Darbo sąlygomis ir atlyginimais nepatenkinti medikai pirmą naujų metų ketvirtadienį išėjo į gatves. Mitinge dalyvavo apie tūkstantis medikų ir juos palaikančių žmonių.  

BNS, Giedrė Armalytė, Dalia Plikūnė, DELFI.lt, LRT.lt

„Kas labiausiai skaudina? Ne taip organizuojama Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, darbo krūviai yra nepamatuoti ir nepaskaičiuoti, nes mes nenorime dirbti du ar tris etatus nematydami savo šeimos, mes norime oriai uždirbti“, – kalbėjo gydytoja rezidentė iš Kauno Jurgita.

Su lagaminu į protesto akciją atvykusi jauna moteris neslėpė rimtai svarstanti emigracijos galimybę. „Labai daug svarstymų, kad nebe Lietuvoje – dėl finansinės pusės, pagarbos žmogui, pačios sistemos organizavimo, taip, kaip tau nuleidžia ant galvos įstatymus ir nepaklausia, ar tu gali dirbti“. Iš Kauno į protesto akciją atvykęs gydytojas Dalius sakė, kad, pirmiausia, reikia pasirūpinti jaunimu.

„Kiekvienas turime matyti savo problemą čia, nes kai aš būsiu senas žmogus, aš noriu gauti pačią geriausią kvalifikuotą gydytojo pagalbą, kada man jos reikės. Taip, kad mes asmeniškai turime čia būti, ir kiekvienas turime matyti savo interesą šiame mitinge“, – sakė ponas Dalius.

Gydytojas teigė, kad jam jau ne pirmi dešimt metų skauda, kai jo profesijoje geriausi žmonės palieka šalį.
„Kai kurie medikai, kurie baigia mediciną, išeina į verslus. Protingiausi išeina, ir tai yra labai gaila, kai tiek metų mokęsi žmonės palieka ne tik savo specialybę, o kai kurie palieka ir Lietuvą. Mūsų medicinos lygis yra pakankamai aukštas, galime lygiuotis į visas europines valstybes, tačiau jeigu išliks tokios tendencijos, tai mes patys suvoksime, kad mes to neturėsime“, – kalbėjo pašnekovas.

Į protesto akciją gydytojų palaikyti atvyko ir vaistininkė Indrė.

„Labiausiai skauda, kad tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek ligonių kasos, tiek vyriausybė priešina sveikatos priežiūros dalyvius, vienus prieš kitus, skelbia, kad čia politiniai sprendimai – slaugytojos nusipelno atlyginimo, o gydytojai – ne, apie masažuotojus ir vaistininkus ligoninėse iš viso nekalbama“, – kalbėjo ponia Indrė.
Siekia būti išgirsti

„Paskutinių medikų žygis į oro uostą“ – tai mitingas, skirtas atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į Lietuvos medikų: slaugytojų, gydytojų rezidentų, gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų masinę emigraciją dėl socialinių ir ekonominių priežasčių bei valstybinės sveikatos apsaugos politikos sąstingio.
Medikai nuo 10 val. rinkosi Katedros aikštėje. Su medikais nu ryto Katedros aikštėje bendravo ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Ministras ragino nesikliauti opozicija

Prie Katedros su medikais susitikti atėjęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad norint išpildyti medikų reikalavimus  dėl algų reikia spręsti, kam finansavimą mažinti.
„Viskas yra realu, jeigu mes nuspręsime, kieno sąskaita tą padaryti“, – paklaustas, ar realu pasiekti, jog 2020 metais rezidentų algos siektų 2 ir 2,5 VDU, sakė A. Veryga.
Jis taip pat sakė, kad iš dalies sutinka su premjeru Sauliumi Skverneliu, kuris protesto akciją vadino politine.

„Aš manau, kad ne viską jos organizuoja (politinės jėgos – BNS), bet jos naudojasi proga, nes yra partijų, kurios, matyt, nesugalvoja, kaip dar save parodyti, ir dažniausiai tai yra opozicinės partijos ir politikai, ir aš medikų ne kartą prašiau – neapsigaukite, nestatykite gelbėtojų vaidmenyse tų žmonių, kurie realiai negali priimti sprendimų“, – aiškino A. Veryga. Jis sakė turįs informacijos, kad medikų protestus kursto socialdemokratai, konservatoriai.
Kita vertus, mitingą jis vadino demokratijos išraiška.

„Su tomis grupėmis, kurios yra suinteresuotos kažką keisti, kalbamės ir kitame formate, žinote, mitinge nesutarsi labai praktinių dalykų, gali tiktai pakalbėti apie bėdas, praktiniai dalykai sprendžiami prie darbinio stalo, kur yra sudėliojami įsakymų projektai, sutariama dėl tvarkų. Bet toks formatas (mitingas – BNS) irgi geras yra“, – dėstė ministras.

G. Paluckas: tai gaivališkas judėjimas iš apačios

Mitinguotojus mitinge palaikęs sostinės vicemeras, socialdemokratų lyderis G. Paluckas neigė premjero S. Skvernelio mintis, kad už medikų protesto stovi socialdemokratai.

„Nors premjeras leidžia sau samprotauti, kad mes, socialdemokratai, ir aš asmeniškai čia stovime už to judėjimo, bet tai yra tikrai netiesa, tai yra natūralus, gaivališkas judėjimas iš apačių, ir aš neįtikėtinai džiaugiuosi, kad tokia pilietinė politinė valia reiškiasi“, – sakė G. Paluckas.

Pasak vicemero, medikų atlyginimų ir darbo krūvių problemos bus sprendžiamos ir savivaldos lygmeniu.
„Po dvejų su puse metų nevaisingo susirašinėjimo su ministerijomis mes šeimos gydytojams, jų komandoms, didinsime atlyginimus, mažinsime apylinkės dydį, ir tai turėtų sumažinti jiems krūvį ir atlyginimus padidinti apie 20–25 proc. Tai bus iš savivaldybės biudžeto“, – sakė G. Paluckas.

Pasak vicemero, pokyčius šeimos gydytojai turėtų pajusti nuo birželio.

Medikus palaikė dėstytojai

Medikams palaikymą išreiškė ir dėstytojai, kurie prieš priimant biudžetą patys protestavo dėl savo atlyginimų.
„Mes čia esame iš solidarumo. Mes esame irgi teikiantys tas viešąsias paslaugas, nuo kurių priklauso žmonių gerovė, valstybės ateitis. Ir apskritai reikėtų keisti patį matymą, premjeras sako, kad tai yra politinė akcija.

Jis yra didele dalimi teisus, bet politika nėra vien tik siauras interesų tenkinimas, politika tai yra diskusijos, švietimas, ir šita akcija, manau, yra bandoma atkreipti dėmesį, kad visuomenės gerovė priklauso ne tik nuo verslininkų, prokurorų ir policininkų, bet ir nuo teikiančių gyvybiškai svarbias paslaugas – tiek kalbant apie sveikatos apsaugą, tiek apie švietimą“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Liutauras Gudžinskas.

Dėstytojai nemato medikų kaip konkurentų kovoje dėl sotesnio biudžeto pyrago kąsnio.

„Lietuvoje viena iš esminių visos politikos problemų yra labai mažas perskirstymas per biudžetą, ir kenčiame tiek mes, mokslininkai, dėstytojai, tiek mokytojai, tiek ugniagesiai, tiek gydytojai. Čia yra bendra problema ir mes esame toje pačioje valtyje“, – sakė L. Gudžinskas.

Mitingavo“ ir internetu

Po protesto Katedros aikštėje vyko medikų eisena Vinco Kudirkos aikštės link, o protestą vainikavo simbolinė kelionė į oro uostą.
Atvykti negalėję medikai iš skirtingų Lietuvos ligoninių – Kauno klinikų, Ukmergės ir kitų reiškia palaikymą medikams feisbuke.

Mitingą organizuoja aktyvių Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentų grupė bei Lietuvos medikų sąjūdis, jo idėją palaiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų atstovybės Rezidentų taryba, Jaunųjų gydytojų asociacija.

Šalies medikų atlyginimai vidutiniškai 20 proc. kils nuo gegužės, tuo metu vėlesniuose kursuose dar studijuojantiems gydytojams – rezidentams – algos 10 proc. kyla nuo sausio. Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimu, jaunesniojo rezidento alga dėl to augs nuo 390,5 euro iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 497 eurų iki 530 eurų. Rezidentai taip pat gauna stipendijas, kurios siekia apie 364 eurus.

Opozicijos atstovai siūlė rezidentų algas kelti dar labiau, tačiau „valdantieji“ pasiūlymą atmetė, sakydami, kad tam nėra lėšų.

Premjeras trečiadienį žurnalistams, be kita ko, sakė, kad nepatenkinti valdančiųjų sprendimais yra tik dalis medikų.

Gruodžio viduryje vyriausybė ir dalis medikų bendruomenės susitarė dėl algų kėlimo 20 proc. nuo 2018 metų gegužės bei siekio, kad 2020 metais gydytojų vidutinis atlyginimas sudarytų tris vidutines algas, slaugytojų – pusantro vidutinio darbo užmokesčio. Medikų sąjūdžio lyderiai šio susitarimo nepasirašė reikalaudami, kad gydytojų algos būti didinamos nuo sausio 30 procentų.

Kaip skelbiama renginio aprašyme, keliami tokie tikslai:

„1. Raginti LR Seimo narius ir vyriausybę nedelsiant sugrįžti prie gydytojams rezidentams aktualių klausimų:
a) Garantuoti šiuolaikinius standartus ir gerąją patirtį atitinkantį gydytojų specialistų ir šeimos gydytojų rengimą
b) Užtikrinti socialines garantijas, leidžiančias oriai gyventi ir kurti šeimą Lietuvoje gydytojams rezidentams
c) Mokėti teisingą atlyginimą už sudėtingą, atsakingą ir rizikingą darbą, nepriklausomai nuo studijų finansavimo sąlygų
2. Reikalaujame SAM ir vyriausybę parengti veiksmų planą ir pateikti atitinkamus įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro įsakymų pakeitimų projektus, kurie sudarytų sąlygas realioms sveikatos apsaugos sistemos reformoms iki 2018 m. pavasario Seimo sesijos pradžios. Protų nutekėjimas ir šviesuomenės žlugdymas liko neįveikta Lietuvos valdžios problema, atspari valdžių kaitai. Suvokdami savo atsakomybę už Lietuvos ateitį ir jos demografines problemas, kviečiame prie mūsų prisijungti mokytojus, akademinę visuomenę bei visus, kuriems buvo yra ir bus aktuali Lietuvos ateitis.“