www.siandien.info

SKUBIAI SUSTABDYTI IR UŽDRAUSTI MIŠKŲ KIRTIMĄ PLYNAI

 

Autorius: Monika Jotautaitė

• Adresuota: LR Seimas, Aplinkos ministerija, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, LR Prezidentas Gitanas Nausėda
• Parašai renkami iki: 2024-03-12

Mūsų miškai yra mūsų tautos turtas. Čia mes stovyklaujam, grybaujam ir ilsimės pabėgdami nuo miesto šurmulio. Tačiau dešimtamečius skaičiuojantys miškai su savo ekosistemomis nyksta ir jau dabar Lietuva yra žemiau Europos šalių miškingumo procento vidurkio .

Vykdomos miškų politikos dėka Lietuva tapo antra didžiausia IKEA medienos tiekėja visame pasaulyje. Ir kol IKEA masiškai išpirkinėja mūsų miškus, medienos įmonė Juodeliai praneša €200 mln., o VMG grupė virš €300 mln. metines pajamas . Medienos verslas Lietuvoje įsisiūbavo neatsitiktinai – urėdijų reformos yra inicijuotos medienos įmonių lobistų, tokių kaip vieno turtingiausių šalies milijonieriaus Sigito Paulausko . Jų pagrindinis tikslas yra privatizuoti Lietuvos miškus paverčiant valstybinę miškų urėdiją į akcinę bendrovę

Mes manome, kad Lietuvos miškai turi būti lietuvių, ne medienos milijonierių, ne investicinių fondų ir ne IKEA savininkų.

Iš viso Lietuvoje šiais metais buvo išduota daugiau nei 6400 plynų sanitarinių kirtimų leidimų (žr. žemėlapį . Šie miškai apytiksliai sudaro 4000 ha plotą. Taip pat, užfiksuojama daug nelegalių kirtimų, kai gyventojai fotografuoja traktorius uždengtais numeriais, fiksuoja įtartinus kirtimus nakties ir ankstaus ryto metu, taip pat traktoristų agresyvų elgesį prieš gyventojus, kurie stebi jų kertamus regioninius parkus [**].

Dauguma sanitarinių kirtimų leidimų yra prisidengiama žievėgraužiu tipografu – vabalu kuris puola pušis ir egles. Mokslininkai atranda vis daugiau būdų tam spręsti, kaip vabalų spąstai su feromonais ir t.t. Ši problema egzistuoja daugumoje Europos šalių, o Šumavos ir Bavarijos nacionalinių parkų pavyzdžiai įrodė kad šios girios geriausiai atsigavo pačios, be jokių kirtimų ir intervencijų .

Mokslininkų įrodyta, kad plynas miško kirtimas yra vienintelis dalykas, kuris miškui kenkia labiausiai ir daugiau nei šie vabalai, nes visa ekosistemai (gyvūnija, miško paklotė, grybai, t.t.) užtrunka daug ilgiau atsigauti. [9] Todėl plyni kirtimai Slovėnijoje yra apskritai uždrausti nuo 1950 m.

LR prokuratūroje jau pradėtas tyrimas dėl Verkių miško kirtimų, kai plynai buvo iškirsti ir lapuočiai medžiai, kurių minėtas vabalas net nepuola nepuola. Tyrimo metu regioninio parko kirtimai vis dar vyksta . Taip pat pradėtas tyrimas dėl Palangoje iškirstų daugiau nei 1 tūkst. saugotinų medžių.

Kiekvienas miškų situaciją gali pamatyti per Google maps satelite funkciją, prisiartinkite Dzūkijos miškus, Kazlų Rūdą, Labanoro girią ir pamatysite kvadratinias lopais iškirstus mūsų miškus.

Todėl dėl itin kritinės miško politikos situacijos ir atmestino atsako į kylantį skaičių plynų bei nelegalių kirtimų skelbiame peticiją:
1. Atšauti valstybinės miškų urėdijos pavertimą akcine bendrove;
2. Skubiai sustabdyti ir ištirti vykstančius galimai nelegalius kirtimus;
3. Uždrausti plynus kirtimus.

Mes nenorime klausyti, kad vienintelis būdas su tipografu ar bet kokiu kitu vabalu kovoti yra iškirsti mūsų nuostabaus grožio Lietuvos miškus plynai.

Mes nenorime, kad į mūsų šalies gamtą, šimtametes girias ir regioninius parkus būtų žiūrima kaip į medžių plantacijas.

Mes nebenorime girdėti, kad gyventojai pamatę išdarkytą savo vietinį mišką ir tai paviešinę yra ”priešiškai nusiteikę” ir “pramanos neturinčios nieko bendro su tikrove” Mes norime atsakingos, miškus ir gamtą vertinančios lyderystės, ir miškininkystės, kuri atstovauja mūsų tautos vertybes.

Mes esame pasiruošę šias vertybes apginti.

2018 m., rugsėjis: Seimas svarstys siūlymą apriboti plynuosius kirtimus

Tai numatančių Miškų įstatymo pataisų projektą  pristačiusio Seimo nario Lino Balsio teigimu, siūlomais pakeitimais siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose apribojant plynuosius miškų kirtimus.

Teikiama pataisa numatoma visuose III grupės, apsauginiuose miškuose (genetiniai, geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, kultūriniai draustiniai ar jų dalys, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypai, miško sėkliniai medynai, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai) apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose, kurių plynųjų kirtimų biržės plotas sumažinamas iki 3 hektarų.

Taip pat siūloma iki 5 hektarų sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą (šiuo metu leidžiami 8 ha) ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose uždrausti (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose) plynuosius ir atvejinius miško kirtimus.

Nauja įstatymo redakcija taip pat įtvirtinamas draudimas ūkiniuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastai vykdomas intensyvus ūkininkavimas.

„2017 m. buvo išduota 15380 leidimų plyniesiems kirtimams. Tai sudaro 65–66 procentus visų kirtimams išduotų leidimų. Didelis kiekis plynųjų kirtimų. 2018 m. per pirmą pusmetį buvo išduoti 7205 leidimai plyniesiems kirtimams, tai sudaro beveik 67 proc. visų išduotų leidimų. Tai reiškia, kad plynieji kirtimai yra tendencija“, – sakė Seimo narys.

Projektui po pateikimo pritarė 79, prieš balsavo 2, susilaikė 7 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Taip pat nuspręsta kreiptis Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų. Projektą Seimo posėdyje siūloma svarstyti gruodžio 4 d.

Seimui nubalsavus, kad L. Balsio pasiūlytos Miškų įstatymo pataisos būtų pateiktos rytiniame Seimo posėdyje valstiečiai-žalieji staiga supanikavo ir paprašė pertraukos, kad miškų kirtimai būtų nukelti bent į popietinį posėdį.

„Tokie valstiečių manevrai rodo jų interesą, kad miškų kirtimai būtų tik didinami, o ne ribojami. Vis dėlto pamatę visuotinį žmonių pasipiktinimą dabar jie bando sukti uodegas. Galima įtarti, kad valdantieji gali pasielgti kaip jau ne vieną kartą pasielgė – pajutę visuomenės spaudimą kitų partijų Seime teikiamus siūlymus perrašo pakeisdami vieną kitą žodį ir tuomet pateikia kaip savo projektą. Antraip, kodėl reikia atidėti visiems Lietuvos žmonėms rūpintį klausimą?“ – sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Žaliaisiais save vadinantys valstiečiai akivaizdžiai vengia Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nario Lino Balsio Seimui pasiūlytų Miškų įstatymo pataisų svarstymo, kurios ribotų plynus kirtimus saugomose teritorijose. Socialdemokratų teigimu, taip ši partija parodo tikrąjį savo veidą – siekį kuo daugiau pelnytis iš beatodairiško miškų kirtimo.

„Ministras nuvykęs į kertamą Labanoro girią paaiškino visuomenei, kad visi kirtimai ten yra teisėti. Čia ir yra įstatymo spraga, kurią aš siūlau užlopyti. Problema tai, kad galima apsauginiuose miškuose kirsti plynai. Plynų kirtimų vis daugiau, tą pastebi ir žmonės. Peticijomis ir piktindamiesi socialiniuose tinkluose jie nori pasakyti, kad miškas reikalingas ne tik medienai ir pelnams gauti. Mano pataisa apribotų plynus kirtimus bent jau saugomose teritorijose“, – sako Seimo narys L. Balsys.

Socialdemokratai ne pirmą kartą viešai kelia klausimą, kodėl valstiečių-žaliųjų Vyriausybė didina kertamų šalies miškų plotus. Stebina, kai naudodami šalies resursus valstiečiai-žalieji mato tik ūkinius, pelno interesus.

Tuo tarpu Seimo salėje teko šiai partijai priminti jos pažadus rinkėjams ir įsipareigojimus, kuriuos delegavo ir dabartinei vyriausybei, –siekti, kad plynieji kirtimai sudarytų iki 30 proc. Seimas pritarė, kad būtų svarstomos L. Balsio pateiktos pataisos.