Romaldas ABUGELIS

Nuo seno žmonės svajojo skraidyti kaip paukščiai. Šiandien tokia galimybė jau yra. Skrydis oro balionu – tai nevaržomas laisvės pojūtis ir nepamirštami prisiminimai visam gyvenimui.

• 

Pasaulis į padangę pakilusį karšto oro balioną pirmą kartą išvydo 1783 metais. Šio legendinio skrydžio autoriais buvo prancūzai broliai Mongolfjė.

Oro balionas – orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Balionas horizontaliai juda tik vėjo pagalba, todėl jis skiriasi nuo dirižablio, kurio judėjimas danguje yra kontroliuojamas.

Yra trys pagrindiniai balionų tipai. Populiariausias ir seniausias – karšto oro balionuose kaitinamas oras, kuris jį ir kelia.

Antrasis, kai dujų balionai yra pripūsti mažesnės molekulinės masės dujomis, kurios yra lengvesnės už aplinkos orą. Roziere balionai apjungia abu aukščiau išvardintus balionų tipus. Balionų mados neatsilieka nuo laikmečio – apvalius, didelius ir nerangius balionus vis sparčiau keičia slyvos formos greituminiai sportiniai balionai.

1988 m. vasario 27 diena laikoma karšto oro balionų sporto šakos Lietuvoje gimtadieniu. Tądien įvyko steigiamoji Lietuvos oreivių draugijos konferencija. Tais pačiais metais jonavietis L.Simniška iš polietileno plėvelės pasigamino pirmąjį Lietuvos oro balioną ir juo kelioms minutėms pakilo į orą.

• 

1988 m. birželio mėnesį Lietuvą pasiekė pirmieji vengrų gamybos karšto oro balionai „Lietuva“ ir „Viltis“. Tai buvo barteriniai mainai: du balionai iškeisti į vieną sklandytuvą „Lietuva“ LAK-12. Po dviejų dienų – birželio 11 d. Molėtų rajono Balninkų kaime į dangų pakilo pirmasis Lietuvoje registruotas karšto oro balionas.

Jį pilotavo broliai Rimvydas ir Antanas Maciulevičiai. Ore prabuvę 55 minutes, nusileido už 11 km. Bet tai nebuvo pirmasis oro baliono skrydis Lietuvos padangėje. Dar 1891 m. karšto oro pripildytu balionu virš Vilniaus buvo pakilęs Stanislovas Drevnickis.

Oro balionu pasiektas 10 kilometrų aukštis

Oro balionu galima nuskristi gan didelį atstumą, o ir pakilti jis gali labai aukštai.

Lietuvos oreivis Vytautas Samarinas pasiekė tokius Lietuvos skrydžio oro balionu rekordus: atstumo – 334 km. ir aukščio – 10064 metrai. Gintautui Mockaičiui priklauso skrydžio trukmės rekordas – 10 val. 13 min. Danielius ir Robertas Komžos 2017 m. Gordon Bennet dujiniais balionais įveikė 815 km, pakilo į 5,1 km aukštį ir skrido 19 val. 47 min.

• 

Oro balionų sportas – ekstremalus užsiėmimas. Balionai yra priklausomi nuo vėjo stiprumo bei krypties. Tačiau vėjo stiprumas ir jo kryptis nėra pastovūs. Skirtingame aukštyje vėjas pučia nevienodomis kryptimis bei stiprumu.

Dėl to pilotai keisdami aukštį gali vairuoti orlaivius. Skrydžio metu dažnai reikia atlikti daugiau nei vieną užduotį. Užduoties metu dažniausiai reikia atskristi iki nurodyto tikslo pavėjui.

Arčiausiai tikslo priskridęs pilotas laimi užduotį. Dažniausiai tikslas būna pažymėtas kryžiumi iš balto audeklo, ištiesto pievoje. Į kryžiaus centrą metamas specialus žymeklis – specialus kaspinas su svareliu. Arčiausiai kryžiaus centro nukritęs žymeklis rodo užduoties laimėtoją.

• 

Oro balionų sportas Lietuvoje populiarėjo labai greitai. 1989 Vilniuje ir Trakuose įvyko pirmosios Lietuvoje ir SSRS didelės tarptautinės varžybose, kuriose dalyvavo JAV, Japonijos, VFR, Šveicarijos, Suomijos, Prancūzijos, D.Britanijos, Čekoslovakijos sportininkai.

1991 gegužės mėn. Rumšiškėse įvyko pirmasis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, kuriame dalyvavo šeši Lietuvos oro balionai. Pirmuoju čempionu tapo G. Mockaitis.

• 

Nuo to laiko kasmet organizuojamas Lietuvos karšto oro balionų čempionatas įvairiuose šalies miestuose. 2003 m. Vilniuje vyko Europos karštų oro balionų čempionatas.

Lietuvos atstovai – tarp stipriausių pasaulyje

Šalies oreiviai jau yra pelnę skambių pergalių tarptautinėse varžybose, Europos ir Pasaulio čempionatuose. 1999 m. pasaulio čempionate Austrijoje Gintaras Šurkus iškovojo bronzos medalį.

Beje, Gintaras du kartus (1995 ir 2007 metais) perskrido Baltijos jūrą. Japonijoje surengtame 2016 m. pasaulio karšto oro balionų čempionate Rimas Kostiuškevičius iškovojo antrą vietą. Rimas sidabrą yra pelnęs ir Europos čempionate.

Jis taip pat yra dirižablių pasaulio vicečempionas ir dirižablių oro žaidynių 3 vietos laimėtojas. Jo sūnus Rokas du kartus yra laimėjęs pasaulio jaunimo čempiono ir kartą vicečempiono titulą, o 2013 m. tapo Europos čempionato nugalėtoju.

Lietuvos vardą garsina ir oreivės moterys. Daiva Rakauskaitė du kartus yra tapusi Europos moterų čempionato sidabro laimėtoja, o Agnė Simonavičiūtė pasaulio moterų varžybose pelniusi sidabro ir bronzos medalius bei dar yra iškovojusi Europos moterų čempionato sidabro medalį.

„Nors balionų sportas Lietuvoje vienas jauniausių tarp aviacijos sporto šakų, tačiau nuveikta tikrai daug. Dabar šalyje yra 18 oreivių klubų, ši sporto šaka populiariausia Vilniuje, Alytuje, Kaune, Birštone, Marijampolėje.

• 

Jau išduota per 150 pilotų licencijų, šiuo metu aktyviai skraido apie 60 oreivių. Iš viso šiuo metu šalyje daugiau kaip 80 balionų turi tinkamumo skraidyti pažymėjimus,“ – pasakojo Lietuvos oreivių draugijos prezidentas Vytautas Sviderskis.

Oro balionai yra ne tik sporto priemonė. Skrydis oro balionu – tai smagi ir vis labiau populiarėjanti pramoga. Skrydis leidžia mums pažvelgti į gražiausias Lietuvos vietas, pamiršti kasdieninius rūpesčius.

Oreiviai mielai surengia romantišką skrydį dviem, grupelei žmonių ar dideliam kolektyvui. Tam skirti 16 ir net 24 vietų balionai. Norintiems pasmaguriauti neįprastoje aplinkoje yra galimybė pasinaudoti balionu – restoranu.

Taigi, malonaus skrydžio !

Parengta pagal savaitraštį ŠIANDIEN. Nuotr. iš asmeninio Vytauto Sviderskio archyvo.