www.verslaspolitika.lt

Lietuvos miškai ilgą laiką pirmiausia buvo ekonominė vertybė, bet kartu jie  tenkino įvairias socialines ir dvasines žmonių reikmes. Valstybės įmonės miškų urėdijos puoselėja gamtos turtus, kultūros paveldo vertybes, rūpinasi kraštovaizdžio objektų išsaugojimu, sudaro sąlygas visuomenei su jais susipažinti, nes miškai, o ypač valstybinės reikšmės, visuomenės ir valstybės gyvenime atlieka labai įvairias funkcijas. Viena iš svarbiausių – socialinė – visuomenė, tai yra  naudojimasis miškais rekreacijai, uogavimui, grybavimui.

Pastaruoju metu valstybinių miškų miškininkai ypač daug dėmesio skiria miškų pritaikymui visaverčiam šalies gyventojų ir svečių lankymuisi bei turiningam poilsiui. Kuriant rekreacinę infrastruktūrą miškuose, orientuojamasi į labiausiai pamėgtus ir lankomus miško sklypus, taip sureguliuojami ir paskirstomi miško lankytojų srautai, poilsiautojai nukreipiami į priešgaisriniu požiūriu saugius miško sklypus.

Beje, vienas iš miškų ūkio plėtros strateginių tikslų, įvardintų Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijoje, yra visuomenės bendrųjų, su miškais susijusių, reikmių tenkinimas. Rekreacinių priemonių dėka miškas mažiau šiukšlinamas, kraštovaizdžiui ir jautrioms bioįvairovės vietoms nepadaroma žala arba ji yra minimali, o apgalvotai parinktos bei įrengtos laužavietės sumažina miško gaisrų kilimo pavojų.

Aplinkosauginių ir rekreacinių objektų įrengimo ir tvarkymo darbų apimtys  pradėjo labai didėti, kai šių darbų išlaidos buvo priskirtos miškų urėdijų privalomosioms miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų išlaidoms. Miškų urėdijų valstybiniuose miškuose rekreacinės infrastruktūros objektai jau skaičiuojami tūkstančiais, tai yra pažintiniai, mokomieji, rekreaciniai ir kitokios paskirties takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio vietos, poilsiavietės. Nemažai jų pritaikyta žmonių su judėjimo negalia reikmėms.

Žmonės su negalia gali ilsėtis gamtoje, pažinti miško vertybes, organizuojamos iškylos, plečiasi bendravimas, taip skatinamas pilnavertiškumo jausmas ir integravimasis į visuomenę, o projektas „Rekreacinių objektų miškuose pritaikymas neįgaliųjų reikmėms“ buvo įvertintas aukščiausiu balu ir pripažintas geriausiu gerosios patirties pavyzdžiu Lietuvoje. Rekreacinių objektų, tinkamų žmonėms su negalia poilsiauti gamtoje, yra visose 42 miškų urėdijose.

Kasmet miškų urėdijos pritaiko rekreacinius objektus pagal neįgaliųjų išreikštus pageidavimus, įrengia mašinų stovėjimo aikšteles, nutiesia lentinius takus, išlygina aikštelių teritorijas, sutankina vaikščiojamąją dangą, pritaiko miško baldus, padaro atraminius turėklus, stato specialius lauko tualetus, pastato lieptus prie vandens telkinių, išdėsto specialius neįgaliųjų informacinius ženklus.

2007–2013 metais dauguma miškų urėdijų pasinaudojo Europos Sąjungos finansine parama. „Verslas ir politika“ pasidomėjo, kaip patrauklūs, įdomūs ir vertingi miško kampeliai pritaikomi žmonių poilsiui Šilutės krašte. Šilutės miškų urėdijos vadovas Vaidas Bendaravičius papasakojo, kas jau padaryta, atskleidė, kad šiame krašte įgyvendinta dar ne viskas, kas sumanyta. Vaidas Bendaravičius teigė: „Mums, miškininkams, didžiausia miškų lankytojų dovana – jų geranoriškumas, ačiū jiems, kad saugo tai, ką mes sukūrėme visiems miško svečiams, tai yra naujas laužavietes ar tiesiog patogius suolelius “.

Miškininkai paramos kreipėsi ir į Europos Sąjungos fondus, nors kasmet Šilutės miškų urėdija rekreaciniams tikslams skiria 27 tūkstančius eurų nuosavų lėšų.

Urėdija nuolat atnaujina ir tvarko miške esančias poilsiavietes. Ypač gerai prižiūrimos Norkaičių, Šiaudėnų, Kintų, Vainuto miškų poilsiavietės. Urėdijos teritorijoje įrengta 21 tokia  aikštelė.

Besižavintiems neįprastų formų medžiais urėdas V. Bendaravičius pataria užsukti į Rambyno regioninį parką, kurio teritorijoje auga septyniolikos kamienų eglė. 2016 metais Lietuvos metų medžių rinkimuose  Raganų eglė užėmė antrąją vietą. Nuo daugiausia balsų surinkusio Stelmužės ąžuolo atsiliko tik pusšimčiu balsų.

Raganų eglė yra unikalus daugiakamienis medis, augantis Rambyno regioniniame parke. Jos aukštis 32 m, liemuo 5 m, o 80 cm aukštyje ji šakojasi į 17 kamienų. Įdomu tai, kad anksčiau kamienų ji turėjo net 18, tačiau 2007 metų rudenį, iškritus šlapiam sniegui, vienas kamienas neatlaikė svorio ir lūžo.

Įspūdingas gamtos paminklas – Raganų eglė – dar ilgai žaliuos. Rambyno regioninio parko direkcija kartu su Šilutės miškų urėdija sutvarkė gamtos paminklo – Raganų eglės – aplinką. Miškininkai pasirūpino jos gyvybingumu, o lankytojams nutiestas naujas medinis takas. Šilutės miškų urėdija finansavo šio lentinio tako ir dviejų stendų įrengimo darbus. Raganų eglę gali pamatyti ir lankytojai, turintys negalią.

Netoli Vilkyškių miestelio, Vilkyškių miške, naujai įrengtas takas yra jau anksčiau įrengto tako tęsinys. Raganų eglės tako statybos darbus atliko rangovė UAB „Tomresta“, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą. Naujojo tako ilgis 105 metrai, plotis 145 cm. Tako pradžioje ir pabaigoje pastatyti informaciniai stendai, padaryta apžvalgos aikštelė, kurioje bus galima gėrėtis egle didesniam lankytojų būriui, aplink medį pastatyta medinė tvorelė. Rekreacinis takas lankytojams leis grožėtis egle ir aplinka bei būti gamtoje nepadarant jai žalos.

Manoma, kad Raganų eglė gali būti 130 metų senumo. Apie jos atsiradimą pasakojamos legendos. Žmonės sako, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo. Gamtininkė Eugenija Šimkūnaitė dėl keistos formos eglę praminė Raganų šluota.

Gamtininkų teigimu, daugiakamieniai medžiai atsiranda dėl sutrikdyto natūralaus augimo. Jei pagrindinį jauno medelio kamieną pažeidžia žvėrys ar ligos, iš šoninių pumpurų gali išaugti ūgliai, kurie esant tam tikroms sąlygoms virsta naujais kamienais. Dvikamienių medžių pasitaiko gana dažnai, gerokai mažiau auga trikamienių ir labai retai pavyksta aptikti medžių, turinčių keturis ar daugiau kamienų. Raganų eglė yra vienas iš įdomiausių Lietuvos gamtos paminklų. Specialistai linkę manyti, kad šį medį specialiai suformavo žmogus arba sužalojo kokie nors gamtos veiksniai.

Šilutiškiai miškininkų dėka turi atnaujintą taip vadinamą Beždžionių pliažą prie Šyšos upės. Šioje teritorijoje yra iškirsti krūmai, pastatyti nauji stalai ir suolai, pagal naujausius reikalavimus įrengtos laužavietės, keliolika automobilių talpinsianti stovėjimo aikštelė, šiukšlių rūšiavimo konteineriai, tualetas ir į visus šiuos objektus kviečiančios dailios rodyklės.

,,Vienas iš naujausių objektų čia yra tinklinio aikštelė, kurioje gali sportuoti visi, įrengtos dvi kilnojamosios vaizdo stebėjimo kameros, kurios turėtų padėti, kad šie įrenginiai kuo ilgiau išliktų nesuniokoti. Šilutiškiai vertina mūsų darbą jų pamėgtoje poilsiavietėje, kur atnaujinti lauko baldai ir pavėsinės, įrengtos laužavietės.“ – pasakoja urėdas Vaidas Bendaravičius.

Už girininkijos pastato Kintuose auga gamtos paminklas – didžioji tuja, jos aukštis siekia 18 metrų. Anot urėdo, ji aukščiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Manoma, kad ji buvo pasodinta apie 1902–1912 m., kadangi tuo metu buvo statomas girininkijos pastatas. 1973 m. išleistame dendrologijos vadovėlyje rašoma: „Kintų girininkijos (Kv. 26) pasodėje auga labai įspūdinga dviliemenė didžioji tuja. Tuja yra 16 m aukščio, kamieno skersmuo 1 m aukštyje nuo žemės – 85 cm, o šakos sudaro 9 m skersmens ratą ir siekia žemę“. Tuja buvo išmatuota ir 2004 metais, tuomet medis siekė 18,2 m, o kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje buvo 1,02 m, lajos skersmuo – apie 10,5 m, šakos siekė žemę. Kiekvienais metai tuja paauga po keletą centimetrų į aukštį ir plotį.

Urėdo Vaido Beinoravičiaus galvoje kirba daug minčių, kaip valstybinį mišką dar labiau pritaikyti visuomenės reikmėms, tačiau ramiai neleidžia dirbti numatoma valstybinių miškų valdymo reforma, kuri gali skaudžiai atsiliepti ir žmonių poilsiui gamtoje. Aplinkos ministerijos vadovai kone kasdien trimituoja apie priimtą sprendimą panaikinti visas 42 urėdijas ir Generalinę miškų urėdiją, o vietoj visų jų įsteigti vieną valstybės įmonę.

Anot Šilutės miškų urėdo, jau tapo tradicija, kad išrinkus naują Seimą arba pasikeitus Vyriausybei, būtina vykdyti valstybinių miškų valdymo reformą. Didelio proto nereikia išardyti daugiau kaip prieš du dešimtmečius sukurtą ir ištobulintą sistemą, o vietoj jos įsteigti vieną įmonę.

Lietuvos miškininkų bendruomenės atstovai siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką optimizuojant miškų urėdijų skaičių ir išsaugant jų ekonominį savarankiškumą. „Juk darant miškų valdymo reformą, turėtų būti aiškiai pasakyti jos tikslai. Dabar niekas nepasako, dėl ko reikia sugriauti gerai veikiančią sistemą!“ – kalbėjo Vaidas Beinoravičius.

Loretos Skirbutienės nuotraukos