www.siandien.info

NATO PA vienbalsiai priėmė deklaraciją „Kartu su Ukraina“: būtina pereiti prie „priešakinės gynybos“, dislokuojant žymiai didesnį skaičių karių ir įrangos rytiniame NATO flange

NATO Parlamentinė Asamblėja (NATO PA), baigdama šią pavasario sesiją, plenariniame posėdyje priėmė deklaraciją „Kartu su Ukraina“.

Dokumente be išlygų smerkiamas neišprovokuotas Rusijos karas prieš Ukrainą ir išsakomas tvirtas palaikymas Ukrainos demokratijai, nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui. Pabrėžiama, kad atmetamos bet kokios Rusijos pastangos legitimuoti okupaciją ir teritorijos aneksiją, rengiant neteisėtus rinkimus ir referendumus.

Konstatuojama, kad Putino karas Ukrainoje, nepriimtina ir agresyvi retorika, ultimatumai NATO sąjungininkams ir partneriams, taip pat grasinimai biologiniais, cheminiais, radiologiniais ir branduoliniais ginklais patvirtina, kad Rusijos veiksmai yra rimčiausia grėsmė Europos saugumo architektūrai ir įstatymų viršenybe grįstai pasaulio tvarkai. Visa tai iš esmės keičia geopolitinę situaciją ir sukuria naują strateginę realybę, kurią NATO aljansas ir partneriai turi nedelsiant priimti.

Džiugu, kad NATO PA priėmė svarbius Seimo delegacijos pasiūlymus dėl deklaracijos teksto (paryškinta), kurie įtvirtina konkretesnes ir reikšmingas Ukrainai nuostatas.

NATO PA ragina valstybių narių  vyriausybes ir parlamentus:

–tęsti ir stiprinti sankcijas tol, kol Rusija atsisakys neteisėtų veiksmų ir išves savo karines pajėgas iš visų tarptautinės teisės aktais pripažintų Ukrainos teritorijų;

-padidinti dalijimąsi žvalgybos informacija ir tvarų ginkluotės, ypač priešlėktuvinės, priešraketinės, priešlaivinės, taip pat artilerijos, amunicijos tiekimą skubiai reikalingą Ukrainai tam, kad šalis apsigintų nuo Rusijos agresijos;

–sutarti dėl kitų žingsnių padedant Ukrainos europinei ir euroatlantinei integracijai;

–patvirtinti, kad Ukraina pati sprendžia dėl savo ateities ir kad nė vienas sprendimas nebus priimtas be Ukrainos dalyvavimo;

-reikalauti, kad Rusija atblokuotų kelius Ukrainos grūdų eksportui, kad būtų išvengta pasaulinės maisto krizės;

-remti tarptautines iniciatyvas, kad Rusija atsakytų už savo nusikaltimus Ukrainoje pagal tarptautinę teisę, tarptautinius žmogaus teisių ir baudžiamosios teisės aktus, ypač palaikant Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir Europos Sąjungos valstybių narių pradėtus tyrimus bei specialaus tarptautinio karinio tribunolo įsteigimą;

-laikyti Baltarusijos režimą atsakingu už paramą ir vaidmenį Rusijos invazijoje į Ukrainą, toliau taikyti ekonomines sankcijas;

-konstatuoti, kad tarptautinė bendruomenė niekuomet nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos, vadinamųjų Luhansko ir Donecko liaudies respublikų „nepriklausomybės“, Ukrainos teritorinių vandenų okupacijos ir Rusijos pastangų sukurti neteisėtas alternatyvias administracines struktūras, atsižvelgiant į Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą;

-spausti Rusiją, kad būtų pradėtos konstruktyvios derybos su Ukraina, įtvirtinant paliaubas ir kariuomenę išvedimą iš Ukrainos teritorijos;

-ieškoti būdų, kaip bendrauti su Rusijos pilietine visuomene, remiant visas iniciatyvas, skirtas priešintis agresyviai Kremliaus politikai;

-skubiai pereiti prie priešakinės gynybos (angl. – forward defence) pozicijos, dislokuojant ženklų skaičių karių ir įrangos rytiniame NATO flange, taip užtikrinant pasirengimą apginti kiekvieną NATO teritorijos pėdą;

-naujoje NATO strategijoje aiškiai įvardyti Rusijos revizionizmą ir agresyvius veiksmus, kaip didžiausią grėsmę euroatlantiniam saugumui, pereinant prie priešakinės gynybos“ bei tam pritaikant NATO poziciją ir gynybinius planus, ypač Rytų flange.

Baigdami pavasario sesiją NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) nariai priėmė deklaraciją „Rusijos grėsmės akivaizdoje“.
Šis dokumentas, pasak NATO PA prezidento Džeraldo E. Konolio (Gerald E. Connolly), grindžiamas keturiais pagrindiniais teiginiais:

„Pirma, pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija sukūrė naują ilgalaikę strateginę realybę;

antra, galutinis Rusijos tikslas yra sužlugdyti demokratiją, sugriauti Europos saugumo tvarką ir tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamą tvarką;

trečia, Rusijos agresyvūs veiksmai kelia didžiausią tiesioginę grėsmę euroatlantiniam saugumui; ketvirta, nors turime išlaikyti atvirus bendradarbiavimo kanalus, dabartinėmis aplinkybėmis prasmingo dialogo su Rusija negali būti, turint omenyje, kad Rusija šiuo metu žudo taikius Ukrainos piliečius, bombarduoja kaimus ir miestus.“

Priimtame dokumente pateikiami siūlymai birželį Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
NATO PA prezidentas Dž. E. Konolis išskyrė svarbiausius deklaracijos siūlymų aspektus:

„pirma, NATO atsakas į Rusijos grėsmes turi remtis bendromis demokratinėmis vertybėmis, įskaitant NATO Demokratinio atsparumo centro įkūrimą, tam yra pritariama jau nuo 2019 m.;

antra, turime dar kartą patvirtinti 5 straipsnio ir mūsų kolektyvinės gynybos svarbą – nepaisant nieko bus apgintas kiekvienas sąjungininkų teritorijos centimetras;

trečia – turime toliau ir reikšmingai stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos poziciją, įskaitant priešakinę gynybą NATO rytiniame flange; ketvirta, turime stebėti ir įvertinti Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo pasekmes;

penkta, turime stiprinti NATO gebėjimą atgrasyti ir ginti valstybes daugiau nei numatyta 5 straipsnyje;

šešta, privalome įvykdyti 2014 m. prisiimtus įsipareigojimus pagal Velso gynybos planą; septinta turime toliau remti Ukrainą; turime toliau stiprinti savo paramą narystės siekiančioms valstybėms; turime dar kartą patvirtinti visų tautų pasirinkimo teisę ir aiškiai pasakyti, kad niekada nepripažinsime Rusijos neteisėtos ir priverstinės Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos Respublikos aneksijos ar okupacijos.

Taip pat palankiai vertiname tai, kad Suomija ir Švedija pateikė paraiškas tapti NATO narėmis.“

Deklaracijoje taip pat siūloma: remti vieniems kitus stiprinant transatlantinį energetinį saugumą ir nepriklausomybę diversifikuojant energijos šaltinius, svarstant naujus maršrutus ir laipsniškai nutraukiant anglies, dujų, naftos ir urano importą iš Rusijos; dėti daugiau pastangų ryžtingai kovojant su Rusijos kibernetinėmis grėsmėmis ir jų pasekmėmis, įskaitant dezinformaciją, kartu išlaikant diplomatijos, konfliktų panaikinimo, eskalavimo ir ginklų kontrolės kanalus atvirus su Rusija, kad būtų išvengta netyčinio eskalavimo, nesusipratimų ar klaidingų skaičiavimų.

Parengė Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuras