Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė.

Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai taikliai tradiciją yra apibūdinęs prancūzų politikas Žanas Žoresas: „Tradicija nėra pelenų laikymas, bet liepsnos palaikymas“.

„Skamba skamba kankliai“ yra tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kai etninės kultūros projektai yra ignoruojami. Tradicinės Sartų lenktynės taip pat jau neorganizuojamos keletą metų. O juk pirmosios žirgų lenktynės Dusetose ant Sartų ežero buvo surengtos dar XIX amžiuje. Nuo 1905 m. lenktynės vykdavo kasmet.

Kėsinamasi net ir į Dainų šventes. Kai kurie politiniai veikėjai mano, kad šios šventės yra sovietmečio reliktas. Beje, pamirštama, kad dainų švenčių tradicija atėjo į Lietuvą 1924 metais.   Tautos susibūrimai per dainų ir šokių šventes skatino bendrumo, vienybės jausmą.

Kaip čia atsitiko, kad 2003 m. UNESCO pripažino Lietuvos (taip pat Latvijos ir Estijos) dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, o mums patiems ši šventė tampa sunkiai pakeliama našta?

Etninė kultūra jau nelaukiama ir mokyklose. Jose beveik dvigubai sumažėjo etninės kultūros pamokų, o prieš keletą metų iš studijų krypčių sąrašo išbraukus etninę kultūrą, neberuošiami ir šios srities specialistai.

Matyt, dėl to net ir per valstybines šventes kai kuriose mokyklose, taip pat Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų konkurse „Dainų dainelė“  dainos skamba ir užsienio, o ne vien tik lietuvių kalba.

Jau turime pavyzdį, kai Tūkstantmečio mokykloje panorus įkurti folkloro klasę, to padaryti nebuvo leista. Dėl to, kad tai, anot savivaldybės klerkų, nešiuolaikiška ir neaktualu. Nejaugi Tūkstantmečio mokyklos programai skirti daugiau kaip 200 milijonų eurų bus nukreipti tradicinės lietuvių kultūros griovimui ?

Čia verta prisiminti neseniai atliktą tyrimą, kurio metu paaiškėjo tikrasis patriotiškumo ir pilietiškumo aktualumas – tik 14 proc. mūsų piliečių nusiteikę ginti savo Tėvynę ginklu. O juk Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno piliečio konstitucinė pareiga.

Parašykite komentarą

Top