Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės vardu pasveikino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir visus Vokietijos žmones su Berlyno sienos griuvimo 30 metų sukaktimi.

• 

Pasak premjero, tai mūsų tautoms ypač svarbus įvykis, atvedęs į Vokietijos ir visos Europos susivienijimą.

„Didžiuojamės, kad Baltijos kelias, kurio 30 metų sukaktį pažymėjome prieš kelis mėnesius, buvo to paties išsilaisvinimo žygio dalis.

Niekada nepamiršime to meto žmonių ryžto ir pasiaukojimo, atvėrusio ateities kartoms galimybes laisvai kurti demokratija ir gerove grindžiamą ateitį. Neabejoju, kad Lietuva ir Vokietija ateityje išliks ypač artimos sąjungininkės Europos Sąjungoje ir NATO, o ryšiai tarp mūsų žmonių taps dar glaudesni“, – sakoma premjero sveikinime.

Berlyno siena (vok. Berliner Mauer) buvo pastatyta 1961 m. rugpjūčio 13 d. Ji atskyrė tris sąjungininkų kariuomenių kontroliuojamus Berlyno sektorius nuo Rytų Vokietijos ir tapo Šaltojo karo simboliu.

Berlynas tapo padalintu į Vakarų Berlyną ir Rytų Berlyną. Pastačius sieną Vokietijos Demokratinė Respublika sustabdė šioje šalyje gyvenusių vokiečių bėgimą į Vakarus. Siena buvo nugriauta Michailui Gorbačiovui pradėjus liberalizacijos politiką, 1989 m. lapkričio 9 d.

Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. pagal Jaltos konferencijos nutarimus Vokietija buvo padalinta į keturias okupacines zonas, kurias valdė sovietų, amerikiečių, britų ir prancūzų administracija. Buvusi Trečiojo Reicho sostinė Berlynas, nors ir iš visų pusių supamas sovietų okupacinės zonos, taip pat buvo padalintas į keturis sektorius. Prasidėjus Šaltajam karui Berlyno klausimas nuolat buvo įtampos tarp Rytų ir Vakarų šaltiniu.

• 

Berlyno siena: chronologija ir skaičiai

Siekdama sustabdyti masinį žmonių vykimą į Vakarus, 1961 metų rugpjūčio 13 dieną komunistų valdžia nusprendė pastatyti sieną. Ji buvo atverta tik po 28 metų – 1989 metų lapkričio 9 dieną. Tądien „Šaltasis karas“ pasibaigė.
1945 m. gegužės 8 d.
Berlynas padalinamas į keturis sektorius – amerikiečių, britų, prancūzų Vakaruose ir Sovietų Sąjungos Rytuose.
1946 m. spalio 29 d.
Įdiegiamas 30 dienų galiojantis vidaus pasas, kuris reikalingas norint patekti iš vieno miesto sektoriaus į kitą.
1948 m. birželio 23 d.
Vakarų zonoje įvedama nauja valiuta.
– birželio 24 d.
Sovietų Sąjunga blokuoja Berlyną.
– birželio 25 d.
Atidaromas Berlyno oro koridorius.
1949 m. gegužės 12 d.
Berlyno blokados pabaiga.
– gegužės 24 d.
Įsteigiama Vokietijos Federacinė Respublika (VFR).
– rugsėjo 30 d.
Oro koridorius uždaromas.
– spalio 30 d.
Įkuriama Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR).
1952 m. gegužės 26 d.
Uždaroma siena tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos ir Rytų Vokietijos ir Vakarų Berlyno. Siena tarp Rytų ir Vakarų Berlyno lieka atvira.
1953 m. birželio 17 d.
Rytų Vokietijos darbininkų sukilimas, kurį nuslopina Sovietų Sąjungos tankai.
– lapkričio 14 d.
Vakarų valstybės atsisako vidaus pasų. Sovietų Sąjunga – taip pat, tačiau Rytų vokiečiams reikia vizų norint išvykti į Vakarų Vokietiją.
1957 m. gruodžio 11 d.
Išvažiavimas iš Rytų į Vakarų Vokietiją be leidimo baudžiamas 3 metų laisvės atėmimo bausme.
1961 m. rugpjūčio 13 d.
Tarp Rytų ir Vakarų Berlyno pradedami statyti užtvarai.
– rugpjūčio 14
Uždaromi Brandenburgo vartai.
– rugpjūčio 26 d.
Rytų Vokietija uždaro visus perėjimo punktus.
1963 m. birželio 26 d.
Vakarų Berlyną aplanko JAV prezidendras J. F. Kenedis ir ištaria savo garsiuosius žodžius: „Ich bin ein Berliner“ („Aš esu berlynietis“).
1987 m. birželio 12 d.
Berlyną aplanko Ronaldas Reaganas ir paragina Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą nugriauti šią sieną („Mr. Gorbatchev, tear down this wall“).
1989 rugsėjo 10
Vengrijos vyriausybė atveria sieną pabėgėliams iš Rytų Vokietijos.
1989 m. lapkričio 9 d.
Berlyno siena atveriama.
1989 m. gruodžio 22 d.
– Brandenburgo vartai.
1990 m. spalio 3 d.
Abi Vokietijos susivienija.

• 

Bandymų pabėgti – apie 100000
Sėkmingų bandymų pabėgti – 5000
Žuvusiųjų ar mirusiųjų bandant pereiti sieną – 136
Sienos ilgis – 155 km
Stebėjimo bokštai – 302
Spygliuota viela – 66,5 km.

sianien.info, .wikipedia.org