoms, bet tikino, kad jokios veiklos, bent paskutiniuosius penkerius metus iki uždarymo, jos nevykdė. „Ar jūs žinote kokių faktų apie paramos dalinimą per tą fondą, sakykim, ar per tų politikų asociaciją per pastarąjį iki 2023-iųjų, sakykim, penkmetį ar ketverius metus?“ – aiškino jis.

Pasakius, kad apie šių organizacijų veiklą žinoti nėra galimybių, nes jos neteikė ataskaitų, politiko brolis teigė neturintis atsakymų, kodėl neįgyvendino tokios prievolės. „Neturiu atsakymo. Nebuvo veiklos ir neteikiau ataskaitos“, – sakė D. Žemaitaitis.

R. Žemaitaitis, klausiamas apie ataskaitas, aiškino įstatymų nepažeidęs, nes įstaigoms pats nevadovavo. „Pažeidė mano brolis, taip. Nes jisai, žmogus, natūraliai, žmogiškai – ne jo veikla, ne jo organizacija, jis apie ją nepagalvojo. Bet ji yra uždaryta. Jūs galėtumėte archyvuose jos veiklą pažiūrėti ir tikrai ten nerasite absoliučiai nieko“, – aiškino politikas.

Su dabartiniu „Nemuno aušros“ lyderiu R. Žemaitaičiu ne tik verslo, bet ir politinių ryšių turi ir mažasis „Pamario startos“ akcininkas Ž. Šikšnius.

R. Žemaitaičiui dirbant 2012–2016 m. kadencijos Seime, politiko tėvo ir brolio verslo partneris Ž. Šikšnius buvo ir jo, kaip parlamentaro, padėjėjas. O 2023 m. su R. Žemaitaičio tuo metu vadovauta partija „Laisvė ir teisingumas“ Ž. Šikšnius bandė patekti į Šilutės savivaldybės tarybą, bet nebuvo išrinktas. Šiuo metu juos sieja partija „Nemuno aušra“.

„Ką reiškia „politinis bendražygis“? Kvieti į sąrašą arba prašai, kad prisijungtų žmonės, kurie artimi tau“, – apie dabartinio verslo partnerio dalyvavimą politikoje sakė R. Žemaitaitis.

O Ž. Šikšnius, šiuo metu vadovaujantis Žemaitaičių autoservisui, LRT Tyrimų skyriui aiškino visada palaikęs dabartinį „Nemuno aušros“ lyderį. „Aš esu prijaučiantis jam nuo tų metų, kai susipažinome. Mes bendraujame jau 20 metų, mūsų santykiai yra geri, nematau čia kažko… Bet gal nebekalbam apie tą politiką. Man politika dabar yra antraeilis dalykas, mano dalykas yra verslas“, – sakė jis.

Nenori konkuruoti su Žemaitaičiais

Viešuosiuose pirkimuose bendrovei „Pamario starta“ pradėjo sektis prieš ketverius metus. 2021 m. ji, kaip tiekėjas, laimėjo 4 pirkimus, o pernai – jau 141 konkursą. Šįmet iki rudens „Pamario starta“ sėkmingai sudalyvavo 98 viešuosiuose pirkimuose.

Daugiausia automobilių remonto paslaugų iš Žemaitaičių bendrovės perka Šilutės savivaldybė, Tauragės policija, rajone veikiantys Macikų socialinės globos namai. Tačiau pagal sutarčių sumas tarp „Pamario startos“ klientų pirmauja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“.

Vis dėlto „Pamario startos“ vadovas D. Žemaitaitis tokiais rezultatais nėra patenkintas.

„Jokie iš jų (viešųjų pirkimų – LRT) nėra mums nei sėkmingi, jokie nėra nei dideli. Esmė yra tokia: mes viešuosiuose konkursuose, kai dalyvaujame, susiduriame su tokia problema, kad turime konkuruoti su įmonėmis, kurios darbina žmones nelegaliai, įrangą naudoja neoficialią, ir vat tai didžiausia problema. Dėl algų iš viso nesilaiko reikalavimų. Ir mes kiekvienu konkursu vis aiškinamės su tomis perkančiosiomis organizacijomis, sakome: „Kaip suprasti, jūs „laužiate“ kainą, o tos įmonės, kurios dalyvauja konkursuose, net nelegaliai formina žmones, atlyginimai neatitinka rinkos sąlygų. Įrangos oficialios neperka.“ Tai mums problemų problema yra su viešaisiais pirkimais“, – tikino jis.

LRT Tyrimų skyrius kalbino Šilutėje ir aplinkiniuose miesteliuose automobilių remontu užsiimančių įmonių savininkus. Nė vienas iš jų nesutiko kalbėti viešai. Tačiau įsipareigojus neatskleisti jų tapatybės, verslininkai (vardai ir pavardės LRT Tyrimų skyriui žinomos – LRT) teigė „nenorintys konkuruoti su Žemaitaičiais“.

„Tiesiog kainą konkursuose jie geresnę pasiūlo, ir dėl to net neverta už tokią kainą siūlytis dirbti kitiems. Kažkada bandėme (dalyvauti konkursuose – LRT), daugiau nebebandome. Yra per maža kaina darbų, dėl kurių net neapsimoka konkuruoti“, – kalbėjo verslininkai.

Jau minėtame AAD prie Aplinkos ministerijos pirkime už 50 tūkst. eurų, kurį „Pamario starta“ laimėjo šią gegužę, bendrovė pasiūlė beveik dvigubai mažesnę kainą nei maksimali pirkimui numatyta suma – 29,2 tūkst. eurų su PVM. Tačiau sutartyje įrašyta maksimali suma. Kaip teigia AAD, įmonės nurodyta kaina yra skirta tik pasiūlymų vertinimui. Taigi, tokiu atveju susitariama dėl fiksuotų įkainių – tai leidžia įstatymas, ypač tada, kai pirkimo vykdytojas negali paskaičiuoti tikslių paslaugų apimčių.

Panašią sutartį už maksimalią 75 tūkst. eurų su „Pamario starta“ AAD buvo pasirašiusi ir 2022 m. kovą. Tuo metu įmonės akcijas valdė politiko brolis ir tėvas bei mažasis akcininkas. Tąkart bendrovė teikė siūlymą už 46 tūkst. eurų. AAD pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad atliktų darbų kainos suma buvo dar mažesnė – per trejus metus už AAD automobilių remontą sumokėta kiek daugiau kaip 36 tūkst. eurų.

Pirkimus iš „Pamario startos“ atlikęs AAD yra ir tokias įmones kontroliuojanti institucija. Pastarąjį kartą „Pamario startą“ departamento specialistai tikrino 2021 m. – taigi, prieš prasidedant pirkimams. Viešose ataskaitose matyti, kad AAD tuo metu kontroliavo, kaip įmonė tvarko atliekas.

„2021 m. buvo atliktas planinis šio ūkio subjekto patikrinimas, jo metu pažeidimų nenustatyta. Vėliau servisas nebuvo tikrinamas, nes pagal rizikos vertinimą įmonė į patikrinimų planus nebuvo įtraukta“, – nurodė AAD.

Didžiuosiuose pirkimuose dalyvavo vieni

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad pastaraisiais metais didžiuosiuose valstybinių įstaigų pirkimuose Šilutės regione „Pamario starta“ veikia be konkurentų. Jau minėtame šią gegužę įvykusiame AAD pirkime už 50 tūkst. eurų ši įmonė buvo vienintelė dalyvė.

Pastaraisiais metais didžiuosiuose valstybinių įstaigų pirkimuose Šilutės regione „Pamario starta“ veikia be konkurentų | LRT grafika

Mėnesiu anksčiau, balandį, „Pamario starta“ pasirašė 242 tūkst. eurų sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) dėl Pagėgių pasienio rinktinės transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo. Kaip informavo VSAT patarėjas Giedrius Mišutis, šiame konkurse, vykdytame per Policijos departamento sukurtą dinaminę pirkimų sistemą, kvietimą dalyvauti priėmė du tiekėjai, tačiau vieno iš jų pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis reikalavimų (tiekėjas pateikė neužpildytą pasiūlymo formą). Taigi, konkurse sudalyvavo ir laimėjo „Pamario starta“.

Vienintelė dalyvė ši bendrovė buvo ir pernai rugpjūtį įvykusiame atvirame akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ konkurse už 36,3 tūkst. eurų. Konkurentų neatsirado ir 2023 m. rugpjūtį įvykusiame Tauragės rajono policijos komisariato konkurse už 125 tūkst. eurų. Tiesa, šiemet Tauragės policija pasirinko kitus automobilių remonto paslaugų teikėjus – birželį pasirašė 150 tūkst. vertės sutartį su Tauragės įmone „Vidlinas“.

„Pamario startos“ vadovas ir akcininkas D. Žemaitaitis piktinosi klausimu, kodėl didžiuosiuose pirkimuose jie neturėjo konkurentų.

„Kaip tai neturėjome? Visa Šilutė gali dalyvauti. Ir dalyvaudavo. Mes veikiame 15 metų (iš tiesų nuo 2014 m. – LRT). Tai jūs ne paskutinį konkursą žiūrėkite, o žiūrėkite nuo penkiolikos metų, nuo pradžios, kai mes veikiame“, – ragino jis.

„Pamario startos“ vadovas tvirtino, kad 90 proc. autoremonto sektoriaus „sėdi šešėlyje“, o jų įmonė moka „du kartus didesnį oficialų atlyginimą“.

„Nes mes gauname (pajamas – LRT) ir dalinamės oficialiai su žmonėmis (darbuotojais – LRT). Nes mes negalime mokėti neoficialiai. Nes aš nueinu į Mokesčių inspekciją ir klausiu: „Nuo kada mums pradėti dvi buhalterijas vesti?“ Jie žiūri į mane, kraipo galvą. Pagrindinis dalykas, ką mes sakėme savo veikloje: niekada nemokėsime (kyšių – LRT) ir niekada neatidirbinėsime. Ir tu tokioje aplinkoje turi kovoti. Mes jau pavargome“, – kalbėjo verslininkas.

Jo teigimu, viešieji konkursai „Pamario startai“ yra nuostolingi: „Ne į minusą, bet įmonei jokio pliuso nesudaro. Tik srautas kad yra.“

„Ir tokiame chaose jūs sakote: „Kaip jūs dabar čia vieną kitą konkursą be konkurencijos?“ Jeigu be konkurencijos būtume, mūsų kaina būtų mažiausiai 20–30 proc. didesnė“, – tvirtino D. Žemaitaitis.

Kaip matyti iš Registrų centrui teikiamų duomenų, bendrovės „Pamario starta“ veikla yra banguojanti: 2022-aisiais bendrovės grynasis pelnas siekė 22,7 tūkst. eurų, o 2023 m. patirtas 3 363 eurų grynasis nuostolis. Pernai „Pamario startos“ bendras pelnas viršijo pusę milijono eurų, tačiau grynasis siekė tik 7,4 tūkst. eurų, įmonė sumokėjo 1,4 tūkst. pelno mokesčio. Tuo metu įmonės mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai bei trumpalaikiai įsipareigojimai siekė daugiau kaip 470 tūkst. eurų.

Teikė servisams reikalingus įstatymų projektus

Viešai prieinama informacija rodo, kad automobilių remonto verslo klausimai nėra svetimi ir Seimo nariui R. Žemaitaičiui. Dar 2019 m. rugsėjį šis politikas, tuo metu ėjęs Seimo vicepirmininko pareigas, registravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas. Jomis siūlyta numatyti, kad visi automobilių servisai remontą turėtų vykdyti tik tam tinkamose patalpose, kurios būtų registruojamos Aplinkos ministerijos informacinėje sistemoje.

Portalui tv3.lt R. Žemaitaitis tuo metu pasakojo, kad inicijuoti tokį įstatymo pakeitimą jį paskatino brolis. Tačiau politikas neatviravo, kad jo brolis su tėvu tuo metu jau valdė autoserviso verslą per „Pamario startą“. R. Žemaitaitis viešai kalbėjo, kad jo brolis Dževaldas yra statybinėmis prekėmis prekiaujančio prekybos centro direktorius, o tarp jo prekių asortimento galima rasti ir automobilių servisams reikalingų padangų, tepalų ir t. t. Taigi, brolis esą matė egzistuojančias problemas ir pasiūlė „viziją, kaip jas galima būtų išspręsti“.

„Jis ir dirbo su statybinėmis medžiagomis, jis niekada nedirbo autoservise“, – apie brolio, tuo metu jau vadovavusio „Pamario startai“, kuri valdo autoservisą, įtaką LRT Tyrimų skyriui sakė R. Žemaitaitis.

Šį birželį R. Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ atstovas Seime pateikė įstatymo projektą, kurį pasirašė 23 parlamentarai. Juo siūloma keisti techninės apžiūros tvarką ir leisti ją atlikti ne tik „TUV Nord Lietuva“ (buvusiai „Tuvlitai“), tačiau ir servisams, kurie gautų licenciją vykdyti tokią veiklą.

R. Žemaitaitis sako, kad su jo ir brolio verslu ši pataisa nėra susijusi. „Šitas pasiūlymas yra susietas su autorizuotais servisais. Tai servisas mūsų ar kitų nepapuola. Papuola servisai, kurie yra oficialūs atstovai būtent automobilių. <…> Tai štai ir mano atvejis, dėl ko aš irgi teikiau, ko aš protu negaliu suvokti, – kai nusiperki naują automobilį ir praeina 3-eji metai, sako, kad „jūs atlikite naują technikinę“. Kam man technikinė, jei važiuoklei išduota 5-erių metų garantija? Tai jeigu autorizuotas servisas išduoda garantiją 5-eriems metams, tai tokiu atveju jis ir galėtų atlikti technines apžiūras. Nes bet kuris žmogus, kuris šiandien perka naują automobilį ir gauna 5-erių metų garantiją, nesupranta, kodėl po 3-ejų metų reikia eiti į techninę apžiūrą“, – dėstė R. Žemaitaitis.

Pasiūlymą dėl automobilių techninės apžiūros tvarkos keitimo ankstesnės kadencijos Seime, 2023 m. gruodį, inicijavo tuo metu valdžioje buvusio Liberalų sąjūdžio atstovas. Tačiau tąkart tokiam projektui nebuvo pritarta. Ekspertai ne kartą teikė išvadas, kad, suteikus teisę techninę apžiūrą atlikti servisams, neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, nes automobilių remontu besiverčiančios bendrovės iš esmės tikrintų savo pačių darbo kokybę.

ŠALTINIS:LRT