Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Tėvas ir sūnus pasuko skirtingais keliais

Tėvas ir sūnus pasuko skirtingais keliais

Mindaugas Sinkevičius pakluso Socialdemokratų partijos valiai trauktis iš valdžios ir palieka ūkio ministro postą, o jo tėvas Rimantas Sinkevičius pasirašė susitarimą su „valstiečiais“.

– Vieni sako, kad jūs šioje situacijoje pasielgėte sąžiningai, o kiti – kad gudriai. Ką apie tai pasakytumėte jūs pats? – M.Sinkevičiaus paklausė žurnalistė Daiva Žeimytė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

– Mano elgesį galima vertinti skirtingai. Aš manau, kad elgiuosi kaip šiuolaikiškas politikas. Partija mane delegavo, partija išėjo ir aš, partijos narys, išeinu kartu. Natūralu, jog galėjau sakyti: manimi pasitiki, premjeras sako, kad turėčiau likti, norėjau elgtis, kaip nutarė partija, bet kadangi manęs labai prašė, tai pasilieku poste.

Manau, tokiu atveju jausčiausi labai blogai. Kartais politikoje reikia padaryti žingsnį atgal, kad galėtum judėti į priekį. Aš atsitraukiu, bet nesakau viso gero, nežadu trauktis iš politikos.

Pasitraukdamas iš ministrų jūs susirenkate nemažai pliusų. Akivaizdu, kad tai bus naudinga, jei sieksite partijos pirmininko posto po dvejų metų ar greičiau.

– Šis mano žingsnis nėra išskaičiavimas dėl artimos ateities. Pirmiausia galvoju apie ateitį kaip apie veikimą ten, kur pradėjau savo politinę karjerą. Taip, jūs teisi, kad būdamas modernus, vakarietiškas politikas šiek tiek užsidirbau pliusų. Bet ne dėl to taip elgiuosi. Taip darau, nes laikausi demokratijos principų, žaidimo taisyklių.

Priešingai, kai premjerui pranešiau apie atsistatydinimą, tėvas mane pasveikino – sakė manąs, kad tai teisingas žingsnis. Jei susikeistume su tėvu vietomis, aš būčiau ne ministras, o Seimo frakcijos narys, sunku pasakyti, kaip pasielgčiau. Būtų labai sudėtinga apsispręsti.

– Koks galėtų būti jūsų kitas žingsnis į priekį?

– Artės įvairūs rinkimai, aš kilęs iš provincijos, galima pradėti ruoštis 2019 metų savivaldos rinkimams. Galima galvoti dar toliau, apie 2020 metų Seimo rinkimus ir vienmandatę apygardą. Ji galėtų būti ta pati Jonava, kurios meru dirbau. Teko daug ką pasverti. Kas svarbiau: ar išlaikytas veidas, pozicija, o kartu ir sąžinė, ar trumpalaikis pabuvimas ministru, postas, matomumas?

Man politika tebėra įdomi, joje save vis dar matau. Aišku, gali atsitikti ir taip, kad kai pasitrauksiu, turėsiu tam tikrą pertrauką, gal išvis į politiką nesugrįšiu. Neatmetu ir tokio varianto. Bet dabar išeidamas noriu išlikti padorus.

– Kalbate apie švarų politinį veidą, išlaikytą autoritetą, įvaizdį. Kur jūsų tėvas tą veidą pametė? Jis pasirašė frakcijų koalicijos deklaraciją, yra su tais, kurie nepakluso partijos valiai.

– Galima būtų pritaikyti patarlę „obuolys nuo obels…“. Bet manau, kad reikėtų traktuoti taip: abu esame politikai, suaugę žmonės. Aš savarankiškas, jis savarankiškas. Mes pasikalbame, bet veiksmų nederiname. Ir šiuo atveju jis man nepatarinėjo likti ar išeiti.

Priešingai, kai premjerui pranešiau apie atsistatydinimą, tėvas mane pasveikino – sakė manąs, kad tai teisingas žingsnis. Jei susikeistume su tėvu vietomis, aš būčiau ne ministras, o Seimo frakcijos narys, sunku pasakyti, kaip pasielgčiau. Būtų labai sudėtinga apsispręsti.

– Atrodo, kad jūs su tėvu esate įžvalgūs politikai ir todėl dabar sėdite ant skirtingų kėdžių. Situacija dabar savaip palanki ir jums, ir jūsų tėvui. Juk ir frakcija norėtų, kad Gintautas Paluckas nevadovautų Socialdemokratų partijai, ir jūs, kaip buvęs jo konkurentas, matyt, turite ambicijų užimti jo postą. Jūs tarsi turite frakcijos palaikymą per savo tėvą, bet tuo pat metu vykdote partijos valią ir pasitraukiate iš ministro posto, parodydamas savo švarų veidą. Bet galima prisiminti, kad tėvas ir sūnus Mazuroniai kažką panašaus darė ir galų gale liko prie suskilusios geldos. Ar nerizikuojate, kad gali nutikti taip pat?

– Jūs šią situaciją sudėliojote kaip labai įžvalgią. Bet aš elgiuosi natūraliai, tikrai be didelio išskaičiavimo į ateitį. Tėvas, manau, irgi galvoja ir elgiasi taip, kaip jam atrodo. Kita vertus, manau, kad jauno lyderio formatas, jaunos kartos lyderystė mūsų partijoje, priešingai nei kitose, susikompromitavo.

Kad ir kaip išsisuktume iš šios situacijos, abejoju, ar kitas partijos lyderis vėl bus jaunas. Bus pasakyta: turėjome jauną, perspektyvų, ambicingą ir visokį kokį teigiamą žmogų, bet kur atsidūrėme? Nors man prikišdavo, jog esu nomenklatūrinis, susitaikėlis, aš visą laiką sakiau, kad nepakeisi frakcijos narių ir teks su jais dirbti.

Jų nei išvysi, nei nustumsi, o jei taip darysi, turėsi problemų ir bėdų. Galų gale su patyrusiais garbingais žmonėmis irgi reikia mokėti atsisveikinti. Vienas dalykas, kai parodai duris, kitas – kai padėkoji, apdovanoji, suteiki garbės statusą.

Jaučiu, kad dabar reikia mažiau gaišti laiko diskutuojant, konfliktuojant. Pirmiausia būtina visiems nusiraminti, nes emocijų sūkuryje visi darome daug klaidų.

– Ką jūs ketinate veikti pasitraukęs iš ministro posto?

– Kelias savaites norėsiu pailsėti – manau, pradėsiu aktyviau sportuoti, sėdimas darbas užaugino pilvą, reikia daugiau bėgioti. Yra visokių buities darbų, užgrūsti garažai, sodas netvarkytas, matyt, žolė ne visur nupjauta. Po to imsiuosi ieškoti darbo. Nežinau, ar tai bus Vilnius, Kaunas ar Jonava.

Žodžiu, dirbsiu, nesu sukaupęs kapitalo, neturiu turtingų tėvų, kurie mane išlaikytų. Be to, šiais metais sukūriau šeimą, o ji man nėra tik du asmenys, tai daugiau nei du. Gal reikia pagalvoti su jauna žmona ir apie tai.

lrytas.lt

Parašykite komentarą

Top