Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Šiandien nėra galimybės išvengti rezonansinių politinės korupcijos nusikaltimų, nes, net ir skyrus laisvės atėmimo bausmę, ji atidedama. Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tai reiškia, ypač kalbant apie politinės korupcijos bylas, toks asmuo, buvęs politikas, realiai išvengia atsakomybės ir dėl to baudžiamasis įstatymas kuris numato atsakomybę už korupcines veiklas, nepasiekia tikslų“, – tvirtina premjeras.

– Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketina pateikti baudžiamojo kodekso pataisas – didinti baudas už visus nusikaltimus, o korupciniuose nusikaltimuose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ir kyšio suma. Ką jūs manytumėte, ar reikia didinti baudas?

Kalbant apie korupcinius nusikaltimus, turbūt reikia spręsti pagrindinę problemą – taikyti nuobaudos neišvengiamumo principą. Turime pavyzdžių, kai už korupcinius nusikaltimus (ypač, kai skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, kai skiriama bauda) bauda yra gerokai mažesnė už naudą, kurią, padarydamas korupcinį nusikaltimą, asmuo gavo. Tikrai nėra adekvačios baudos.

Kita vertus, kas yra gerokai svarbiau – rezonansiniai korupciniai nusikaltimai, politinės korupcijos nusikaltimai. Šiandien nėra galimybės jų išvengti, nes ir nuteisus asmenį, skyrus laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidedamas keletui metų. Tai reiškia, ypač kalbant apie politinės korupcijos bylas, toks asmuo, buvęs politikas, realiai išvengia atsakomybės ir dėl to baudžiamasis įstatymas nepasiekia tikslų, kuris numato atsakomybę už korupcines veiklas.

Pritarčiau Vytauto Bako siūlymams ir registruotai pataisai, kad už, kaip minėjau, rezonansinius politinės korupcijos nusikaltimus nebūtų galimybės taikyti bausmės atidėjimo principo.

– LRT RADIJO klausytojas domisi, kaip vertinate prie prezidentūros rengiamą bado akciją ir kaip ketinate skaidrinti Lietuvos teisinę sistemą?

– Dėl protestų formų, tai mes gyvename demokratinėje šalyje, kiekvienas turi teisę reikšti savo nepasitenkinimą – protestuoti, piketuoti. Svarbu, kad tai būtų daroma laikantis įstatymo. Jeigu tam renginiui išduoti savivaldybės leidimai, jis yra teisėtas. Tokias teises žmonės turi.

[…] Kalbant apie teismų sistemą, reikia pripažinti, kad per keletą metų pokyčių įvyko. Teisėjai savo priimtus sprendimus visuomenei aiškina ne tik vadovaudamiesi teisės normomis, bet ir elementaria logika, argumentais bei motyvais, kodėl priėmė tokį sprendimą. Įvykdyta nemaža teisėjų rotacija.

Reikia suprasti, kad visuomet, ypač teisminiame ginče, viena iš pusių būna nepatenkinta. Jeigu paimtume civilinę bylą, kai yra dvi šalys, viena pralaimi, o kita laimi. Vienai pusei gal atrodo, kad teismas ne visai tinkamai atliko savo darbą.

Kalbant apie teismų skaidrumą, tai tik Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri tikrai dirba gana aktyviai ir nesibaimina jokių temų, jokių pareigūnų ar sričių, tai, kalbant apie teismus, jų darbas taip pat yra efektyvus. Yra teisėjų, kurie suteršė savo teisėjo vardą. Tai parodo tyrimai.

Demokratinėje teisinėje valstybė (o Lietuva yra demokratinė teisinė valstybė) abejoti, netikėti, neigti teismų sprendimus yra kelias į niekur. Tikrai bus nepatenkintų žmonių. Svarbiausia, kad teismų sprendimai būtų motyvuoti, argumentuoti, žmonės galėtų pasinaudoti visomis skundų galimybėmis, galėtų gauti reikalingą teisinę pagalbą, ypač tie, kas gauna mažas pajamas. Ta teisinė pagalba privalo būti nemokama ir kvalifikuota. Galbūt tada nepasitenkinimo ar nežinojimo bus mažiau.

– Valstybės gynimo taryba pirmadienį aptarė svarbiausius krašto apsaugos reikalus. Nuspręsta, kad Lietuva kitąmet žada skirti daugiau nei 2 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Taip pirmą kartą bus įgyvendinta NATO rekomendacija. Yra visokių vertinimų. Kaip manote, ar tie daugiau kaip 2 proc. mums nebus per didelė našta?

– Mes priėmėme tokį politinį sprendimą, pasiryžome tai padaryti. Tikrai privalėsime pasiekti ir užtikrinsime, kad tai būtų padaryta – perkoptume 2 proc. Tai būtų mūsų įsipareigojimas, pirmą kartą įvykdytas kaip NATO valstybės. Tiesiog būtume sąžiningi prieš savo partnerius, kurių šiandien prašome padidinto saugumo, dėmesio, pajėgų mūsų regione.

Finansavimas reikalingas, įvertinus ir geopolitinę situaciją, ir tai, kiek metų kariuomenė tikrai nebuvo nei tinkamai finansuojama, nei modernizuojama. Galbūt tai didžiausia problema. Jeigu tai būtume darę nuosekliai ir kažkada neturėję tokios nuomonės, kad nereikia skirti finansavimo, kad kariuomenė nereikalinga, neturi reikšmės. Tragedija, kad buvo toks laikotarpis. Tai turbūt pats sunkiausias laikotarpis, kai vyko griuvimas.

Atstatyti visada reikia gerokai didesnių pastangų. Jeigu būtume nuosekliai šio tikslo siekę, dabar nereikėtų pinigų, kurių reikia visiems: socialinei apsaugai, mokytojams, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, kultūrai, žmonėms, kurie gyvena arti ar už skurdo ribos. Tuos pinigus būtų galima čia skirti, tačiau mes turime nepamiršti, kad turime užtikrinti mūsų šalies ateitį ir ta investicija yra reikalinga.

Kaip bus ateityje, tikrai kalbėsimės. Turbūt vienareikšmiškai galime pasakyti, kad biudžeto panaudojimas šioms sritims turi būti labai aiškiai pagrįstas. Svarbiausia, kad visuomenė suprastų ir matytų, kad šios investicijos daromos sąžiningai, skaidriai, nediskredituoja. Blogiausias dalykas, kai pinigai, kurie šalies gynybai skiriami nuo mūsų visų, panaudojami neskaidriai arba turi korupcijos prieskonį.