Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Sekmadienis, balandžio 5 diena: Santaros klinikose mirė koronavirusu infekuotas žmogus. Tai – tryliktas mirties atvejis šalyje

Sekmadienis, balandžio 5 diena: Santaros klinikose mirė koronavirusu infekuotas žmogus. Tai – tryliktas mirties atvejis šalyje

www.saindien.info

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Santaros klinikose mirė koronavirusu infekuotas žmogus. Tai – tryliktas mirties atvejis šalyje. Pacientas priklausė rizikos grupei.


Šalyje paskelbus karantiną žmonės raginami maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita.

Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.

Dėl paskelbtos koronaviruso pandemijos medicinos įstaigų darbuotojams gali blogėti psichologinė savijauta, o dėl didėjančio darbo krūvio ir neįprastų sąlygų – daugėti stresinių situacijų.

Parengtos konkrečios rekomendacijos, padedančios įstaigų vadovams ir patiems darbuotojams skirtinguose pandemijos plitimo etapuose palaikyti gerą savijautą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Ekstremaliosios medicinos katedra kartu su LSMU Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinika ir Krizių tyrimo centru pateikia pagal Jungtinės Karalystės Intensyvios terapijos draugijos (angl. Intensive care society) medžiagą parengtas rekomendacijas, kaip vadovams palaikyti personalo gerą savijautą bei motyvaciją esant paskelbtai pandemijai bei kaip padėti sau pačiam.

Priklausomai nuo pandemijos fazės (dar nėra susirgimų arba keli atvejai, infekcijos plitimas, iš karto po krizės ir ilgalaikis poveikis), kyla skirtingi iššūkiai, kuriems rekomenduojami specifiniai veiksmai.

Kai įstaigoje dar nėra susirgimų:

Šioje fazėje dažniausiai kyla nerimas dėl nežinomybės, sutrinka planai ir komunikacija, didėja įtampa darbe, gali kilti perdegimas, nerimas dėl „parengties režimo“, arba priešingai – pavojaus požymių ar rekomendacijų ignoravimas. Vadovas turėtų parodyti, kad situacija yra kontroliuojama: dalytis naujausiais duomenimis, planais, galvoti žingsniu į priekį.

Kai įstaigoje keli atvejai arba infekcija plinta:

Paskelbus apie pirmuosius atvejus gali kilti nusivylimas esamo veiksmų plano efektyvumu, atliekant užduotis klystama ir prarandamas brangus laikas, dėl to kyla nerimas ir pyktis. Infekcijai paplitus padidėja darbo krūvis, darbuotojai išsenka ir jaučiama baimė perduoti infekciją šeimos nariams.

Vadovas turėtų išklausyti kolegas, reguliariai bendrauti su jais (pavyzdžiui, skelbiant informaciją ar leidžiant darbuotojams pasisakyti), užtikrinti pagrindinius poreikius – pertraukas, galimybę pavalgyti, miegą, darbo apmokėjimą. Taip pat tikslinga skatinti kolegų tarpusavio paramą, vykdyti darbuotojų, atliekančių su dideliu stresu susijusias užduotis, rotaciją, teikti pirmąją psichologinę pagalbą – trumpas sesijas personalui siekiant juos išklausyti ir palaikyti.

Pasibaigus krizei:

Po pandemijos medicinos darbuotojai gali būti išsekę ir jausti kaltę dėl neišgelbėtų pacientų bei ignoruoti jiems patiems kylančių psichologinių problemų simptomus.

Vadovas turėtų rengti individualius ir grupinius personalo susitikimus, padėkoti ir įvertinti darbuotojus bei stebėti jų savijautą, ypač dėl potrauminio streso sindromo pasireiškimo, o esant poreikiui – organizuoti pagalbą.

Pandemija – neeilinis įvykis. Jaustis blogai, jausti nerimą ar baimę yra normalu. Patarimai, kaip padėti sau pačiam koronaviruso pandemijos metu:
• Ne dažniau kaip 1-2 kartus per dieną konkrečiu laiku patikrinkite, ar nėra naujos informacijos. Staigus ir beveik nenutrūkstamas naujienų antplūdis bet ką gali priversti sunerimti. Ieškokite informacijos tik oficialiuose šaltiniuose.
• Greičiausiai tiek Jūs, tiek daugelis Jūsų kolegų patiriate stresą. Dabartinėje situacijoje taip jaustis normalu. Stresas ir su juo susiję pojūčiai jokiu būdu nereiškia, kad nesugebate dirbti ar esate silpnas.
• Šiuo metu streso valdymas ir rūpinimasis savo psichosocialine gerove yra tiek pat svarbu, kiek ir rūpinimasis fizine sveikata.
• Pasirūpinkite savo esminiais poreikiais, darbo metu ar tarp pamainų pailsėkite, atsikvėpkite, pakankamai valgykite sveiko maisto, mankštinkitės ir palaikykite kontaktą su šeima ir draugais.
• Tikėtina, kad ši situacija tęsis dar kurį laiką. Tausokite jėgas.
• Įvertinkite savo psichologinės energijos lygį. „Išsekus baterijai“ reikės „pasikrauti“ – pagalvokite, kas jums padeda atgauti jėgas.
• Kalbėdami venkite dramatizmo, kad nesukeltumėte savo kolegoms panikos.
• Venkite nenaudingų streso valdymo būdų, tokių kaip rūkymas, alkoholio ar kitų preparatų vartojimas.
• Jei tik įmanoma, stenkitės neprarasti kontakto su artimaisiais – vienas iš būdų yra ryšio palaikymas per nuotolines ryšio priemones. Jei reikia socialinės paramos, kreipkitės į savo kolegas ar komandos vadovą – Jūsų kolegos taip pat gali būti patyrę kažką panašaus.

Parašykite komentarą

Top