Živilė PAŠKEVIČIŪTĖ

Nuo gegužės 7 dienos pradėjęs vadovauti  Tarptautiniam Vilniaus oro uostui, generalinio direktoriaus konkurse tris konkurentus įveikęs 34 metų Gediminas ALMANTAS turi aiškią viziją, kaip plėtoti didžiausio šalies oro uosto veiklą, ir tikisi, kad naujų oro bendrovių į Vilnių pavyks pritraukti tik kitais metais.

Turime vieni kitiems padėti, o ne konkuruoti ar trukdyti

Tomui Vaišvilai palikus Vilniaus oro uosto vadovo postą, konkursą generalinio direktoriaus pareigoms užimti  laimėjo  G. Almantas, nuo 2011 metų dirbęs Kopenhagos oro uosto socialinės atsakomybės patarėju.

Nuo šiol naujojo Vilniaus oro uosto vadovo galva užimta strateginių planų kūrimu, derybomis bei mintimis apie veiklos gerinimą.

„Atėjus dirbti Vilniaus oro uosto vadovu, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką paveldėjome, ir tęsti jau pradėtus darbus, toliau stengtis, kad Tarptautinis Vilniaus oro uostas būtų dar labiau efektyvus, gražus, jaukus, patogus kiekvienam keliaujančiam, kad jame tilptų visos norinčios skraidyti aviakompanijos. Bandysime dirbti su visais, kurie daro įtaką oro uosto veiklai – savivaldybe, turizmo priežiūros institucijomis, antžeminio aptarnavimo bendrovėmis, krovinių vežėjais, verslininkais, tiesiogiai su turizmu susijusiomis pramonės šakomis, pvz., viešbučiais, restoranais ir barais – visi jie suinteresuoti, kad oro uostas dirbtų sėkmingai, o tuo pačiu ir įpareigoja aktyviai bei intensyviai prisidėti prie oro uosto plėtojimo ir jo sėkmingos veiklos. Visi kartu dirbame vardan vieno bendro tikslo, kurį pasieksime tik sutelkę savo pastangas ir vienas kitam padėdami, o ne konkuruodami ar trukdydami“, – sakė G. Almantas.

„Turiu idėją, kaip plėtoti oro uostą, – tai aviacijos plėtra, tikiu komanda, su kuria dirbu“, – kalbėjo naujasis  TVOU vadovas G. Almantas. Jis pabrėžė, kad sieks paslaugų kokybės. G. Almanto teigimu, oro uosto paslaugos keleiviams prasideda nuo keleivio kelionės į oro uostą ir baigiasi jo išvykimu iš jo – tai kompleksinis procesas, susidedantis iš paslaugų grandinės. Pavyzdžiui, keleivių saugumo patikra yra viena iš paslaugų, o ne tik funkcijų keleiviui, tačiau ir čia jis turi jaustis patogiai, saugiai bei būti patenkintas gaudamas paslaugą.

Abejojama dėl naujų oro bendrovių pritraukimo

Pirmas darbas, kurį naujasis vadovas jau nuveikė, – nuvyko į tarptautinį aviacijos kongresą Budapešte. „Pardavinėjome Vilniaus oro uostą“, – apie megztus kontaktus su oro bendrovėmis sakė G. Almantas. Jis abejoja, ar šiais metais pavyks pritraukti naujų oro bendrovių, tačiau viliasi, kad tai pasiseks kitais metais. Tiesa, jau dabar labai laukia, kol pradės skraidyti „Air Lituanica“.

Paklaustas, ar „Air Lituanica“ gali tapti tranzito vystymo centru, G. Almantas sakė daug vilčių kol kas nededantis: „Jeigu jie tai sugebės padaryti, šoksime iš džiaugsmo. Dar jų strategijoje nėra tranzito vystymo, bet gal tai atsiras vėliau. Kol kas nededame vilčių, laukiame, kol jie pradės skraidyti.“ Jis tikras, kad susisiekimo ministro iškeltą uždavinį – pasirūpinti sklandžiu oro uosto darbu Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu – jis įveiks.

Kalbėdamas apie naujas kryptis iš Vilniaus oro uosto, G. Almantas teigė, kad dabar didžiausias „skaudulys“ yra Briuselis. „Vyksta intensyvūs pokalbiai dėl Briuselio su keliomis kompanijomis“, –  sakė jis. Taip pat jis skrydžių tvarkaraštyje norėtų matyti Berlyną, Amsterdamą, Miuncheną, Prahą.

Strategija – vystyti tranzitą

Kita G. Almanto pasirinkta strategija – tranzito vystymas. „Mes galime prisitraukti daugiau baltarusių, kurie sudaro svarbią dalį tarp klientų“. Anot jo, Vilnius galėtų tapti tranzito stotele keleiviams iš Rytų. Ketinama tęsti planus dėl Minsko krypties.

„Žvelgiant iš strateginės pozicijos, mums labai svarbu žiūrėti, kaip oro uoste dirba dabartinės aviacijos bendrovės. Norėtųsi, kad jos didintų skrydžių skaičių. Viena iš jų galbūt gali būti „Lufhansa“, – pridūrė jis. Gal Vilnius galėtų būti toks oro uostas, kuriame keleiviai persėstų į pigių skrydžių bendrovių lėktuvus“, – dalijosi savo tikslais G. Almantas.

Jo pastebėjimu, šiuo metu yra dvi pigių oro skrydžių bendrovės: „Ryanair“ ir „WizzAir“. Be to, G. Almantas palaiko planus ieškoti ir naujų žemų sąnaudų bendrovių: „Būtų įdomi mažų sąnaudų bendrovė „Vueling“. Su šia bendrove jau kalbama, tačiau ar mažų sąnaudų bendrovė norės konkuruoti su ,,Ryanair“ ir ,,Wizzair“, parodys laikas. „Tai paklausos ir pasiūlos žaismas. Kokia yra paklausa, tokią bandome suteikti ir pasiūlą“, – teigė jis.

Žurnalistams pasiteiravus, ar naujas oro uosto vadovas įsivaizduoja privataus kapitalo pritraukimą į oro uosto valdymą, šis atsakė: „Man teko matyti tai Kopenhagos oro uoste, kuris yra valdomas Kanados mokytojų pensijų fondo, – darbas vyksta sklandžiai, pavyzdys yra geras. Bet ar tai tiktų Lietuvai? Labai abejoju“.

Ketinama siekti partnerystės su kitais Lietuvos oro uostais

„Anksčiau buvo svarbu, kad oro uostai konkuruotų, jie pykdavosi. Mano vizija kitokia – turime bendradarbiauti, konkurenciją pakeisti į kooperaciją. Galvosime, kaip optimizuoti vidinius procesus, kaštų struktūrą. Tai pasiekus, pavyktų atsivežti daugiau keleivių. Esą galima būtų optimizuoti infrastruktūrą – pavyzdžiui, nesiųsti vienos gaisrinės mašinos į kitą oro uostą.

Visi šalies oro uostai turi dirbti išvien. Tik optimizavę vidinius oro uostų verslo procesus, efektyviau panaudoję išteklius ir infrastruktūrą, sukursime geresnės kokybės paslaugas keleiviams bei palankesnę darbo aplinką aviakompanijoms“, –  sakė G. Almantas, tikėdamasis, kad šią jo viziją pavyks įgyvendinti per 2–3 metus.

Patirties sėmėsi Kopenhagos oro uoste

2002 metais Vilniaus universitete G. Almantas įgijo teisės magistro išsilavinimą, vėliau mokėsi Berno universitete Šveicarijoje, Kopenhagos verslo mokykloje.

G. Almantas Kopenhagos verslo mokykloje rašė disertaciją tarptautinių verslo derybų etikos ir moralės tema, dėstė klimato kaitos teisę ir verslo strategiją, vedė tarptautinių derybų seminarus bei mokymus tarptautinių įmonių vadovams ir studentams, buvo derybų bei vadovavimo strategijos mokymo programos vadovas.

Nuo 2004 m. jis vadovavo Šveicarijos–Baltijos prekybos rūmams Lietuvoje, o 2005–2006 metais – Ciuricho advokatų kontoroje „Walder Wyss & Partners“, 2008–2010 metais dirbo „Sorainen“ advokatų kontoroje, nuo 2011 metų buvo Kopenhagos oro uosto socialinės atsakomybės patarėjas.

Kopenhagos oro uoste G. Almantas buvo atsakingas už įmonės socialinės atsakomybės politikos formavimą ir įgyvendinimą, dirbo su Kopenhagos oro uosto valdomų oro uostų Didžiojoje Britanijoje, Meksikoje, JAV ir Filipinuose plėtojimo bei operavimo projektais.

2012 m. jis dirbo mokslinį darbą verslo etikos, tarpkultūrinės komunikacijos ir įmonių socialinės atsakomybės srityje Jungtinėse Amerikos Valstijose.

G. Almantas laisvai kalba anglų, vokiečių ir rusų kalbomis, turi prancūzų kalbos pagrindus.