www.siandien.info

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pareiškimas dėl situacijos miškų sektoriuje

LR Prezidentui

LR Seimui

LR Vyriausybei

LR Aplinkos ministerijai 

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“

pareiškimas

2023 m. spalio 6 d.

2017 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Miškų įstatymo pakeitimus, kurie iš pagrindų sugriovė beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius kurtą ir tobulintą valstybinių miškų valdymo sistemą.

Miškų urėdijų sunaikinimas buvo ne tik didžiulė klaida, bet ir nusikalstama veikla, įtakota suinteresuotų stambiosios medienos pramonės atstovų.

Rengiant Miškų įstatymo pakeitimus buvo demonstratyviai ignoruojama miškininkų, mokslininkų, profsąjungų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomonė.

Siekiant užgniaužti visuomenės pasipriešinimą neskaidriems politikų sprendimams, prieš miškininkų bendruomenę buvo organizuota neregėto masto melo ir šmeižto kampanija. Įsigaliojus Miškų įstatymo pakeitimams, regionuose buvo sunaikinti keli tūkstančiai darbo vietų, sužlugdyti žmonių gyvenimai, gausinamos bedarbių ir emigrantų gretos.

Nukentėjo ne tik miškininkai, bet ir miške dirbantys smulkieji verslininkai, taip pat ir smulkieji medienos perdirbėjai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas  pripažino, kad Lietuvos Respublikos miškų urėdijų sunaikinimo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams ir pripažino, kad miškų urėdijas LR Seimas panaikino neteisėtai.

Urėdijų sunaikinimas – tai tik didelių galimų neigiamų pokyčių Lietuvos miškų ūkyje pradžia, todėl privalome išsaugoti tai, ką kūrėme kelis dešimtmečius. 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, valstybinis miškų sektorius buvo viena iš nedaugelio ūkio šakų, kuri sėkmingai prisitaikė ir dirbo rinkos sąlygomis. 2012 metais Lietuvos miškai buvo pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje.

Urėdijos vykdė visas valstybės deleguotas funkcijas, užtikrino joms patikėtų miškų apsaugą, priežiūrą, atkūrimą,  laiku sumokėdavo visus mokesčius valstybei, kurie per nepriklausomybės laikotarpį padidėjo 16 kartų,  nustatyta tvarka viešai skelbė veiklos rezultatus, visos urėdijos dirbo pelningai.

Atsakingai pareiškiame, kad Lietuvos  valstybiniai miškai šiandien tapo keleto skirtingų interesų grupių  pasipelnymo šaltiniu, o praėjus daugiau nei 5 metams po miškų valdymo reformos, galima konstatuoti, kad neskaidri ir nekompetentingai vykdyta  miškų valdymo reforma deklaruotų tikslų nepasiekė, o  faktai ir  skaičiais rodo, kokį neigiamą poveikį valstybinių miškų valdymo  reforma padarė miškų sanitarinei būklei, medynų priežiūrai, darbuotojų motyvacijai, atlyginimams, miškininkų prestižui.

Valstybinė miškų urėdija ir toliau slepia nuo visuomenės informaciją, kad šiuo metu sparčiai naikinamos girininkijos, girininkai atleidžiami iš darbo, valstybė ir toliau praranda sąžiningus, kompetentingus profesionalius miškininkus, didžiąją gyvenimo dalį atidavusiems Lietuvos miškams.

Privalome ištaisyti padarytą nusikalstamą veiklą valstybei, užkirsti kelią tolimesniam Lietuvos miškų naikinimui:

Pirma. Atkūrę nepriklausomą juridinį statusą, neteisėtai Lietuvos regionuose sunaikintoms urėdijoms;

Antra. Sugrąžinę darbo vietas iš jų išvarytiems miškininkams;

Trečia. Atstatę miškininko profesijos prestižą mokymo, valstybės valdymo instutucijose ir visuomenėje.

Šiuo metu Aplinkos ministerija svarsto Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo NR. I-671 pakeitimo  projektą. Raginame Vyriausybę ir Seimą atkurti Miškų urėdijas regionuose – Vyriausybės nustatytos teisinės formos valstybės valdomos įmones, patikėjimo teise valdančias valstybinius miškus ir vykdančias juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Miškų urėdijos privalo turėti struktūrinius padalinius – girininkijas.

Miškai turi teikti maksimalią  daugiafunkcinę naudą visuomenei ir valstybei, bet ne suinteresuotoms asmenų grupėms, atstovaujančias tik medienos pramonės interesus ar  įsisavinančių ES finansuojamų projektų lėšas.

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vardu, Pirmininkas Gintautas Kniukšta