Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis ŠIANDIEN. Neišmatuojama vilkų nauda biologinei įvairovei

Laikraštis ŠIANDIEN. Neišmatuojama vilkų nauda biologinei įvairovei

Vilkai išsaugojo mums girias. Ir už tai juos šaudome?

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas 

Dažnai pasakoju apie tai, kad jei nebūtų vilkų, nebūtų ir Labanoro girios. Žmonės dažnai nesusimąsto, kokie svarbūs gamtoje yra plėšrūnai. Net ne svarbūs, o patys svarbiausi visoje ekosistemoje, kad ši apskritai galėtų gyvuoti.

Neseniai spauda paskelbė, kad nyksta seniausias ir didžiausias organizmas Žemėje. Tai JAV auganti vienos rūšies tuopa, sudaryta iš 47 000 genetiškai identiškų stiebų ir turinti bendrą šaknyną, užimantį net 42 ha plotą. Šis vienas organizmas sudaro visą ekosistemą, gyvuojančią jau 14 000 metų. Bet dabar, išnaikinus vilkus ir pumas, pradėjo nykti, nes kanopiniai žvėrys, nugrauždami visas naujas atžalas, šiam superorganizmui nebeleidžia atsinaujinti.S

Sakysit, o kur žiūri medžiotojai? Medžiotojai nebudės prie elnių dieną-naktį ir nesusaugos, ką jie ėda. O štai vilkai gali. Būdami visada šalia savo potencialių aukų, vilkai pakeičia jų elgseną ir mitybą. Elniai ima rinktis atviresnes vietoves, kur vilką galėtų pastebėti iš toliau, o miškai lieka saugūs.

Plėšrūnų trūkumo bėdą matau jau ir mūsų kraštuose. Štai Aukštaitijos nacionaliniame parke yra toks Knyčio botaninis-zoologinis draustinis. Jame saugomas unikalus iš šaltinių susidaręs ežeras, kurio pakrantės apaugusios poros šimtų metų senumo pušimis. Dabar jos visos (!) neteko žievės dėl bebrų ir be abejonės žus. Arba štai prie Peršokšnos upės, kur ir aš gyvenu, vilkų nesibaiminantys bebrai nueina medžių graužti net 100-200 metrų nuo kranto.



Jei vilkai galėtų duoti interviu, daug svarbių dalykų papasakotų. Deja, jų balsu tenka būti tik gamtininkams. (Valdo Augustino nuotr.)

 Būdamas tokiu atstumu nuo vandens bebras neturi jokių šansų pabėgti nuo vilko, bet pastaraisiais metais skelbiamos viena už kitą didesnės vilkų sumedžiojimo kvotos yra labai palankios neigiamai bebrų ir kanopinių žvėrių veiklai miškuose. Čia ne tiek žolėdžių gausos klausimas, o kiek jų elgsenos, kurią tik natūralūs plėšrūnai geba reguliuoti. Gaila, bet tarp vilkus medžiojančių dažni ir miškininkai, kurie nesupranta, kokią žalą miškams padaro patys.

Dėl akivaizdžios ekonominės naudos miškams vilkų medžioklė Lenkijoje nuo 1996 metų uždrausta didžiojoje šalies dalyje, o nuo 1998 metų – visiškai. Paskaičiuokite patys. Kaip praneša organizacija „Stowarzyszenie dla Natury Wilk“ (kurios ir aš esu narys jau dešimt metų), Lenkijos miškininkai miško apsaugai nuo kanopinių gyvūnų kasmet išleidžia nuo 100 iki 150 milijonų zlotų.

 Už kanopinių žvėrių žalą pasėliams 2018 metais valdžia išmokėjo 91 milijoną zlotų. Dėl šernų platinamo afrikinio kiaulių maro 2018 metais šalis patyrė 692 milijonus zlotų nuostolių. 2019 metais, siekiant pažaboti maro plitimą, medžiotojams pradėtos mokėti premijos – po 650 zlotų už patelę, 300 zlotų už patiną.

Iš viso per šią kampaniją medžiotojai nušovė 275 000 šernų. Vilkai tuo tarpu sumedžiojo apie 80 000 šernų ir premijų už tai negavo. Ir, žinoma, jie pirmiausia pagaudavo tikrai sergančius šernus (ne kaip žmonės, kurie šaudydavo į pirmą pasitaikiusį).


Nežinia, kodėl bebrai masiškai pradėjo graužti senas pušis, bet dėl vilkų trūkumo Aukštaitijos nacionaliniame parke šie graužikai pradėjo daryti pastebimą žalą. (Straipsnio autoriaus nuotr.)   

 Lenkijoje už bebrų padarytą žalą atlygina valstybės iždas. Jos vertė 2018 metais siekė maždaug 25 milijonus zlotų. Palyginimui, tais pačiais 2018 metais už vilkų padarytą žalą naminiams gyvuliams valstybės iždas sumokėjo tik 1,1 milijoną zlotų.

Gausėjanti kanopinių žvėrių populiacija – tai ir papildoma grėsmė keliuose. Nors Lenkija galėtų būti pavyzdžiu daugeliui šalių, statydama plačius tiltus virš autostradų, skirtus tik žvėrims, 2018 metais vistiek nepavyko išvengti 195 incidentų, per kuriuos 229 žmonės buvo sužeisti, 10 žuvo. Elniniai žvėrys yra vieni didžiausių Laimo ligos platintojų (per erkes) ir čia vilkai atlieka labai svarbų vaidmenį apsaugant nuo šios ligos pačius žmones. Vilkai reguliuoja invazinių jenotų gausą, kurie yra svarbiausi pasiutligės, niežų ir kitų užkrečiamų ligų platintojai.

Valkataujantys šunys ir katės pražudo daug retų ir saugomų gyvūnų, taip pat ir nacionaliniuose parkuose, rezervatuose. Vilkų mitybos sudėties tyrimai parodė, kad jie efektyviai iš laukinės gamtos pašalina tai, ko joje neturėtų būti.


Šis miškas, augantis JAV, iš tiesų yra vienas medis su daugybe atžalų, kurių priskaičiuota iki 43 tūkstančių. Medis-miškas, priklausantis smulkiadantės tuopos (Populus tremuloides) rūšiai, gyvuoja jau 14 000 metų ir šiuo metu nyksta dėl išnaikintų plėšrūnų ir pagausėjusių kanopinių žvėrių veiklos. (Vikipedijos nuotr.)

Galima vardinti ir vardinti. Sunku įsivaizduoti, kiek padidėtų valstybės išlaidos, jei joje negyventų arti tūkstančio vilkų, kurie net ir nemedžiojami turi kasdien kovoti už savo išlikimą, nes Lenkija yra ganėtinai urbanizuotas kraštas ir ramios vietos šiems stambiesiems plėšrūnams reikia gerai paieškoti. Be to, kasmet kelias dešimtis jų pražudo brakonieriai.

Visgi man, kaip gamtininkui, labiausiai rūpi ne vilkų ekonominė nauda, o neišmatuojama nauda biologinei įvairovei.

Tuose miškuose, kur žolėdžiai žvėrys nejaučia jokio vilkų persekiojimo, nuganomi patys vertingiausi, žydintys augalai, kurių vietą pakeičia atsparesnės paprastos žolės.

Daugelio medžių rūšių sutrinka natūrali sukcesija ir augimas, mažėja vabzdžių, smulkių žinduolių ir paukščių, kurie priklausomi nuo augalų brandinamų vaisių ir sėklų.

Kadaise ekologas prof. Edmundas Lekevičius rašė: „Vilkai – geriausi augalų draugai“. Nuo savęs pridurčiau: geriausi ir miško draugai. Miškas be vilko – ne miškas. Medžiotojas, kuris nukreipia šautuvo taikiklį į vilką – miško kenkėjas. O Aplinkos ministras, kuris šiemet padidino vilkų sumedžiojimo kvotą iki 190 – akivaizdžiai ne savo rogėse sėdi.

)

Parašykite komentarą

Top