Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > DNB siūlys į maksimalią grąžą orientuotą pensijų fondą

DNB siūlys į maksimalią grąžą orientuotą pensijų fondą

„Sodros“ 2017 m. birželio socialinių rodiklių duomenimis, šiuo metu į pensiją išėjęs žmogus vidutiniškai gali tikėtis gauti tik apie 35 proc. buvusių vidutinių darbo pajamų. Dabar vieną pensininką išlaiko 3,5 dirbantys asmenys, tuo tarpu ateities prognozės – niūrokos. Skaičiuojama, kad 2040-ais vieną pensininką išlaikys vos 1,8 dirbančio asmens.

Apie 260 eurų siekianti vidutinė senatvės pensija per  Seimo kadenciją padidės penktadaliu (atsargus socialdemokratų pažadas) arba iki 400 (pagal liberalus ir konservatorius). Tiesa, kairiesiems praverstų atidesnis programos redaktorius, nes jau kitame puslapyje teigiama: „Kasmet bus indeksuojamos pensijos, jos padidės trečdaliu.“

„Vidutinės pensijos ir vidutinių pajamų santykis su laiku prastės, todėl yra svarbu pradėti pensijai kaupti jau dabar“, – įspėja Rolandas Juteika, DNB Taupymo ir investavimo departamento vadovas.

DNB bankas, atsižvelgdamas į ekspertų prognozes, savo klientams siūlo naują II pakopos pensijų fondą, kuris iki 100 proc. fondo lėšų investuos į akcijas bei suteiks maksimalaus galimo uždarbio potencialą.

„Stebime tendencijas ir matome, kad jaunesni žmonės siekdami didžiausios grąžos yra linkę bei nori investuoti prisiimdami didesnę riziką. Likęs ilgas laikotarpis iki pensijos jiems leidžia tai daryti. Todėl ir nusprendėme pasiūlyti į maksimalią grąžą orientuotą fondą“, – apie siūlomą naujovę pasakoja R. Juteika.

Anot jo, fondus, kurie iki 100 proc. fondo lėšų investuoja į akcijas, siūloma rinktis visiems darbingo amžiaus asmenims iki 45 m. Vėliau, artėjant pensiniam amžiui, patariama pereiti prie konservatyvesnio investavimo fondų.

R. Juteika pastebi, kad II pensijų pakopos fondai galėtų būti paremti asmens „gyvenimo ciklo“ principu. Tokia strategija leistų nustatyti dinamišką investavimą pagal kaupiančio pensijai asmens amžių. Kuo kaupiantysis jaunesnis, tuo daugiau fondo lėšų yra nukreipiama į rizikingesnes finansines priemones, nes iš jų galima tikėtis didžiausios investicinės grąžos. Bėgant metams ir artėjant pensijai, investavimo rizika palaipsniui mažinama be kaupiančiojo įsikišimo, taip kuriant dinamišką pensijų fondų valdymą.

„Siūlydami atnaujintą II pensijų pakopos fondą ruošiamės galimiems pokyčiams pensijų sistemoje. Kartu norime šviesti savo klientus, kad jie pasirinktų jų amžiui tinkamiausias finansines priemones kaupti pensijai. Lietuvos banko analizė rodo, kad didžioji dalis, apie 70 proc. asmenų, atsižvelgiant į jų amžių, kaupia netinkamame II pakopos fonde ir prisiima per didelę arba per mažą riziką“, – sako R. Juteika.

DNB banko duomenimis, iš visų šiuo metu kaupiančiųjų pensijai net 58 proc. asmenų galėtų kaupti gaudami potencialiai didesnę finansinę grąžą.

2016 m. „Sodros“ statistikos duomenimis, 61 proc. asmenų, sudariusių pensijų kaupimo sutartis, jas kaupia minimaliai. Todėl pensijai kaupti būtų naudinga ne tik tinkamame II pakopos pensijų fonde, bet ir papildomai reguliariai taupyti III pakopos pensijų fonde.

DNB bankas primena, kad kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, galite atgauti mažiau negu investavote. DNB investicijų valdymas investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. P

ensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją DNB pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais.

verslaspolitika.lt, DNB

Parašykite komentarą

Top