Dalia TEIŠERSKYTĖ,

Seimo narė

Koks žmogus yra laisvas? Laisvas apsispręsti, įvykdyti sprendimus, tiesti kelius į ateitį, rūpintis savo šeimos ir savo valstybės ateitimi bei gerove? Tai yra toks žmogus, kuris geba blaiviai ir be baimės žvelgti į įvykius, į valstybės raidą, į žmogaus dvasiškąją, tikrąją vertę.

Jei vienas žmogus, žmonių grupė ar grupuotė bando primesti savo nuovokas kaip vienintelį tam tikros srities autoritetą, o kiti jomis tiki, paklūsta ir mėgdžioja, sugriaunama drausmė ir dermė, sukeliama sumaištis, ir bendruomenė praranda tvirtybę, pasimeta ir, besiramstydama prigimtine arba įskiepyta per ilgą laiką patirtimi, praranda vertybines orientacijas ir tikėjimą.

Mes ilgą laiką gyvenome pagal spygliuotos vielos tiesą, vienintelę ir nenuginčijamą, ir gal todėl, atsiradus ,,laisvajai“ spaudai, susikūrėme naujus stabus ir iki šiol nuolankiai jiems tarnaujame, jų bijome, jiems paklūstame…

,,Kuo panašūs žmogus ir musė?“ – ,,Tuo, kad ir vieną, ir kitą galima užmušti laikraščiu“…

Būtent ta galia, pasiimta nepaisant dorovės ir tiesos principų, neatsižvelgiant į saugos ir ramybės duotybes, užvaldė mūsų ir mūsų vaikų bei vaikaičių sąmonę, laisvalaikį, sprendimus, įsiskverbė į pasąmonę, kurioje klesti ir plečiasi, užimdama vis daugiau ir daugiau vietos, skirtos svarstymui, lyginimui, įvertinimui ir atsiribojimui.

Didžiausios įtakos žmogaus raidai daro žodis.

Juk ne be reikalo žodžio meistrai stovi ant vienos aukščiausių Valstybės laiptelių. Spausdintas žodis, žodis, sklindantis iš eterio ar ekrano, verčia išgirsti, pamatyti ir patikėti.

Atgimimo pradžioje mes skelbėme savo Valstybę pasauliui kaip veržlią, drąsią, besiaukojančią dėl laisvės, tikinčią ateitimi ir dirbančią – vardan tos ateities, dėl savo vaikų ir vaikaičių sąmonės, žodžio išlaisvinimo, pasirinkimo galių, tiesos atradimų bei pagarbos kito nuomonei ar gyvenimo būdui.

Kas atsitiko per šį ketvirtį amžiaus?!

Kodėl leidome pasitraukti iš Tiesos ir Padorumo kelio? Negi kalti esame visi, nusiritę į pakelę, kad keliu žygiuotų melas, prievarta, parsidavėliškumas, godumas, pinigų ir kūno kultas, pigios, vienadienės pramogos ir nuolat nušvintančios ,,žvaigždės“ ir ,,žvaigždutės“?!

Dauguma žmonių, kurie tapo savaip suprantamos tiesos skleidėjais, pagrindine vertybe paskelbė skambias antraštes, pigų turinį, lengvai plaukiančias ,,antis“ ir trumpam sprogimui nušvintančias ,,bombikes“…

Jei rytą atsiverti laikraštį, randi labai daug informacijos apie ,,valstybės gyvenimą“: užmušė, apgavo, apvogė, išniekino… Avarija, korupcija, kvailas ir nesąžiningas valdininkas, išsigimęs politikas ir t. t. Kultūros ir dvasingumo laukas pavojingai siaurėja. Žmogus, gavęs nepakeliamą dozę neigiamos informacijos, pradeda mąstyti apie kuo greitesnį dingimą iš tos šalies, kur NIEKO gero jau nebėra…

Nebėra?

Ar nebematome Lietuvos? Kiek joje stebuklų – gamtoje, sielose, darbuose, siekiuose! Ar jie neverti liaupsių ir pirmųjų laikraščio puslapių?

Kur dingo analitinė spauda? Reportažai, kuriuose atsispindėtų įvairios nuomonės? Kas atsitiko televizijai, kodėl iš visų ekranų į žmogų nutaikytas pistoleto ar kulkosvaidžio vamzdis? Smurtas, perdėta erotika, lėbavimas, muštynės, ,,herojų“ pripūstais raumenimis it tuščiomis smegeninėmis demonstravimas… Nepadeda ,,bėgimas“ per kanalus – arba reklama, arba banalybės… Gelbsti keli puikūs žurnalai, vienas kitas TV kanalas… Gimsta nihilizmas, neapykanta, nepasitikėjimas… Keiktis iš ekrano tapo itin madinga, dėstyti tik savo nuomonę (arba nupirktą tezę) tampa taisykle…

Kodėl daugėja girtuoklių, narkomanų, prostitučių, nusikaltėlių ir vaikų namų auklėtinių? Todėl, kad nebėra tikėjimo ir pasitikėjimo… Savimi ir kitais… Todėl, kad kasdien, girdėdamas neigiamybes, pradedi ne tik jomis tikėti, bet ir gyventi tomis idėjomis bei mintimis, nusivylimas gilėja ir tampa vos ne visuotinas…

,,Kai mūsų dvasia, kuri turi įgimtą laisvės troškimą, atmeta visas doro ir atviro dominavimo formas, ji reaguoja į bet kokius apribojimus, nustatomus jos minties, elgesio ir išraiškos laisvei“… (,,Išminties knyga“)

Todėl – suteikus tautai dideles teises ir laisves, privalu ugdyti ją aukštos moralės, logiško mąstymo ir tvirtos valios žmonėmis.

Siekime to KARTU! Ir tada vėl tapsime įdomūs ir svarbūs Pasauliui ir sau!..

Ir tada – išėję sugrįš!

,,Verslas ir politika“, 2014 m. birželis, Nr. 6 (55)