Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Vyriausybė apsisprendė ką siūlys į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas

Vyriausybė apsisprendė ką siūlys į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas

Seimo narys A. Kubilius.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas Vyriausybės sprendimą teikti jo kandidatūrą į Europos Tarybos (ET) generalinio sekretoriaus pareigas teigė, kad šiuo metu rengiasi rinkimų konkurencijai, kuri gali būti tikrai sudėtinga.

„Šiuo metu ruošiuosi konkursui, nes konkurencija gali būti tikrai sudėtinga, kadangi Vyriausybės nominacija – tik pirmas etapas ir ji sekė po gana ilgo Europos liaudies partijos vadovybės pusės įkalbinėjimo, nes pagal džentelmenišką susitarimą Europos Taryboje, kuriai priklauso 47 valstybės, įskaitant Turkiją, Rusiją, kuriai suspenduota balsavimo teisė, šioje Taryboje po 2 kadencijų, kai generalinio sekretoriaus pareigas ėjo Norvegijos premjeras Thorbjornas Jaglandas, kuris priklauso leiboristams arba socialdemokratams, pagal susitarimą postas dabar priklauso Europos liaudies partijai“,- “, – sakė A. Kubilius.

Iki sausio 10 d. paaiškės kokie kitų šalių kandidatai bus pateikti, o toliau seks ET ministrų komiteto atranka, kur 47 vyriausybių ministrai ar jų atstovai turės pokalbį su kiekvienu iš kandidatų, tada jie apsispręs kokį sąrašą teikia Parlamentinei Asamblėjai. Ministrų kabineto sprendimas turėtų būti kovo pabaigoje, o Parlamentinės Asamblėjos sprendimas – birželio pabaigoje

Vienas svarbiausių faktorių, renkant naująjį Tarybos generalinį sekretorių, gali būti Rusija.

„Vienas iš svarbių faktorių gali būti Rusija, kurios balsavimo teisė po Krymo okupacijos suspenduota, bet kai kas gali bandyti ją sugrąžinti. Europos Taryba turi veikti pagal aiškias taisykles, kadangi jos vienas iš pagrindinių tikslų yra rūpintis teisinės valstybės principų plėtra, demokratijos vertybių, žmogaus teisių plėtra visame Europos kontinente“, – sako A. kubilius.

. Todėl labai svarbu, anot jo,   kad pati ET demonstruotų aiškų teisinių principų pavyzdį. Nesvarbu koks narys, bet jei jis pažeidęs esmines vertybes, Europos Žmogaus teisių deklaraciją, jei narys yra okupavęs kitą valstybę, tai ta šalis turi keisti elgesį, o ne pati Europos Taryba. T

Pasak Seimo nario, Nėra taisyklių mažoms ir didelėms valstybėms – jos galioja visiems vienodai. „Mums rūpi, kad Rusija sugrįžtų prie europinių, demokratinių vertybių. Matome, kad per pastaruosius 15 metų šalis nutolusi nuo to. Taip pat mums rūpi, kaip padėti jai sugrįžti. Lietuva turi specifinį interesą, padėti Rusijai sugrįžti prie tokių vertybių, kadangi besilaikant europinių vertybių, Rusija nebebūtų tokia agresyvi, kaip kartais būna dabar. Tačiau koks nors nuolaidžiavimas ir pataikavimas leidžiant pažeidinėti tas ET taisykles, iš esmės blogina tik pačios Rusijos padėtį“, – pažymėjo parlamentaras.

Komentuodamas svarbiausius šalies įvykius, A. Kubilius išskyrė Popiežiaus vizitą ir pastaruoju metu įvykusį mokytojų streiką, kuris pakeitė šalies politinį lauką.

„Sakyčiau, jog Popiežiaus vizitas buvo labai pozityvus, palikęs daugiausia įspūdžių ir labai svarbus Lietuvai. Pritarčiau, jog tai svarbiausias metų įvykis. Vidaus politikoje, sakyčiau – mokytojų streikas, kuris įgavo ir aštrių momentų ir kuris, man rodos, žymi naują etapą, kurį mes gal dar sunkiai suprantam, ką tai gali reikšti tolimesnėje šalies raidoje. Prisiminkim, konfliktas kilo dėl to, kad viešajame sektoriuje dirbantieji, ir ypač mokytojai, išsilavinę žmonės, nebeapsikentė, kad viešasis sektorius paliekamas šalikelėje“, – sako Seimo narys A. Kubilius.

Anot jo, Valdžia giriasi, kad sumažino mokesčius ir čia visiems tariamai padidins pajamas po 10–15 Eur., o daugiau uždirbantiems – po 100 Eur., giriasi, kad biudžeto sąskaita išsprendė Sodros problemas.

„Tačiau „biudžeto sąskaita“ reiškia viešojo sektoriaus sąskaita. Ir tai gali būti ilgalaikė problema visai Lietuvai, kadangi sumažindama mokesčius Vyriausybė užprogramuoja biudžeto pajamų mažėjimą, o tai lems nesugebėjimą padėti tiems patiems mokytojams. Mokesčių pertvarka pradedama ne nuo to galo – reikėjo bendro susitarimo, kokios valstybės dydžio ir kokių viešųjų paslaugų dydžio norime – jei norime viešųjų paslaugų atitinkančių Europos vidurkį, tai turime tam skirti lėšų, kiek skiriama Europoje.

Ir čia kyla klausimas, kiek per mokesčius susigrąžiname lėšų į biudžetą? O susigrąžiname tik apie 30 proc., kai mūsų kaimynai estai ar lenkai pasiekia 35 proc. Tai reiškia, kad mes nepajėgūs finansuoti paslaugų, kurių norime, taip, kaip tai daro mūsų artimiausi kaimynai.

Reikia nagrinėti ir Tarptautinio valiutų fondo bei ES Komisijos daugkartinius siūlymus Lietuvai įsivesti ES paplitusius mokesčius – turto ar automobilių“, – kalbėjo A. Kubilius.

Parašykite komentarą

Top