Romaldas ABUGELIS, laikraštis ŠIANDIEN

                      Ūkininkų Liubomiro ir Janinos Vošterių pastangomis įkurti ir globojami „Lino namai“ retai kada būna tušti. Čia vyksta tradicinės Lino šventės, sutraukiančios šimtus dalyvių, įvairūs švietėjiški renginiai, į šiuos jaukumo ir šilumos pripildytus namus užsuka ir didesnės žmonių grupės, ir pavieniai lankytojai. Visiems maga ne tik išgirsti šio nenuilstančio ūkininko pasakojimų apie linus, bet ir įsigyti tik ką šviežiai ir šaltai spausto sėmenų aliejaus, sėmenų, sėmeninio tepalo sąnariams. Ir ne tik.

Galima įsigyti ir daugybę kitų šiame ūkyje su meile išaugintų ir pagamintų produktų: rapsų ir judrų aliejaus, belukščių avižų, grikių, speltų grūdų, dribsnių ir miltų, taip pat kmynų, judrų sėklų ir kitos  produkcijos. Taip pat ir L. Vošterio išleistų knygelių apie linus ir sveiką gyvenseną.    

                      Kai lankiausi „Lino namuose”, Vošteriai priėmė kelias dešimtis Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto klausytojų. Iš didžiulio autobuso pabirusius „studentus“ jau namų kieme pasitiko nuotaikingai Bagaslaviškio Namų muzikavimo grupės (vadovas Kazys Petreikis) atliekamos dainos „…tai žydėkit linai prie šaltinio gilaus…“ garsai. Renginys prasidėjo tradiciškai – varpo dūžiais ir specialiai šiems namams Stasio Žlibino sukurtu visų dalyvių sugiedotu himnu „Nepamirški, Lietuva, linų“. 

                      Liubomiras trumpai priminė linų auginimo Lietuvoje istoriją. Pluoštiniai linai auginti net prieš 4000 metų, o didžiausias augintas plotas, siekęs beveik 100 tūkstančių hektarų, buvo 1940 metais. Iki antrojo pasaulinio karo už linų žaliavas, eksportuotas į užsienį, mūsų šalis kasmet gaudavo vidutiniškai po 38 mln. litų. Pagal linų eksportą Lietuva užėmė trečią vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo linų plotai labai sumažėjo, pluoštiniai linai išnyko. Šiuo metu kelios dešimtys ūkininkų augina tik aliejinius linus – sėmenims. Pats Vošteris augina 25 ha tokių linų.

                      Ūkininkas ypač pabrėžė linų gydomąsias savybes. Gydymui gali būti naudojamas sėmenų aliejus, sveiki ar susmulkinti sėmenys, sėmenų užpilas, nuoviras, emulsija, pavilgai.  Linų sėklose yra apie 10 – 20 proc. gleivių, 32-47 proc. riebalinio aliejaus, 20 – 25 proc. baltyminių medžiagų, taip pat organinių rūgščių, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Riebalinis lino sėklų aliejus sudarytas iš nesočiųjų riebiųjų rūgščių (linolio, linoleno ir oleino rūgštys), palmitino ir stearino rūgščių.

                      Šaltai spaustame sėmenų aliejuje net du kartus daugiau linoleno riebalų rūgščių nei žuvų taukuose. Įrodyta, kad riebalų rūgštys omega–3 ir omega–6 labai svarbios sveikatai. Jei jų trūksta, organizmas lėčiau auga, silpnėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta oda, sutrinka cholesterolio apykaita, tunkama, gali sutrikti organizmo medžiagų apykaita. Tačiau pastaruoju metu suvartojama per daug omega -6 rūgščių, o tai sukelia uždegiminius procesus organizme. Sėmenų aliejaus vartojimas gali pakeisti situaciją į gerąją pusę.

                      – Pagerinti savo mitybą galėtume ne tik daugiau vartodami savo vietinius, natūralius, ypač sezoninius produktus, bet ir kitu būdu – naminius gyvūnus šerdami linų sėmenų išspaudomis. Jau seniai įrodyta, kad vištų lesalą praturtinus šiuo vertingu priedu, ženkliai pagerėja ir kiaušinių, ir paukštienos kokybė, – kalbėjo Vošteris. Jis apgailestavo, kad mūsų paukštynai kažkodėl nenori pasinaudoti šia galimybe.

                      Universiteto klausytojai neturėjo kada nuobodžiauti – linksmieji vietos muzikantai greitai juos  išjudino, o žaismingai apie rimtus dalykus kalbėjęs Vošteris publiką ne tik egzaminavo įdomiais klausimais, bet ir „testavo“ atvykusius, pasiūlęs pastovėti bent po 20 sekundžių ant kiekvienos kojos. Jau 84 metus perkopęs ir vis dar aktyviai ūkininkaujantis Liubomiras savo pavyzdžiu akivaizdžiai liudija sveikos gyvensenos, ypač tinkamos mitybos svarbą.      

                      Po renginio Universiteto klausytojai galėjo pasmaguriauti „Lino namų“ firminiais patiekalais – sėmenų aliejuje mirkyta rugine duona ir žirnių bei speltos grūdų koše, paskaninta spirgučiais ir maltais linų sėmenimis. 

                      Universiteto atstovė Audronė Užpalytė visų atvykusiųjų vardu padėkojo šeimininkams už svetingumą, suteiktą informaciją apie linus ir jų unikalias gydomąsias savybes, už konkrečius patarimus ir atskleistas kai kurias sveikos gyvensenos paslaptis. Audronė patikino, kad Universiteto klausytojai tikrai dar sugrįš į šiuos nuoširdžių ūkininkų puoselėjamus namus.   

Romaldo Abugelio nuotraukos