Kaip gyvensime šiemet? Išorės aplinka nelepins.

• 

Indrė Genytė-PIKČIENĖ
Luminor banko vyriausioji analitikė, specialiai ŠIANDIEN

Analizuojant pasaulio ekonomines tendencijas ir užbėgančiuosius ekonominius rodiklius, matome vis daugiau suaktyvėjusių makroekonominių seisminių zonų – rizikos veiksnių, galinčių neigiamai paveikti pasaulio ekonominės plėtros tvarumą ir, suprantama, Lietuvos raidos perspektyvas.

Daugiausia nerimo kelia paaštrėjusios protekcionizmo apraiškos, galinčios sudarkyti tarptautines pridėtinės vertės grandines ir pakeisti pasaulio ūkio plėtros augimo pavarą žemyn.

Kertinis neigiamas posūkis tarptautiniuose prekybos santykiuose – mažėja rinkos efektyvumas, daugėja prekybos barjerų ir dvišalių susitarimų, kurie prastina kitų – mažesnių – žaidėjų konkuravimo galimybes.

ES – kertinės Lietuvos eksporto rinkos – augimas pernai taipogi išsikvėpė. Regiono pramonės atstovų lūkesčiai nuolat prastėjo, traukėsi naujų gamybos užsakymų skaičius Vokietijoje, netvarus Italijos valdžios sektoriaus finansų planavimas, nesiskaitymas su Europos Komisija ir jautri finansų rinkų reakcija į tai temdo ES ekonomikos dalyvių lūkesčius.
Išaugus neapibrėžtumui verslo įmonės pesimistiškiau vertina savo plėtros ir investicijų planus bei galimybes, o vartotojai mažina vartojimo apimtis ir yra linkę daugiau lėšų skirti taupymui.

Visa ta verčia 2019-tiems prognozuoti lėtesnį ES vidaus paklausos augimą ir vangesnį apetitą importui iš Lietuvos.

Eksporto augimas praranda pagreitį Eksporto plėtra pernai palaipsniui išsikvėpė.

2018 m. trečiasis ketvirtis buvo ypatingai prastas paslaugų eksportuotojams – paslaugų eksporto apimtys, palyginamosiomis kainomis, buvo netgi 4,7 proc. mažesnės, nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Tai lėmė lėtėjančios transporto, ypatingai kelių, apsukos. Lietuvos paslaugų eksportas yra menkai diversifikuotas, o kelių transporto paslaugų svoris bendroje apimtyje siekia net trečdalį viso paslaugų eksporto, tad nenuostabu, kad kuklesni šio sektoriaus rezultatai iškart veikia ir bendrus rodiklius.

Tuo tarpu apdirbamoji pramonė – stambiausias šalies eksportuotojas – kol kas išlaiko įprastą ritmą.

Nepraranda pagreičio ir lietuviškos kilmės prekių (be rafinuotų naftos produktų) eksporto augimas. Šiemet eksportuojančio verslo laukia kupini išbandymų metai.

Iš vienos pusės, teks veikti vangesnės paklausos aplinkybėmis, iš kitos – toliau pūsis kaštų eilutės.

Nuo 2019 m. sausio įmonių tyko elektros kainų šuolis. Vertinama, kad verslui elektros energijos kainos išaugs daugiau nei 40 proc. Tai itin paveiks elektros energijai itin imlias stiklo, plastikų, metalo dirbinių ir popieriaus pramonės šakas.

Be to, neslūgs įtampa darbo rinkoje, o darbo kaštai ir toliau kils sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų. Ir nors atlyginimų kilimą iš dalies „padengs“ mokesčių reforma, daugelyje sričių to tikrai nepakaks.
Esant tokiam darbo kaštų spaudimui išlikti patraukliu tarptautinės rinkos žaidėju darosi vis sunkiau.

Tad būtinos investicijos į efektyvumo didinimą, technologinį atsinaujinimą, aukštesnį našumą ir automatizaciją. Tačiau Lietuvoje net ir gerais laikais įmonės investuoja santykinai per mažai. O dabar, kuomet ekonominėse ateities projekcijose vis daugiau neapibrėžtumo veiksnių, natūralu, kad apetitas investicijoms tik prastės.

Nepaisant vangesnės ūkio plėtros, gyventojams ateinantys metai bus geri Šiemet prognozuojame palyginti spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą.

Jau vien MMA kilstelėjimas įlies žibalo į darbo užmokesčio augimą ir tas poveikis nuvilnys atlyginimų kopėčiomis aukštyn. Didelį prieaugį darbo pajamoms lems mokesčių reforma.

Privačiame sektoriuje darbo užmokestį ir toliau vys aukštyn įvairių sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas – tiek pramonės, tiek statybų, tiek informacinių technologijų srityse.

Gal kiek kukliau darbo užmokestis turėtų augti tradicinių paslaugų, statybų nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje. Dėl vyriausybės sprendimų bei politikų noro įtikti rinkėjui prieš ateinančių metų rinkimus, toliau bus keliamas viešojo sektoriaus specialistų darbo užmokestis.

Tikimės nuosaikaus kainų kilimo. Infliacijos Lietuvoje rodikliui įtakos turės vartotojams išaugusios šildymo, elektros ir dujų kainos bei didinamas akcizas stipriam alkoholiui.

Tačiau importuojamoji infliacija neturėtų neigiamai nustebinti: prognozuojama, kad dėl vangesnės pasaulinės paklausos ir gausių atsargų, net ir OPEC apkarpius naftos gavybos apimtis, kainos turėtų išlikti stabilios.